„2018 metų gruodį Ringaudų Pievų gatvėje iškilo automobilių plovyklos pamatai. Viskas būtų gerai, bet plovykla statoma vos 20 metrų atstumu nuo kotedžo“, – pasakojimą pradėjo vardo nenorėjęs atskleisti pašnekovas.
Anot jo, darbus inicijavo UAB „Kepa Kepa“. Pašnekovas paaiškino iš Kauno rajono savivaldybės sužinojęs, jog įmonė neturi statybos leidimo. Ringaudiškio teigimu, vienintelis statybas leidžiantis dokumentas buvo išduotas 2015 metais, o jame numatyta kavinė jau yra pastatyta.
„Kavinė stovi, joje veikia picerija, o kitų pastatų numatyta nebuvo“, – dėstė pašnekovas.
„Neseniai sklype pradėjo kilti ir kiti nemaži pastatai. Vienas, manau, apie 130 kv. m, o kitas – dviaukštis. Keisčiausia, kad į vietą atvykę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) specialistai pažeidimų nematė ir nurodė, kad – tai nesudėtingos konstrukcijos pastatai“, – paaiškino ringaudiškis.
Anot jo, ne kartą Statybos inspekcijai skundus teikę gyventojai galiausiai sulaukė atsakymo, jog pastatai sklype buvo įregistruoti dar 2018 metais.
„Pastatų tais metais nebuvo, todėl sunku suprasti, kaip juos galėjo įregistruoti“, – svarstė jis.
15min kalbintas pašnekovas pasakojo, jog vos per kelias valandas buvo surinkti 38 nepritariančių gyventojų parašai, be to, jų pusėn stojo ir rajono savivaldybė.
Savivaldybė prašė pastatus išregistruoti
Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis 15min patvirtino, kad situacija jam žinoma, tačiau, pasak jo, savivaldybė šiuo atveju turi nedaug teisinių svertų ginti viešąjį interesą.
Gegužės 24 dieną Kauno rajono savivaldybės prašymu į Pievų g. nuvyko antstolė, kuri konstatavo, kad plovyklos tame sklype nėra, tą dieną aikštelėje buvo tik atraminė sienelė.
„Statybų reglamentavimo ir kontrolės klausimus sprendžia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Gegužės 24 dieną Kauno rajono savivaldybės prašymu į Pievų g. nuvyko antstolė, kuri konstatavo, kad plovyklos tame sklype nėra, tą dieną aikštelėje buvo tik atraminė sienelė“, – paaiškino jis.
M.Kruopis paaiškino, kad savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius kreipėsi į Registrų centrą, prašydamas patikslinti informaciją dėl šiame sklype esančių statinių arba išregistruoti statinius, kurių nėra.
„Situaciją Pievų g. pavesta stebėti ir Kauno rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriui“, – teigė Urbanistikos skyriaus vedėjas.
Pastatų išregistruoti negali
Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus 15min paaiškino, kad duomenys apie nekilnojamuosius daiktus registruojami ir keičiami remiantis nekilnojamojo turto savininko pateiktais dokumentais, pavyzdžiui, deklaracija apie statybos užbaigimą ir matininko parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.
„Atsakomybė už šių dokumentų atitikimą teisės aktams ir juose pateiktos informacijos tikrumą tenka juos teikiantiems asmenims, t.y. nekilnojamojo daikto savininkui ir matininkui. Registrų centro kaip Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą“, – teigė jis.
Registrų centras negali inicijuoti statinių išregistravimo procedūrų, tai daryti turėtų nekilnojamojo turto savininkas.
Kitaip tariant, išdėstė M.Samkus, įstaiga yra atsakinga tik už tai, kad nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu tie duomenys ir buvo įrašyti. 15min pašnekovas pabrėžė, kad Registrų centras negali inicijuoti statinių išregistravimo procedūrų, tai daryti turėtų nekilnojamojo turto savininkas.
