Pastebima, kad visuomenei neliekant abejingai smurto problemai, daugėja registruojamų pranešimų. Kauno apskrities policijos ir Kauno rajono savivaldybės atstovai įsitikinę, kad reikalingas sisteminis tarpinstitucinis požiūris ir veikla, nukreipta į tai. Ta proga vasario 22 d. Kauno apskrities policijos patalpose suorganizuota konferencija „Smurtas artimoje aplinkoje. Prevencija, užkardymas ir sisteminiai mechanizmai Kauno rajone“.
Kauno rajone gyvena 41 vaikas iš socialinės rizikos šeimų, kuris nelanko jokios ikimokyklinio ugdymo įstaigos.
„Pernai 335 Kauno rajono šeimos gavo socialines paslaugas. Dažniausia problema jose – alkoholio vartojimas. 71 vaikui buvo nustatyta socialinė globa. Veikia 4 socialinės globos įstaigos, galinčios juos priimti. Nuo 2017 m. pradžios pradėtas taikyti naujas modelis, nesvarbu, ar šeima priskiriama socialinės grupės šeimoms ar ne“, – teigė Kauno rajono socialinių paslaugų centro l.e.p. direktorė Kristina Stanislovaitienė.
Pasak jos, šiandien Kauno rajone gyvena 41 vaikas iš socialinės rizikos šeimų, kuris nelanko jokios ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Tad šią situaciją reikia keisti.
„Šiuo metu Kauno rajone veikia tik 6 vaikų dienos centrai, nors seniūnijų – 25. Tad šiandien sprendžiamas tokių centrų poreikio klausimas“, – patikino ji, pabrėžusi, kad Socialinių paslaugų centre dirba 25 socialiniai darbuotojai, tačiau itin reikalingas papildomas psichologo etatas.
Kauno rajone yra 155 socialiniai būstai, juose gyvena 23 socialinės rizikos šeimos.
Ukmergė žingsnį pirmyn žengė pirmoji
Ukmergės rajone per mėnesį sulaukiama po 4-5 iškvietimus dėl smurto artimoje aplinkoje, tačiau nebuvo atvejo, kad smurtą naudotų žmona prieš vyrą. Socialinis smurtautojo Ukmergės rajone portretas: darbingo amžiaus vyras, dirbantis, gyvenantis mieste ir 2-3 kartus per savaitę vartojantis alkoholį.
Ukmergės rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Vaida Puodžiūnienė pristatė šias tendencijas švelninančią gerąją Ukmergės patirtį – Ukmergės rajono smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2016-2020 m. programą , kuri neturi Lietuvoje analogų. Dėl jos konsultuotasi su lenkais, kurie šią programą perėmė iš amerikiečių.
Programos metu, į kurią 2016 m. nukreipti 39 asmenys (atrinkti pagal probacijos tarnybos ir teismų sprendimus), su smurtautoju specialistų grupė dirba apie pusmetį. Kursus (2 individualūs ir 24 grupiniai užsiėmimai su smurtautojais) jau baigė 14 asmenų. Keli yra pabėgę į užsienį, tad vengia dalyvavimo programoje.
„Intervencinės programos smurto pažeidėjams šeimoje“ koordinatorius, buvęs policijos pareigūnas Georgijus Smoliakas patikino, jog programos tikslas – padėti išmokti pažeidėjams nebenaudoti smurto. Į programą nepriimami psichiškai nesveiki, probleminiai lošėjai, nesistengiantys nustoti vartoti alkoholio.
„Mokome juos kaip vaikus mokykloje. Mokome, kaip atpažinti smurtą, kaip save kontroliuoti. Pavyzdžiui, jei kyla konfliktas su sugyventine, liepiama išeiti 25 min., nusiraminti. Du programos dalyviai nustojo gerti, išsilaikė traktoriaus vairavimo teises, ėmė dirbti“, – programos rezultatus pateikė G.Smoliakas, patikinęs, jog smurto priežastis – psichologinė įtampa, kilusi šeimoje.
1 568 pranešimai – 273 ikiteisminiai tyrimai
Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato viršininkas Aleksejus Chraminas pristatė prevencines priemones prieš smurtą artimoje aplinkoje Kauno rajone.
