„Kol vyksta mūšis tarp Kauno miesto savivaldybės ir Kauno rajono savivaldybės dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos išplėtimo, abi pusės giriasi nuveiktais darbais, tačiau Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas nutyli, jog jam ir jo vadovaujamai komandai jau metus laiko niekaip nepavyksta išspręsti Kauno rajone, Mastaičių kaime, esančių kotedžų ir namų gyventojus varginančios problemos“, – tokiais žodžiais laišką 15min pradėjo vardo nenorėjęs atskleisti Kauno rajono gyventojas.
Nuotekų sistema pritaikyta ne 89, o 32 būstams
Kaip paaiškino 15min pašnekovas, 2006 metais kotedžų ir namų statybų ėmėsi projekto vystytojai Arūnas Virginijus Golubkevičius ir Rolandas Mieliauskas.
„Pagal projektą, – patikslino jis, – buvo numatyta vietinė kvartalo nuotekų valymo sistema. Baigę darbus ir išpardavę naujai pastatytus būstus, projekto vystytojai sudarė panaudos sutartį su įmone UAB „Ekologiniai projektai“, kurie buvo atsakingi už nuotekų valymo sistemos priežiūrą bei užtikrinimą, kad įrenginiai veiktų taip, kaip to reikalauja LR teisės aktai.“
Anot gyventojo, prabėgus dešimtmečiui netoliese esančiame upelyje buvo nustatyta tarša, o galiausiai atskleistas ir jos šaltinis – naujakurių kvartalo nuotekų valymo sistema. Paaiškėjo, kad pastaroji pritaikyta ne 89, kaip turėtų būti, o vos 32 butams. Nei statybos leidimus išdavę valdininkai, kaip 15min dėstė pašnekovas, nei projekto vystytojai savo kaltės neįžvelgia.
Prisijungimas prie tinklo – nepakeliama finansinė našta
„Kauno rajono savivaldybė reikalauja kvartalo gyventojų už savo lėšas prisijungti prie centralizuotų nuotekų valymo tinklų. Preliminariais paskaičiavimais, šių darbų sąmata yra apie 100 000 eurų“, – atskleidė Mastaičiuose gyvenantis vyras.
Kadangi kvartale daugiausiai gyvena jaunos šeimos, turinčios po kelis mažamečius vaikus, tokia finansinė našta yra nepakeliama.
Pasak jo, tokiu atveju kiekviena šeima turėtų skirti ne mažiau kaip po 1000 eurų.
„Kadangi kvartale daugiausiai gyvena jaunos šeimos, turinčios po kelis mažamečius vaikus, – toliau rašė jis, – tokia finansinė našta yra nepakeliama. Savivaldybė atsisako savo lėšomis atlikti kvartalo prijungimą prie centralizuotų nuotekų tinklų, nors, gyventojų manymu, būtent Kauno rajono savivaldybė ir jai pavaldžios institucijos yra atsakingos dėl susidariusios situacijos – juk būtent Kauno rajono savivaldybė išdavė reikiamus statybos dokumentus statybos metu bei statybos užbaigimų etapu ir nei vienai atsakingai institucijai nekilo klausimų, kaip kvartalo gyventojai tvarko nuotekas.“
15min pašnekovo teigimu, Aplinkos ministerijos nurodymu nuotekų sistemą atjungusi rajono valdžia susikaupusias atliekas, kol nebus prisijungta prie tinklo, išvežinės asenizacijos automobiliu, tačiau ir toks planas gyventojų nepradžiugino.
„Preliminariais skaičiavimais per dieną reikės išvežti mažiausiai 2–3 mašinas susikaupusių nuotekų, tai reiškia, jog gyventojai turės pastoviai kęsti nuotekų skleidžiamą smarvę, taip pat siurbimo metu kvartale oras bus užterštas mikrobiologine tarša, kuri neaišku kaip paveiks čia gyvenančių daugiau nei 300 gyventojų sveikatą.