Pažeidimų nėra
VTPSI Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Irma Survilienė 15min nurodė, kad remiantis statytojo dokumentais ir patikrinimo metu surinkta informacija, esminių pažeidimų dėl kavinės statybos nenustatyta.
Patikrinus informaciją, – nurodė I.Survilienė, – Inspekcijos Kauno departamentas nustatė, kad statomi trys sublokuoti pastatai atitinka nesudėtingiems II grupės negyvenamiesiems pastatams keliamus reikalavimus, nurodytus Statybos techniniame reglamente. Specialistė 15min taip pat paaiškino, kad autoplovyklos-stoginės įregistruotos kaip II grupės nesudėtingieji kiti inžineriniai statiniai.
Patikrinimo metu buvo užfiksuoti tik aikštelės duomenys, nes ant aikštelės autoplovyklų-stoginių įrengimų, sienų/kolonų, stogo konstrukcijų nebuvo.
„Kadastrinių duomenų nustatymo data atitinkamai 2018-10-09 ir 2018-11-06. Statybos baigtumas – 100 proc. Įregistravimo pagrindas – deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad sklype įrengta betoninė aikštelė su joje išbetonuotomis duobėmis. Patikrinimo metu buvo užfiksuoti tik aikštelės duomenys, nes ant aikštelės autoplovyklų-stoginių įrengimų, sienų/kolonų, stogo konstrukcijų nebuvo. Statytojas paaiškino, kad jis atlieka autoplovyklų-stoginių remontą, t.y. keičia nekokybiškas konstrukcijas“, – 15min sakė VTPSI specialistė.
Remiantis Statybos techniniu reglamentu, teigė I.Survilienė, nesudėtingųjų statinių statybai leidimas neprivalomas.
„Inspekcija pagal kompetenciją išduoda pažymas apie ypatingų ir neypatingų statinių statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių, kurių pagrindu nebaigti statyti ypatingi ir neypatingi statiniai registruojami Nekilnojamojo turto registre. Nebaigtų statyti nesudėtingųjų statinių atveju Inspekcijos pažyma nėra išduodama, nebaigtas statyti nesudėtingasis statinys registruojamas Nekilnojamojo turto registre statytojo prašymu pateikus statinio kadastrinių matavimų bylą“, – argumentus pateikė ji.
Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Pašnekovė 15min nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Kaltinimus paneigė
UAB „Kepa Kepa“ direktorės Olgos Afonenkovos teigimu, 15min kalbintas ringaudiškis pateikė klaidingą informaciją. Anot jos, 20 metrų atstumu nuo plovyklos įsikūręs gyventojas statyboms neprieštarauja ir yra pateikęs raštišką sutikimą.
Lietuvos Respublikoje, kaip ir kitose Europos Sąjungai priklausančiose valstybėse, pastatytų statinių teisėtumą vertina valstybės įgaliotos institucijos, o ne kaimynai ar suinteresuoti gyventojai.
„Mes pilnai pasitikime Lietuvos Respublikos valstybinėmis institucijomis. Jūs teisingai pastebėjote, kad Statybos inspekcijos pareigūnai atlikę kelis patikrinimus nenustatė jokių pažeidimų vykdant statybas. Esame tikri, kad Statybos inspekcijos pareigūnų kompetencija yra gerokai aukštesnė, nei skundus teikiančių kaimynų. Tokiu būdu, kadangi įgaliota įstaiga Statybos inspekcija nenustatė pažeidimų, tai nėra pagrindo atsižvelgiant tik į dviejų gyventojų emocijomis pagrįstą poziciją, pripažinti statinius neteisėtai pastatytais. Lietuvos Respublikoje, kaip ir kitose Europos Sąjungai priklausančiose valstybėse, pastatytų statinių teisėtumą vertina valstybės įgaliotos institucijos, o ne kaimynai ar suinteresuoti gyventojai“, – sakė pašnekovė.
O.Afonenkova patikino, kad visi darbai buvo atlikti pagal galiojančius įstatymus, o statybos užkliuvo tik dviems gyventojoms.