„90 proc. smurtautojų Kauno rajone – vyrai, apie 80 proc. aukos – moterys. Jei Ukmergėje nenustatyta nė vienos smurtaujančios moters, tai Kauno rajone viena moteris netgi buvo nuteista realia laisvės atėmimo bausme už tai, kad smurtavo prieš artimąjį.
2016 m. pradėta apie 1300 ikiteisminių tyrimų, iš kurių dėl smurto – 273. O štai pranešimų sulaukta 1568. Per šių metų pirmąjį mėnesį sulaukta jau 143 pranešimų.
2016 m. Kauno rajone pradėta apie 1 300 ikiteisminių tyrimų, iš kurių dėl smurto – 273. O štai pranešimų sulaukta 1 568. Per šių metų pirmąjį mėnesį sulaukta jau 143 pranešimų. Tad tendencijos auga.
Ar galime atsakyti, kiek realiai Lietuvoje egzistuoja smurto šeimoje? Nemanau. Tačiau atsiranda visuomenės indėlis. Ji tampa neabejinga smurtui. Pagal kiekvieną gautą pranešimą, net ir nepasitvirtinusį, vykdome individualias prevencijos priemones – aplankome vėliau vėl tą šeimą“, – statistiką pristatė komisaras.
Anot A.Chramino, ir praėjusį savaitgalį buvo užfiksuotas atvejis, kada patikrinus šeimą nebuvo nustatyta akivaizdžių smurto požymių, tačiau kitą dieną tos šeimos moteris jau neišlipo iš lovos, nes buvo sumušta dėl to, kad apsilankė policija. Tai buvo vyro atsakomasis auklėjamasis veiksmas.
Kita smurto artimoje aplinkoje prevencinė priemonė, kuri taikoma Kauno rajone – socialinės rizikos šeimų lankymas vakaro metu ir po pašalpų mokėjimo.
„Deja, ne visada priemonės suveikia. Nors mes reaguojame į pranešimus, nubaudžiame smurtautojus, tačiau didžiausia problema – pasikartojantis smurtas. O tai reiškia, kad mes nepašaliname smurto priežasčių. 2016 m. nustatyti 122 kartotinio smurto atvejai, tai yra, kas 13 atvejis yra kartotinis. Tai labiausiai neramina.
Nusistatėme kryptis. Pirmiausiai sudarysime sąrašus top šeimų, kur smurtas kartojasi. Sustiprinsim jų lankymą, net ir poilsio dienomis. Dalyvausime seniūnijos socialinės paramos teikimo komisijose. Teiksime informaciją apie smurto atvejus seniūnams“, – teigė komisaras.
Pranešimų išaugo trečdaliu
Prevencinės veiklos organizavimo kryptis Kauno apskrityje pristatė Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Prevencijos skyriaus viršininkė Joana Gudelytė, patikinusi, jog pernai sulaukta 10 328 pranešimų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Lyginant su 2015 m., pranešimų skaičius išaugo 27 proc.
Ar tai gera, ar bloga tendencija? Tai reiškia, jog smurto daugėja, ar kad visuomenė tampa mažiau abejinga ir dažniau praneša policijai apie pastebėtas jo apraiškas?
„Dabar mėlynė, po to lūžis, o kol mes ištirsime juos, įvyks ir kur kas baisiau. Tad turi prie kiekvienos šeimos, patiriančios smurtą, prisiliesti ir seniūnai. Jiems bus teikiama informacija apie smurto atvejus Kauno rajone“, – patikino Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė
Prokurorė patikino, jog Kauno rajono savivaldybėje atsiras budintis vaiko teisių apsaugos specialistas, itin svarbus, norint išspręsti vaiko apėmimo iš šeimos klausimą. Jis budės nuo 17 val. iki 8 ryto ir savaitgaliais.
„Dažnai smurto auka, gyvenanti rajone, atsisako rašyti pareiškimą dėl to, jog sulaikius smurtaujantį vyrą, nebebus kam šieno pjauti ar kitų kasdienių darbų atlikti“, – realybę atskleidė N.Urbonavičienė.