Pastoviai kursuojančios mašinos su sunkiu kroviniu gadins kvartale esančias gatves, kurios ir taip dėl menkos savivaldybės priežiūros yra ne pačios geriausios būklės. Kauno rajono savivaldybės atsakingi asmenys nesugebėjo atsakyti gyventojams, kaip bus užtikrinamas nuotekų išvežimas savaitgaliais bei naktimis. Kvartalo gyventojai patirs didžiulius materialinius nuostolius, kadangi už nuotekų išvežimą turės mokėti patys kvartalo gyventojai.“
Mastaičių gyventojas 15min skirtame laiške rašo: „Nors jau XXI amžius, tačiau gyventojai gyvens lyg viduramžiais, o atsakingų už susidariusią situaciją nėra. Kalčiausi lieka patys kvartalo gyventojai. Liūdna, kad yra įkurta tiek įvairiausių kontroliuojančių tarnybų, tačiau jos neatlieka savo funkcijų, o nuo to kenčia paprasti gyventojai.“
Išlaidas padengs statytojas ir savininkas
Kauno rajono mero padėjėja Dalia Urbonienė, 15min paprašyta pakomentuoti situaciją, pabrėžė, kad kvartalą ketinama prijungti prie centralizuoto tinklo, o iki tol, savivaldybei sudarius sutartį su privačia įmone, nuotekos bus išvežamos. Anot jos, šią paslaugą apmokės savivaldybė, tačiau statytojas ir savininkai privalės atlyginti patirtas išlaidas.
Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas Irmantas Valūnas, sulaukęs 15min klausimų, atsakė: „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas ir Vietos savivaldos įstatymas įpareigoja savivaldybių institucijas organizuoti ir koordinuoti geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybių teritorijose.“
Savivaldybės planuoja urbanizacijos plėtrą ir jos kryptis, išduoda statybą leidžiančius dokumentus, todėl turi įvertinti visas su statyba susijusias aplinkybes, taip pat ir inžinerinės infrastruktūros poreikį ar pajėgumus.
Be to, anot jo, būtent savivaldybės planuoja urbanizacijos plėtrą ir jos kryptis, išduoda statybą leidžiančius dokumentus, todėl turi įvertinti visas su statyba susijusias aplinkybes, taip pat ir inžinerinės infrastruktūros poreikį ar pajėgumus. I.Valūnas taip pat atskleidė, kad su rajono valdžia dėl upelio taršos susisiekę ministerijos specialistai išgirdo atsakymą, kad siekiant užtikrinti viešą interesą Kauno rajono savivaldybė imasi galimų techninių ir teisinių priemonių bei ieško įmanomų sprendimų, siekiant užtikrinti tinkamą buitinių nuotekų sistemos veikimą. Be to, pašnekovo žiniomis, rajono valdžia dar metų pradžioje kreipėsi į prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą.
Vystytojas sklypus pardavė
15min susisiekus su kotedžų statybos projektą vysčiusio A.V.Golubkevičiaus advokatu Aurelijumi Gruodžiu paaiškėjo, kad situacija gerokai painesnė, negu atrodė iš pradžių.
Anot pašnekovo, A.V.Golubkevičius turimą sklypą padalijo į smulkesnius, tačiau valymo įrenginiais pasirūpino – jų pajėgumo tuomet pastatytiems kotedžams daugiau nei pakako. „Neužstatytus žemės sklypus (daugiau kaip 2/3), įskaitant ir žemės sklypą, kuris buvo skirtas valymo įrenginiams, – pasakojo advokatas, – A.V.Golubkevičius pardavė kitam Jūsų įvardytam vystytojui, ir nuo to laiko daugiau šiame kvartale jokių statybos darbų neatlikinėjo.“
Naujasis vystytojas žemės sklypą, kuris buvo skirtas valymo įrenginiams, užstatė pastatais, todėl naujų papildomų valymo įrengimų nebuvo galima pastatyti.
Advokato A.Gruodžio teigimu, naujasis sklypų savininkas pastatė visus likusius kotedžus ir juos pardavė. Buvo įrengti nauji valymo įrenginiai, tačiau sparčiai kylant namams nepakako ir šių: „Naujasis vystytojas žemės sklypą, kuris buvo skirtas valymo įrenginiams, užstatė pastatais, todėl naujų papildomų valymo įrengimų nebuvo galima pastatyti. Todėl A.V.Golubkevičiaus pastatyti ir naujai pastatyti valymo įrengimai buvo rekonstruoti į šiuo metu esančius valymo įrengimus, turbūt tikintis, kad po rekonstrukcijos užteks pajėgumų.
