Tuo metu, kai diskutuojama, kokia turės būti už milijonus litų atstatoma Kauno pilis, šiame gausai turistų ir miestiečių lankomame objekte nėra normalaus tualeto.
Nors jo projektavimui ir įrengimui Kauno savivaldybė dar 2009 m. skyrė apie 200 tūkst. litų, jis negenda tik tada, jei juo pasinaudoja tik vienas kitas žmogus. Tuo tarpu pilį per dieną aplanko šimtai ar net tūkstančiai žmonių.
Naudoja tik darbuotojai
Kauno miesto muziejaus, valdančio Kauno pilį direktorė Rita Garbaravičienė sakė, kad pilies rūsyje esančiu tualetu neįmanoma normaliai naudotis jau kelerius metus.
„Muziejui pilis buvo perduota 2011 metais. Prieš tai ten buvo įsikūręs Kauno turizmo informacijos centro padalinys. Matyt, tualeto įranga pritaikyta nedideliam kiekiui žmonių, nes kol juo naudojasi tik muziejaus darbuotojai, didelių problemų pavyksta išvengti“, – kalbėjo direktorė.
Tualetas įrengtas rūsyje, todėl buvo sumontuota speciali kanalizacijos pakėlimo įranga. Būtent dėl jos gedimų tualetas dažnai užsikemša ir būna apsemiamas.
„Lankytojai ne visada paiso darbuotojų prašymų neiti į pilies tualetą. Jei ten apsilanko didesnis būrys turistų, turime rūpesčių ir išlaidų santechnikams“, – teigė R.Garbaravičienė.
Pasak R.Garbaravičienės, Kauno miesto muziejus per metus gauna tik 30 tūkst. litų administracinėms ir ūkio išlaidoms, todėl bet koks meistrų vizitas įstaigai yra skausmingas.
Siunčia naudotis „auksiniu tualetu“
Kauno pilyje per dieną apsilanko 100 ir daugiau žmonių, čia vyksta edukacinės programos, įvairūs renginiai. Pasak R.Garbaravičienės, pirmas dažno pilį norinčio aplankyti turisto klausimas – kur tualetas. „Ne veltui seniau Kultūros ministerija daug dėmesio skyrė tualetams muziejuose. Tačiau mūsų darbuotojai turistus priversti siųsti į netoliese esantį viešąjį tualetą“, – apgailestavo direktorė.
Pasak R.Garbaravičienės, pirmas dažno pilį norinčio aplankyti turisto klausimas – kur čia yra tualetas.
Prie Kauno pilies automobilių stovėjimo aikštelės esantis tualetas taip pat yra skandalingai pagarsėjęs ir gavęs „auksinio tualeto“ vardą.
Konteinerinis statinys kauniečiams kainavo daugiau kaip pusę milijono litų.
2008 m. Kauno apygardos prokuratūra įtarė, kad įrengiant šį tualetą klastoti darbų atlikimo aktai, išrašinėtos fiktyvios sąskaitos. Įtariamai buvo pareikšti 12 tarnautojų ir rangovų atstovų. Kauno apygardos teismas prieš dvejus metus 7 kaltinamuosius išteisino, 4 sulaukė realių laisvės atėmimo bausmių, o vienam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas.
Tačiau šiemet birželį Lietuvos apeliacinis teismas išteisino visus.
Aiškinsis komisijoje
Kauno tarybos narys Stasys Buškevičius, kuris yra vicemero Stanislovo Buškevičiaus sūnus, kreipėsi į Kauno tarybos Antikorupcijos komisiją su prašymu ištirti Kauno pilies tualeto įrengimo aplinkybes.
„Miestui per didelė prabanga išleisti 200 tūkst. litų ir turėti nefunkcionuojantį objektą“, – įsitikinęs S.Buškevičius.
„Miestui per didelė prabanga išleisti 200 tūkst. litų ir turėti nefunkcionuojantį objektą“, – įsitikinęs S.Buškevičius.
Pasak jo, gali būti, kad tualeto įranga netinkamai sumontuota arba jai reikėjo specialios techninės priežiūros, bet tai nebuvo numatyta.
„Gali būti įvairių priežasčių, tai ir būtina išsiaiškinti. Gal čia ir nėra jokių pažeidimų, bet turime žinoti, kodėl skirdami dideles lėšas, neturime kokybės. Taip pat aiškinsimės, ar pagrįsta tokia tualeto sąmata“, – tvirtino S.Buškevičius.
Tualeto statyba su specialia kanalizacijos kėlimo, vidaus patalpų sausinimo įranga kainavo apie 150 tūkst. litų, dar 40 tūkst. litų paėmė projektavimo darbai.
Viltis – tolesni atstatymo darbai
R.Garbaravičienė viliasi, kad toliau atstatinėjant Kauno pilį bus deramai pasirūpinta ir jos tualetu: „Tada turėsime daugiau erdvės ir bus, kur įrengti visiems tinkamą tualetą, kuris nekels tiek rūpesčiu kaip dabartinis.“.
Per dešimtmetį buvo įgyvendinti du Kauno pilies atstatymo etapai.
Pirmojo etapo metu buvo atkurtas pietrytinis pilies bokštas, o antrajame etape pradėtas piliavietės aplinkos tvarkymas, iškirsti medžiai, suformuotas piliavietės kontūras, šlaitai.
Prieš trečiąjį Kauno pilies atstatymo etapą ketinama organizuoti projektavimo ir tyrinėjimo darbus, siekiant gauti paramą iš 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų.
Nors konkretūs architektūriniai sprendiniai bus detalizuoti rengiant techninį projektą, planuojama, kad trečiojo pilies tvarkymo etapo metu bus atkuriamas pietvakarinis bokštas ir gynybinė siena, bastėjos patalpos.
Kauno pilis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1361 metais.
