Antradienį vykusiame Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdyje šiam sprendimui pritarė visi įvairioms politinėms partijoms priklausantys politikai, – informuojama Kauno rajono savivaldybės pranešime spaudai.
Pribloškė ir miškininkus
Priimant sprendimą, meras Valerijus Makūnas rėmėsi 1323 vietos gyventojų pasirašyta peticija, kurioje priešinamasi verslo invazijai į išskirtinį gamtos kampelį.
Gyventojų pasipriešinimą neseniai aprašė ir 15min.
Kasti žvyrą planuojama Pakarklės miško teritorijoje, netoli kurios yra įsikūrusios kelios sodininkų bendrijos: „Kriemala“, „Paštuva“, „Batniava“. Pakarklės miško kraštovaizdis priskiriamas vertingiems tipams, patenkantiems į gamtinio karkaso teritoriją.
„Žvyro ir smėlio reikia statyboms. Tačiau abejoju, ar įrengus karjerą, ekonominė nauda atpirks gamtai padarytą žalą. Juk dėl žvyro planuojama iškirsti didžiulį brandaus miško plotą, be to, neišvengiamai nukentėtų aplinkinių kaimų gyventojai, turistai“, – kalbėjo meras.
Tarybos nariai Violeta Boreikienė ir Gvidas Rutkauskas taip pat pabrėžė, kad Nemuno slėnio dalis, besidriekianti nuo Raudondvario iki Vilkijos, yra skirta turizmui, poilsiui ir rekreacijai, todėl svarbu turėti teisinius saugiklius, kurie užkirstų kelią ūkinei veiklai šioje teritorijoje.
Kauno rajono savivaldybę pasiekė Lietuvos miškininkų sąjungos (LMS) kreipimasis. Šios visuomeninės organizacijos vadovus nustebino faktas, kad prieš keletą metų Pakarklės miškas Aplinkos ministerijos sprendimu buvo priskirtas eksploatacinių IV miškų grupei.
„Lietuva įsipareigojusi Europos Sąjungai didinti saugomų teritorijų plotus. Prašome paaiškinti, kokiais motyvais remiantis Pakarklės miškui buvo panaikinta II b (miško parkų) grupė,“ – tokio turinio kreipimąsi Aplinkos ministerijai išsiuntė LMS prezidentas Vidmantas Verbyla.
Tarybos posėdyje dalyvavusi Antalkių kaimo bendruomenės pirmininkė Monika Sadauskaitė Pocė dėkojo Kauno rajono tarybai už tvirtą poziciją ir prašė ateityje tarpininkauti grąžinant Pakarklės miško daliai ankstesnį statusą.
Urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis tvirtino, kad įvertinus vietovės rekreacinę, aplinkosauginę, kultūrinę ir socialinę reikšmę, ūkinė veikla Pakarklės miške negalima.
„Remiantis teisės aktais ir vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos pateikta informacija apie išžvalgytas naudingųjų iškasenų teritorijas, Kauno rajono bendrojo plano sprendiniuose naudingųjų iškasenų vietos yra pažymėtos, tačiau tai nereiškia, kad čia jas galima kasti“, – pabrėžė skyriaus vedėjas.
Žala būtų nepataisoma
Tarybos sprendimo projektą pristačiusi Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė tvirtino, kad Pakarklės miške PŪV poveikis natūraliai gamtinei aplinkai bei suinteresuotai visuomenei būtų didelės apimties ir intensyvus, nes būtų iškertamas brandus miškas, naudojami didelių pajėgumų techniniai įrenginiai.
Tarybos sprendime taip pat pabrėžiama, kad dėl PŪV būtų negrįžtamai pažeista per ne vieną šimtmetį susikūrusi natūrali kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra ir ekosistemų stabilumas.
PŪV planuojama vykdyti šalia objektų, turinčių kultūros paveldo vertybių: 0,85 km atstumu yra Antalkių kapinynas, 0,76 km – Žvirgždės dvarvietė, 1,14 km – Kvesų dvarvietė, 1,44 km – Holokausto vieta. Teigiama, kad PŪV tiesiogiai tų teritorijų nepalies, tačiau neigiamas poveikis nenagrinėjamas.
Kauno rajono savivaldybė gavo Kultūros paveldo departamento raštą, kuriame jis įsipareigojo kreiptis į Nacionalinę kultūros paveldo tarybą, kad būtų patikslinti Pakarklės miško teritorijoje ir jo prieigose esančių kultūros paveldo objektų apskaitos duomenys ir šių objektų vertingosios savybės.
Tarybos sprendime pabrėžiama, kad „kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsauga yra viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų, kurias savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymų suteiktą kompetenciją, įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesais.“
Savivaldybės taryba, priimdama sprendimą visiškai nepritarti PŪV galimybėms, atsižvelgė į Seimo patvirtintos 18-osios Vyriausybės programos nuostatoms laikytis gamtą tausojančios politikos principų, kreipiant ekonomiką žaliojo kurso linkme, siekiui apsaugoti Lietuvos gamtos įvairovę nuo klimato kaitos ir žmogaus veiklos keliamų pavojų, atsakingai naudoti gamtos išteklius.
Mato daug blogų pavyzdžių
V.Makūno teigimu, Kauno rajono teritorijoje esantys Vilemų, Kvesų, Drąseikių karjerai eksploatuojami netvarkingai ir jau seniai daro negrįžtamą žalą aplinkai ir šalia gyvenantiems žmonėms.
„“Rizgonių„ valdomi Kvesų karjerai nerekultivuoti, žmonės iš visų pusių apkasti, o jau planuojama veiklą perkelti į naują vietą“, – piktinosi meras.
Posėdyje dalyvavęs Seimo narys Justinas Urbanavičius pažadėjo karjerų veiklos reglamentavimo klausimą kelti nacionaliniu lygiu. Susirūpinimą kelia ir karjerų veiklos priežiūra, už kurią atsakinga Aplinkos apsaugos agentūra.
Toje pačioje Batniavos seniūnijoje, Virbaliūnų kaime, UAB „Benefactor“ taikiklyje atsidūrė maždaug 45 ha teritorija, kuri taip pat yra vertinga kraštovaizdžio požiūriu. Su ja ribojasi net 15 paveldo objektų: Virbaliūnų, Kriemalos, Kulautuvos ir Brūžės senovės gyvenvietės, Paštuvos piliakalnis, Brūžės dvarvietė ir kapinynas, Lietuvos sklandytojų slėnis.
Šių metų sausį Kauno rajono savivaldybės taryba irgi nepritarė planuojamai ūkinei veiklai šioje teritorijoje.
