Kauno rajono savivaldybės pranešime apgailestaujama, jog viešoje erdvėje, remiantis emocijomis bei politikavimu, formuojama nuomonė, esą „Kamšos namų“ kvartalo statytojai šiurkščiai įsiveržė į Kamšos botaninio draustinio teritoriją. Tokie kaltinimai neva labiausiai kenkia niekuo dėtiems sklypų savininkams bei naujojo kvartalo gyventojams. Teisiniai dokumentai įrodo, – prieš išduodama leidimus, Kauno rajono savivaldybė ėmėsi visų priemonių, kad užtikrintų, jog draustinis nebūtų pažeistas.
Teisiniai dokumentai įrodo, – prieš išduodama leidimus, Kauno rajono savivaldybė ėmėsi visų priemonių, kad užtikrintų, jog draustinis nebūtų pažeistas.
Labiausiai ginčijamasi dėl Noreikiškių (Ringaudų seniūnija) Žaliosios girios gatvėje pastatytų namų. Pranešime prabrėžiama, kad ginčas vyksta dėl gyvenamųjų namų statybos, kuri vykdoma buvusioje sodo teritorijoje, besiribojančioje su Kamšos miško teritorija. Tad siekiant suprasti iškilusią problemą, pasak Kauno rajono valdžios, svarbu prisiminti šių teritorijų planavimo istoriją ir teisinius veiksmus, kurie buvo atlikti per tą laiką.
Gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų išdėstymo bei infrastruktūros plėtros specialusis planas bei žemės naudojimo paskirties keitimo iš žemės ūkio į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą detalusis planas buvo pradėtas rengti dar 2007 m. Tuomet, Kauno rajono savivaldybės atstovų teigimu, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) nebuvo nustačiusi tikslių Kamšos botaninio draustinio ribų, o saugomų teritorijų valstybės kadastras nebuvo pritaikytas identifikuoti konkrečios teritorijos ribas ir patikrinti arba kaip nors kitaip palyginti turimus duomenis su registro duomenimis.
Todėl plano rengėjas 2007 m. raštu kreipėsi į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą (KRAAD), prašydamas atsakyti, ar planuojama apstatyti teritorija nepatenka į Kamšos zoologinį-botaninį draustinį. KRAAD informacijos nesuteikė, nenurodė ir tikslių koordinačių. Tik pateikė kartografiniu pagrindu paruoštą draustinio ribų planą. Išanalizavęs jį, planuotojas nustatė, kad nagrinėjama teritorija ribojasi su Kamšos draustiniu. KRAAD išdavė planavimo sąlygas gyvenamųjų teritorijų ar kitos paskirties pastatų išdėstymo specialiojo planavimo dokumentui rengti.
„Atkreipiame dėmesį, kad specialiojo planavimo procese buvo atlikta strateginių pasekmių aplinkai vertinimo procedūra. Tarp vertintojų buvo KRAAD bei VSTT, kuri pateikė išvadą, kad „specialiojo plano įgyvendinimas, gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų statyba nedarys reikšmingo poveikio „Natura 2000“ teritorijai, todėl šiuo atveju neprivaloma atlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo“.
Tiek specialusis, tiek detalusis žemės sklypo planai buvo viešai apsvarstyti bei suderinti su atsakingomis institucijomis.
Minėtą išvadą pasirašė tuometinė VSTT direktorė Rūta Baškytė. Todėl šiandien keista girdėti šios valstybės tarnautojos viešai reiškiamą nuomonę, esą gyvenamųjų namų statybos padarė žalos Kamšos draustinyje saugomoms vertybėms. Tiek specialusis, tiek detalusis žemės sklypo planai buvo viešai apsvarstyti bei suderinti su atsakingomis institucijomis. Planų derinimo procedūros vyko Kauno rajono savivaldybės tarybos sudarytoje komisijoje, kurioje galėjo dalyvauti bei prieštaravimus reikšti aplinkosaugininkai, bet jie nepasirodė“, – rašoma Kauno rajono savivaldybės pranešime.
Minėtoje teritorijoje gyvenamųjų namų statybų leidimai nuo 2011 m. išduoti skirtingais laikotarpiais. Projektai buvo derinami Nuolatinėje teritorijų planavimo dokumentų derinimo komisijoje, kurioje taip pat turėjo teisę dalyvauto aplinkosaugininkai.
Kauno rajono savivaldybės atstovai pranešime atkreipia dėmesį ir į tai, kad tarp techninius projektus tikrinančių institucijų buvo ir Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas. Šios institucijos atstovai atsisakė tikrinti gyvenamųjų namų statybos techninius projektus, motyvuodami, kad žemės sklypuose nėra specifinių apribojimų.
Ypač svarbu tai, kad nei specialiojo ir detaliojo planavimo, nei statybą leidžianių dokumentų išdavimo laikotarpiu planuojamoje teritorijoje, remiantis nuosavybės dokumentais bei nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, nebuvo informacijos apie saugomų teritorijų apribojimus.
15min.lt primena, kad aplinkos ministro Kęstučio Trečioko sudaryta komisija spalio pabaigoje konstatavo, jog Kauno rajone, Noreikiškėse esančiame Kamšos draustinyje pastačius 14 namų, „buvo labai stipriai pažeisti draustinio elementai“. Tokie pat pažeidimai gresia ir tuo atveju, jeigu statybos bus pradėtos dar neužstatytuose žemės sklypuose, kur suplanuoti 7 namai. Iš viso projekto įgyvendinimo metu jau pastatyta ir parduoda 120 namų.
Dėl, įtariama, draustinyje iškilusių namų dar birželį į Kauno apygardos prokuratūrą kreipėsi Kauno marių regioninio parko direkcija, prašydama įvertinti, ar nebuvo pažeistas viešasis interesas.
Šiuo metu aiškinamasi, kodėl tuomet, kai buvo išduodami leidimai statyboms, tam neprieštaravo atsakingos aplinkosaugos institucijos. Diskutuojama ir apie tai, kad pirmiausia valstybė neturėjo grąžinti žemės savininkams, jeigu ji yra draustinyje.
