Apie tai pranešė Kauno visuomenės sveikatos centras. Pasak centro specialistų, Afrikoje Kauno rajono gyventojas lankėsi rugpjūčio 3–11 dienomis. Grįžęs į Lietuvą pasijuto prastai ir kreipėsi į medikus. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad jis užsikrėtęs infekcine liga – maliarija, kuri itin paplitusi Afrikos žemyne.
Kokie pirmieji simptomai?
Maliarija (lot. malus aer – blogas oras) yra liga, kuri pasireiškia reguliariai pasikartojančiais drugio (karščiavimo su šaltkrėčiu) priepuoliais, kepenų ir blužnies padidėjimu, mažakraujyste. Sukelia plazmodijų genties pirmuonys. Infekcijos šaltinis yra ligonis ar sukėlėjų nešiotojas. Maliariją platina maliariniai uodai, kurių organizme subręsta ligos sukėlėjai plazmodijai – parazitiniai kraujo pirmuonys. Užkratas perduodamas įkandus uodo patelei, kuri prieš tai buvo prisisiurbusi infekuoto kraujo iš maliarija sergančio žmogaus ar parazitų nešiotojo.
Užkratą galima perduoti ir kitais keliais: perpilant kraują, per krauju užterštus instrumentus, per placentą ir gimdymo metu. Donoro kraujyje maliarijos sukėlėjai išlieka gyvybingi 1–2 savaites.
Sergamumas maliarija priklauso nuo sukėlėją pernešančių uodų populiacijos dydžio bei užsikrėtusių žmonių.
Inkubacinis ligos periodas trunka 8–25 dienas, atsižvelgiant į maliarijos rūšį, o „trečiadienės“ maliarijos atveju gali užtrukti net iki 8–14 mėnesių.
Liga prasideda staiga – drugio priepuoliu. Ligonį krečia šaltis, jis dreba, kalena dantimis, atšąla galūnės. Po kelių valandų temperatūra padidėja iki 40 ºC, skauda galvą, strėnas. Vėliau ligonis sušyla, jį išpila prakaitas, temperatūra sumažėja, ligoniui būna silpna, jis mieguistas. Intervalai tarp drugio priepuolių priklauso nuo parazito biologinio ciklo. Po kiekvieno priepuolio ligonis vis labiau išblykšta, didėja mažakraujystė, sumažėja kraujospūdis. Labai padidėja kepenys, blužnis. Negydant priepuoliai kartojasi 10–14 kartų ir vėliau savaime išnyksta, bet išlikę plazmodijai po kelių mėnesių sukelia ligos atkryčius.
Negydant ligoniui gali prasidėti koma, masinis eritrocitų irimas, ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas, plaučių pabrinkimas, virškinimo trakto pažeidimas, psichozė, nėščioms gali įvykti persileidimas.
Maliarija diagnozuojama įvertinus ligos simptomus, epidemiologinius duomenis. Kraujyje randama sukėlėjų, taip pat nustatoma mažakraujystė, leukocitų, trombocitų kiekio sumažėjimas, kepenų fermentų, bilirubino koncentracijos padidėjimas.
Kaip maliarija gydoma?
Sergantys maliarija pacientai guldomi į ligoninę. Gydoma vaistais nuo maliarijos. Pasveikę pacientai 2 metus yra stebimi. Persirgus maliarija natūralaus imuniteto visam laikui neįgyjama, išsivysto tik trumpalaikis, rūšinis imunitetas.
Pasaulyje kasmet apie 10 tūkst. keliautojų suserga maliarija, o apie 1 proc. šių žmonių, užsikrėtusių tropine maliarija, miršta. Šių susirgimų ir mirčių būtų galima išvengti, jei žmonės tinkamai naudotų priešmaliarinius vaistus, o liga būtų laiku diagnozuojama ir gydoma.
Daugelyje pasaulio šalių maliarijos situacija labai pablogėjo, gydymas ir apsisaugojimas nuo jos pasunkėjo, nes išsivystė ir plačiai paplito priešmaliariniams vaistams atsparios parazitų formos.
Ateinantį dešimtmetį Pasaulinė sveikatos organizacija prognozuoja sergamumo maliarija didėjimą. Taigi, keliautojai, vykstantys į įvairias pasaulio šalis, turėtų pagalvoti apie ten tykančius pavojus ir prieš kelionę pasitarti su gydytojais apie galimybę išvengti mirtį nešančių parazitų invazijos ir jų sukeltų pasekmių.
