Pagerbti rašytojos atminimą susirinko būrys didžiausių jos poezijos gerbėjų. Minėjime dalyvavo ir rašytojos anūkė – taip pat Salomėja Bučaitė.
Prieš renginį buvo raginimų ignoruoti ar net atvirai protestuoti prieš šią progą – kai kurie visuomenės veikėjai, tokie kaip radijo ir televizijos laidų vedėjas Algis Ramanauskas-Greitai, nevengė aštrių komentarų. Po feisbuke paskelbtu įrašu apie būsimą minėjimą jis rėžė: „Ar bus galima parodyti b..?“. Vėliau žurnalistams aiškino, taip parašęs, nes S.Nėris esą buvo bloga poetė ir tautos išdavikė.
Sulaukę tokio priešiškumo 70-ųjų poetės mirties metinių rengėjai Petrašiūnų kapinėse prognozavo incidentus. Tačiau jų baimės nepasitvirtino – renginys praėjo sklandžiai.
Minėjimo metu skambėjo Petrašiūnų bendruomenės centro choro „Monte Pacis“ muzikinė programa. Gražiausias poetės eiles skaitė aktorė Olita Dautartaitė bei Sandra Margevičiūtė. O Salomėjo Nėries muziejaus atstovė skaitė jausmingus poetės artimųjų prisiminimus apie paskutiniąsias jos gyvenimo dienas, bei pačios S.Nėries dienoraščio fragmentus.
Minėjime dalyvavusi Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė kalbėjo, kad Salomėja Nėris buvo viena didžiausių romantinės poezijos talentų, kūrusi itin sudėtingu laikmečiu.
„Nereikia painioti politikos su kūryba. Galbūt S.Nėris gyvenime padarė klaidų, kaip žmogus, tačiau – ne kaip poetė“, – tikino A.Ruseckaitė.
Apeliuodama į A.Ramanauską-Greitai muziejininkė žinomus visuomenės veikėjus, viešojoje erdvėje skleidžiančius rašytojos atminimą žeidžiančius pareiškimus, pavadino „paprasčiausiais chamais“.
Poetės anūkė S.Bučaitė, paklausta kaip vertina tokius pareiškimus, nepuolė kritikuoti. Anot jos, šeima S.Nėrį prisimena gražiai. Tad panašūs pareiškimai – skaudina.
„Tačiau tegul tuos, kas taip kalba, teisia Dievas“, – teigė poetės anūkė.
Priminsime, kad S.Nėris – viena žinomiausių ir pripažinimą pelniusių poečių. S.Nėris buvo paskirta Liaudies Seimo atstove, taip pat su delegacija vyko į Maskvą prašyti, kad okupuota Lietuva būtų priimta į Sovietų Sąjungos sudėtį.
Šis žingsnis poetiškai vadintas kelione į Maskvą „parvežti saulės“ ir patriotų pasmerktas bei tebesmerkiamas iki šiol.
Dar daugiau kritikos strėlių poetei tenka dėl to, kad parašė užsakytą poemą žiauraus diktatoriaus Josifo Stalino garbei – šios poemos dalį ji paskaitė 1940 m. rugpjūčio 3 dieną SSRS Aukščiausiosios Tarybos sesijoje, įjungiant Lietuvą į Sovietų Sąjungos sudėtį.