Praėjusį pavasarį pasklidus žiniai apie Virbaliūnų kaime, greta kurortinės Kulautuvos, UAB „Benefaktor“ priklausančiuose žemės ūkio paskirties sklypuose planuojamą įrengti smėlio ir žvyro karjerą, Kauno rajono valdžia tam tarė griežtą „ne“ – darkyti kuriamos rekreacinės zonos nebus leista.
Tačiau verslininkų užmačių tai nesužlugdė: kultūros paveldo apsuptoje Nemuno pakrantėje kasyklą įmonė planavo ir toliau, o pernai metų gruodį net pristatė PAV programą.
Prieš Kalėdas paskelbti planai pritrenkė peticijas rengusias ir parašus rinkusias vietos bendruomenes, aštriai dėl tokio elgesio pasisakė ir Batniavos seniūnas Šarūnas Pikelis, o patys karjero sumanytojai dėl tokio pasipriešinimo 15min pateikė tik trumpą komentarą.
Apie tai, kas numatyta PAV programoje, galite plačiau paskaityti ankstesnėje 15min publikacijoje: „Smūgis gyvenantiems kurorto pašonėje – paveldo apsuptoje saugomoje zonoje šalia Nemuno planuojamas karjeras“.
Savivaldybė šaukia neeilinį posėdį
Sulaukę vertinimui pateiktos planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) PAV programos, Kauno rajono savivaldybės tarybos nariai panoro teisiškai įtvirtinti anksčiau savo tik žodžiu išreikštą nepritarimą karjerui.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, gindamas viešąjį interesą ir remdamasis Planuojamos ūkinės veiklos vertinimo įstatymu, atsižvelgdamas į jame nustatytus terminus, sausio 19 dieną dėl to šaukia neeilinį tarybos posėdį.
„Įrengus žvyro karjerą, vietovei būtų padarytas negrįžtamas poveikis, darysime viską, kad to nebūtų“, – pabrėžė V.Makūnas.
Kauno rajono savivaldybės administracija, išnagrinėjusi planuojamo žvyro karjero kasimo Virbaliūnų kaime PAV programą, sausio 7 dieną pateikė UAB ,,Ekostruktūra“, kuri „Benefaktor“ užsakymu rengė šią programą, ir Aplinkos apsaugos agentūrai, kuri turi priimti galutinį sprendimą dėl programos, išvadą.
Joje rajono valdžia griežtai nepritarė šiai veiklai ir artimiausiame tarybos posėdyje nusprendė siūlyti priimti neigiamą motyvuotą sprendimą – tam paruoštas motyvuotas sprendimo projektas.
Verslininkų taikiklyje atsidūrusi 45 ha teritorija yra vertinga kraštovaizdžio dalis.
Su ja ribojasi net 15 paveldo objektų: Virbaliūnų, Kriemalos, Kulautuvos ir Brūžės senovės gyvenvietės, Paštuvos piliakalnis, Brūžės dvarvietė ir kapinynas, Lietuvos sklandytojų slėnis.
Čia driekiasi dviračių trasa, piligrimų kelias.
Nemuno pakrantė priskirta vieningam Europos saugomų teritorijų tinklui „Natura 2000“, joje yra retų augalų rūšių, paukščių buveinių.
Šalia dviračių trasos seniūnijos ir bendruomenės pastangomis pastatyta skulptūrų, suolelių, poilsio vietų.
Sprendimo projekto nepritarti veiklai rengimo metu buvo įvertinta teritorijos padėtis, jos vertingosios gamtinės ir kultūrinės savybės, galimas negrįžtamas neigiamas poveikis aplinkai, šio neigiamo poveikio mastas, būdas, ilgalaikiškumas ir kompleksiškumas.
Savivaldybė: poveikis bus negrįžtamas
Kaip rašoma Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimo projekte, manoma, kad PŪV prieštarautų bendrai tautos gerovei, nes būtų padarytas ilgalaikis neigiamas ir negrįžtamas poveikis Kulautuvos, Virbaliūnų kaimo ir kitų apylinkių bendruomenėms, kitiems gyventojams, kurių gyvenimo kokybė dėl triukšmo, oro užterštumo ir kraštovaizdžio pasikeitimo būtų iš esmės neigiamai ir negrįžtamai paveikta.
