Vis tik finansų ekspertai neabejoja – miestas pamažu atsitiesia ir ateityje užims svarbesnę vietą Lietuvos ekonominiame gyvenime.
Priežasčių, kodėl Kaunas nuo pat valstybės atkūrimo nesugebėjo išnaudoti savo puikios geografinės padėties, mokslinio potencialo, verslo infrastruktūros, yra ne viena – masinė darbingo amžiaus žmonių emigracija į sostinę ir užsienį, vietinės valdžios neveiklumas, centrinės valdžios nenoras konkuruojančiam miestui leisti įgyvendinti svarbius strateginius projektus.
Tačiau kauniečių saviplakos ir kitų miestų gyventojų pašaipų laikai – „visur gerai gyventi, tik ne Kaune“ netrukus turėtų baigtis. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir to paties banko Kauno verslo bankininkystės centro Verslo klientų departamento direktorius Saulius Pšalgauskas neabejoja, kad miesto laukia šviesi ateitis.
Oro uosto ir arenos trauka
„Kauno oro uostas, kuris yra vienas sparčiausiai besivystančių Europoje, atveria labai plačias galimybes, jos dar ne visos panaudotos. „Žalgirio“ arena sukuria naują patrauklumą, nes vienas iš apsisprendimų gyventi būtent tame mieste yra ne tik atlyginimas, bet ir pramogos, galimybės nueiti į renginius.
Į Vilnių išsikrausčiau prieš ekonominę krizę ir atsimenu, kad tuomet Laisvės alėja buvo tuščia ir nyki. Dabar, užėjęs į senamiestį, matau, kad jis daug aktyvesnis nei Vilniaus senamiestis. Kai kurie verslininkai pasinaudojo galimybėmis, kurias atvėrė Kauno oro uostas, pritraukęs į miestą daugiau turistų“, – pastebėjo buvęs kaunietis N.Mačiulis.
Medicinos universiteto potencialas
Analitikas taip pat pabrėžia dar vieną neišnaudotą nišą: turėdamas tokį stiprų medicinos universitetą, Kaunas galėtų teikti gydymo, reabilitacijos paslaugas turtingiems Vakarų valstybių gyventojams.
„Medicininis turizmas yra labai populiarus išsivysčiusiose Vakarų valstybėse, nes gydymo kokybė beveik nesiskiria, o kaina mažesnė. Kaunas galėtų pritraukti Vokietijos, Skandinavijos šalių piliečių. Kelios tokios privačios gydymo įstaigos veikia Vilniuje, jos teikia netgi stacionaraus gydymo paslaugas. Kauno klinikos yra didžiulių galimybių vieta, jei bent iš dalies jas valdytų privatus kapitalas“, – neabejoja N.Mačiulis, pabrėžęs būtinybę atrasti daugiau sąlyčio taškų tarp Lietuvos sveikatos mokslų ir Kauno technologijos universitetų.
Svarbus logistikos centras
S.Pšalgauskas taip pat atkreipia dėmesį į patogią geografinę Kauno vietą, kuri, atsigaunant ekonomikai ir sugrįžtant verslininkų pasitikėjimui, leidžia tikėtis logistikos centrų plėtros.
Prieš ekonominę krizę viešoje erdvėje sklandė daug ambicingų planų kurti didelius sandėliavimo terminalus, tačiau sunkmetis juos pristabdė. Gilias tradicijas Kaune turi ir pramonė – gėrimų, baldų, siuvimo. Ji, vos pajutusi paklausą Europoje, pasaulyje iš karto atsigautų.
Nors optimizmo netrūksta, N.Mačiulis kauniečius perspėja: „Vilnius gali pritraukti investicijas nieko nedarydamas, o jo meras gali mėgautis dėmesiu ir gerai gyventi, nes tai yra didžiausias miestas, jame veikia valstybinės institucijos, išvystyta gera infrastruktūra. Kauno padėtis kitokia – norėdamas pritraukti investicijas, miestas turi nuosekliai komunikuoti ir labai aiškiai pozicionuoti, ką gali pasiūlyti investuotojams, kokie yra jo privalumai.“