Taigi, manome, kad skyrėme tikrai daug įmonės pinigų, darbo ir savo laiko, siekdami prisidėti prie malonios aplinkos sukūrimo vietos bendruomenei.
„Mes visą laiką siekėme atsižvelgti į aplinkinių namų gyventojų pageidavimus. Norėtume pabrėžti, kad siekdami sukurti komfortišką gyvenimą aplinkinių namų gyventojams, mes pasodinome 2 metrų aukščio kadagių medžius, sutvarkėme aplinkinę teritoriją, išasfaltavome privažiavimą prie stoginės-plovyklos ir prie gyventojų gyvenamųjų namų, o taip pat įrengėme apšvietimą. Šiuo metu mes papildomai statome 2-3 metrų aukščio gelžbetoninę sienelę. Taigi, manome, kad skyrėme tikrai daug įmonės pinigų, darbo ir savo laiko, siekdami prisidėti prie malonios aplinkos sukūrimo vietos bendruomenei.
Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, negalime sutikti su atskirų gyventojų išsakomais priekaištais. Mūsų manymu, dabar susiduriame tiesiog su dviem konfliktiškais aplinkinių namų gyventojais, kurie teikia daug emocijomis (o ne faktais) paremtų ir nekonstruktyvių pretenzijų.
Esame perdavę visą informaciją įmonei atstovaujantiems advokatams ir galimai ateityje imsimės teisinių priemonių siekdami užkirsti kelią klaidingos informacijos skleidimui“, – išdėstė įmonės vadovė.
15min O.Afonenkova sakė, kad plovykla planuojama nuo 2015 metų ir atskleidė, kad remiantis įmonės atlikto kelio poveikio kelių saugumui vertinimo rezultatais nustatyta, jog administraciniai pastatai ir automobilių plovykla-stoginė turėtų slopinti pravažiuojančių transporto priemonių keliamą triukšmą.
Taigi, pastačius automobilių plovyklą padidės gyventojų, gyvenančių antroje ir trečioje nuo kelio eilėje, gyvenimo kokybė.
„Taigi, pastačius automobilių plovyklą padidės gyventojų, gyvenančių antroje ir trečioje nuo kelio eilėje, gyvenimo kokybė. Pažymėta, kad asmenys gyvenantys sklypuose esančiuose antroje eilėje nuo kelio, o taip pat besiribojančiuose su komerciniu įmonės sklypu suteikė raštiškus sutikimus statyboms“, – savo argumentus pateikė UAB „Kepa Kepa“ vadovė.
Kaltina gyventoją
O.Afonenkova nurodė, kad labiausiai statyboms priešinasi rajoną valdančios socialdemokratų partijos narė, Kačerginės daugiafunkcio centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Dovilė Mikuckienė. Pasak UAB „Kepa Kepa“ vadovės, savo tikslų moteris siekia naudodamasi užimama padėtimi ir partiniais ryšiais. Be to, pabrėžė pašnekovė, dalį parašų D.Mikuckienė surinko klaidindama gyventojus.
15min kalbinta D.Mikuckienė nenorėjo komentuoti, jos žodžiais tariant, iš piršto laužtų kaltinimų, tačiau paaiškino, kad nenori, jog šalia namų stovėtų automobilių plovykla.
Suprantu, kad butą nusipirkome prie plento ir sklypo, kuriame vykdoma komercinė veikla, bet net baisiausiame sapne nesapnavau, kad bus taip.
„Gyvenu visai šalia ir man labai skaudu, kad vos už 20 žingsnių stovės plovykla. Manau, kad kiekvienas žmogus priešintųsi ir nenorėtų matyti tokio monstro. Suprantu, kad butą nusipirkome prie plento ir sklypo, kuriame vykdoma komercinė veikla, bet net baisiausiame sapne nesapnavau, kad bus taip. Reikėtų žmogiškai elgtis, statyti bent 50 metrų atstumu nuo namų, tartis su gyventojais“, – savo nuomonę pateikė ji.