Kaip kovo 1 dieną vykusio neeilinio Kauno savivaldybės tarybos posėdžio metu teigė administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras, pergyventi nėra dėl ko – Lietuva nekariauja, akivaizdžios grėsmės nėra.
„Papildomos informacijos, kuri šiandien dar nėra reikalinga, neturėtume skelbti ir kelti nereikalingas emocijas. Visuomenė ir taip yra įsitempusi. Jos audrinti, skleisti papildomai informaciją nėra prasmės“, – tarybos narius posėdžio metu ramino P.Keras.
Visa reikalinga informacija apie pasirengimą, anot jo, yra pateikiama Lietuvos pasirengimo ekstremalioms situacijoms interneto svetainėje lt72.lt.
„Labiau aktualus dalykas yra ne sakyti, kur bėgti ir slėptis, o, žvelgdami į Ukrainą, turime kalbėti apie pasirengimą pasipriešinimui. Šiuo klausimu svarbi mobilizacijos departamento, organizuojančio mokymus, teikiama informacija. Savivaldybės įstaigų vadovams artimiausiomis dienomis yra suplanuoti mokymai tiek dėl civilinės saugos, tiek dėl mobilizacijos“, – teigė Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.
Jo teigimu, Kaune yra numatyti keli šimtai kolektyvinės civilinės saugos statinių. Konkretesnė informacija būtų teikiama centralizuotai ir tik tuomet, kai valstybė nuspręstų, kad ją visuomenei reikia teikti.
Planai parengti
Kaip 15min aiškino Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėja Raminta Jančauskaitė, Kauno miesto savivaldybė yra parengusi tiek Ekstremalių situacijų valdymo, tiek Mobilizacijos planus. Jie taip pat aptaria ir savivaldybės planus bei veiksmus užtikrinant gyventojų saugą įvairių ekstremalių situacijų ar karo grėsmių atveju, apima evakuacijos planą.
„Savivaldybė turi parengtą bendrinį Ekstremalių situacijų valdymo planą, kuris viešai neskelbiamas“, – patikino R.Jančauskaitė.
Mieste įrengtos 85 sirenos, pasak jos, tikrinamos kiekvieną mėnesį, o garsiniai patikrinimai vyksta du kartus per metus. Visos sirenos yra veikiančios. Kartu su jomis įprastai veikia ir mobiliųjų telefonų pranešimų sistema.
Sudarytas 250 statinių sąrašas
Ankstesnių karų metu Kauno soboro šventovės rūsiai naudoti kaip gyventojų slėptuvė nuo bombardavimų iš oro. O kaip yra šiomis dienomis? Paklausta apie numatytas slėptuves Kaune, R.Jančauskaitė antrino P.Kerui – panikos nėra reikalo kelti: „Siekiant užbėgti už akių nepagrįstai panikai, reikia pabrėžti, kad situacija Lietuvoje ir Kaune – visiškai stabili, šiuo metu nėra pagrindo žmonių nerimui dėl karo grėsmių mūsų šalyje. Todėl pirmiausia visi turėtume sutelkti dėmesį užtikrinant visuomenės rimtį.“
Mieste, savivaldybės atstovės teigimu, skaičiuojama apie 250 kolektyvinės apsaugos statinių, tinkamų aktyvuoti įvairių ekstremalių situacijų atvejais. Sąrašas prieinamas internete (www.kaunas.lt –> Civilinė sauga –> Svarbi informacija).
Šiuo metu nėra pagrindo žmonių nerimui dėl karo.
2017 metų gruodį sudarytame sąraše – lopšeliai-darželiai, mokyklos, gimnazijos, profesinio mokymo įstaigų, aukštųjų mokyklų pastatai, studentų bendrabučiai, taip pat tokie statiniai, kaip „Žalgirio“ arena, „Girstutis“, „Ledo arena“, Kauno kultūros centras, teatrai, filharmonija, viešosios bibliotekos, muziejai, Karininkų ramovė, paveikslų galerijos, Kauno klinikos, ligoninės, poliklinikos, Lietuvos rašytojų sąjungos Kauno skyrius ir t.t.
Priedangomis pasitarnautų požeminės perėjos, maldos namai ar net Kauno fortai.
„Šis sąrašas yra bendrinis ir ne visi jame esantys pastatai dėl savo būklės ar konstrukcinių ypatumų gali būti naudojami kaip slėptuvės ar priedangos. Todėl jis nuolat peržiūrimas, atnaujinamas ir pagal poreikį pildomas.
Priklausomai nuo to, kaip keisis situacija, jis bus konkretizuojamas ir aktualizuojamas. Šiuo metu toliau dirbame su šiuo sąrašu, kadangi mieste yra atsiradę ir daugiau statinių, priklausančių privačiam sektoriui, kurie galėtų būti tinkami ekstremaliosiomis situacijomis, tuo pačiu ir karo atveju“, – patikino savivaldybės atstovė.
Taip pat, pasak jos, reikėtų nepamiršti, kad visi žemiau žemės lygio esantys statiniai, kilus pavojui, gali būti panaudojami kaip slėptuvės, o patys gyventojai turėtų įvertinti savo gyvenamąją aplinką, kur būtų galimybė parengti vienokią ar kitokią apsaugos erdvę.
Ar paruoštas jūsų rūsys?
O kaip pasiruošęs būtų miestas atlaikyti elektros, dujų ar vandens tiekimo nutrūkimą?
R.Jančauskaitė tepasakė tiek, kad miesto strateginės įmonės turi parengtus ekstremalių situacijų planus. Detalesnė informacija, kaip turėtų elgtis gyventojai, skelbiama nacionaliniu mastu koordinuojamoje jau minėtoje svetainėje www.LT72.lt, taip pat www.mobilizacija.lt.
Daugelis Kauno daugiabučių rūsių yra apleisti, ne visi gyventojai turi nuo jų raktus, kai kur apsigyvenę net benamiai ar narkotikus vartojantys asmenys. Ar nevertėtų šiuo metu pradėti skatinti gyventojus susitvarkyti rūsius, to galėtų imtis ir būstų administratoriai.
„Kaip minėta, bet kokia pastato dalis ar statinys gali būti pasitelkiamas kaip priedanga ar slėptuvė, tačiau savo privačių būstų erdvėmis gali pasirūpinti tik jų šeimininkai. Nerimaujantys asmenys turėtų savarankiškai įsivertinti, ar jų namų rūsiuose tinkamai išnaudojamos patalpos ir kaip tokias erdves galėtų pasitelkti pavojaus atveju, atstojant slėptuves ir priedangas“, – patikino R.Jančauskaitė.
Greta privačių pastatų savivaldybės administracija savo ruožtu rūpinasi į Kolektyvinės apsaugos statinių sąrašą įtrauktų pastatų būkle.
Ar karinio pavojaus atveju būtų kaip nors specialiai saugomi strateginės reikšmės pastatai?
Pasak savivaldybės atstovės, Kauno miesto savivaldybė yra parengusi Mobilizacijos planą, kuriame nurodyti ir saugotini objektai, tačiau šis dokumentas yra riboto naudojimo.
Šių pastatų apsauga turėtų būti inicijuota savivaldybės, suplanuotos priemonės, kurios turėtų būti taikomos karo veiksmų metu.