Valymo įrengimai buvo rekonstruoti apie 2012 m., jie nuotekas valė iki 2018 m. Valymo įrengimus aptarnavo įmonė, su kuria visi gyventojai sudarė sutartis (įmonė teigia, kad dalis gyventojų buvo nesudarę) dėl valymo įrenginių priežiūros ir aptarnavimo. Įmonė aptarnavo įrenginius, o gyventojai kiekvieną mėnesį jai mokėjo mokesčius.“
Pasak advokato, 2018 metais upelyje pastebėjus taršą, valymo įrenginius prižiūrėjusi įmonė sutartis nutraukė ir nuo to laiko jie veikė niekieno neprižiūrimi. Pažeidimą užfiksavę aplinkosaugininkai įvairiems asmenims, taip pat ir pašnekovo klientui, nurodė nutraukti nuotekų išleidimą, dėl ko ir vyksta teisiniai ginčai.
Kaip 15min paaiškino A.Gruodis, nurodymą taip pat gavusi rajono savivaldybė A.V.Golubkevičių įspėjo, kad teks padengti nuotekų šalinimo automobiliu kaštus ir atlikusi tyrimą nustatė, kad įrenginiai neatitinka galiojančių reikalavimų. Vis dėlto, anot pašnekovo, pirmojo projekto vystytojo pastatyta nuotekų valymo sistema buvo tinkama, tačiau, kvartalui augant, jos nepakako.
„Esamoje situacijoje galima įžvelgti įvairių asmenų kaltę. Neišvengiamai ji bus įvertinta teismuose, nes tikrai bus sprendžiamas klausimas dėl žalos gamtai atlyginimo. A.V.Golubkevičius neketina imtis jokių veiksmų“, – teigė advokatas.
Ne mažiau painus ir valymo įrenginių nuosavybės klausimas. Remiantis A.Gruodžio pateikta informacija – rajono savivaldybei skirtu atsakymu – A.V.Golubkevičius teigia nesantis įrenginių savininkas.
Vis dėlto 15min advokatas teigė: „Jei atitinkamų tinklų savininkas – A.V.Golubkevičius, tai jis yra ir artezinių šulinių savininkas, kuriais kaip savais naudojasi gyventojai. Jei A.V.Golubkevičius laikytinas tinklų ir valymo įrenginių savininku, jis yra uždraudęs visiems gyventojams naudotis atitinkamais tinklais ir valymo įrenginiais. Apie tai visi gyventojai yra įspėti registruotu paštu (žinoma nemaža dalis laiškų grįžo neįteikti).
Pagal teisinį reglamentavimą tinklų (valymo įrenginių) savininkas turi užtikrinti tinkamą tinklų techninę būklę, tačiau neturi pareigos leisti atitinkamais tinklais naudotis kitiems asmenims.“
15min taip pat susisiekė ir su kitu projekto vystytoju R.Mieliausku, tačiau jis situaciją komentuoti atsisakė.
Jokių įrenginių išvis nėra?
Dar kitaip Mastaičių naujakurių atvejį mato anksčiau minėtos bendrovės „Ekologiniai projektai“, kuri, anot kalbinto gyventojo, buvo atsakinga už valymo įrenginių priežiūrą, vadovas Arvydas Samulėnas.
15min jis papasakojo, kad įmonei 2009–2011 metais teko valyti kanalizacijos šulinius, o ne prižiūrėti valymo įrenginius. Negana to, pasak jo, jokių valymo įrenginių išvis nėra, vietoj to stūkso kotedžai. Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad be rajono valdžios ir aplinkosaugos specialistų žinios statybos projektas nė negalėjo būti priduotas.
Anot jo, šioje painioje situacijoje jo vadovaujama įmonė tapo, visai kaip ir gyventojai, atpirkimo ožiu.