Neigiamas poveikis būtų daromas ir gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, Nemuno slėnio kraštovaizdžiui, vandeniui, socialinei ekonominei aplinkai ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms.
Smėlio ir žvyro kasyba būtų sunaikinta išskirtinė Kulautuvos kurortinės teritorijos natūrali rekreacinė ir kurortinė vertė, poilsiui skirtos aplinkos išskirtinumas, padaryta neigiama įtaka ir Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vykdomai veiklai.
Savivaldybė mano, kad šios veiklos poveikis aplinkai būtų didelės apimties ir intensyvus, nes PAV programoje nurodyta, kad vykdant kasybą būtų naudojami įvairūs didelių pajėgumų techniniai įrenginiai, o darbai karjere būtų vykdomi 25-erius metus, nuo balandžio iki gruodžio, kai šios teritorijos apylinkėmis visuomenė naudojasi rekreacijos ir sveikatingumo tikslais.
Kasyba (numatyta iškasti 7082 tūkst. kub. m žvyro ir smėlio), kaip rašoma tarybos posėdžiui teikiamame sprendimo projekte, pakeistų vyraujantį natūralų gamtinį pobūdį – Nemuno upės slėnio sukultūrintą agrarinį miškingą kraštovaizdį.
Pastarasis priskiriamas prie vertingų šalies kraštovaizdžių tipų, patenkančių į gamtinio karkaso teritoriją, kurioje palaikomas ir stiprinamas esamas kraštovaizdžio natūralumas.
Ši teritorija patenka į gamtinio karkaso Nacionalinių migracijos koridorių teritoriją, kultūrinio turizmo teritoriją, kuriose nėra prioriteto vykdyti smėlio ir žvyro kasybą įrengiant karjerą, tokiai veiklai prioritetas numatytas Naudingųjų iškasenų teritorijose.
Smėlio ir žvyro kasimas ir karjero įrengimas, savivaldybės nuomone, pakenktų Lietuvos sklandytojų slėnio teritorijai, kuri pripažįstama reikšminga Lietuvos visuomenei ir todėl skelbiama kultūros paminklu.
Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo departamento Kauno skyrius 2020 metų liepą, savivaldybės žiniomis, kreipėsi į Kultūros paveldo centrą dėl Sklandytojų slėnio II statuso pakeitimo į valstybės saugomą kultūros paveldo objektą.
Planuojama vertinimo taryba vyks 2021 metų vasarį, kurioje bus svarstomas naujo statuso suteikimas bei naujų apsaugos zonų nustatymas šiam objektui, taip pat valstybės saugomo kultūros paveldo objekto statuso suteikimas Virbaliūnų senovės gyvenvietei.
Koreguojant teritorijos ir apsaugos zonų ribas, planuojama kasyba pateks į valstybės saugomo kultūros paveldo objekto teritoriją ar apsaugos zoną.
Negana to, kasybai numatytas žemės plotas patenka į žemės ūkio teritoriją, kurioje pagal dabar galiojančio Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano nuostatas nėra prioriteto vykdyti smėlio ir žvyro kasybą įrengiant karjerą.
Apgaulingas verslininkų žingsnis
Pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą, savivaldybės tarybai priėmus neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių (ką ruošiamasi padaryti sausio 19 dieną šaukiamame neeiliniame posėdyje), PAV procedūros negalės būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas.
Manoma, kad žinodami tai, verslininkai suskubo atsiimti pateiktą PAV programą.
Tai 15min patvirtino Kauno rajono savivaldybė.
„Ekostruktūra“ prašymas grąžinti 2020 metų gruodžio 21 dieną pateiktą Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo Virbaliūnų kaime PAV programą jai papildyti ir jos nesvarstyti planuojamame tarybos posėdyje savivaldybėje gautas šių metų sausio 11 dieną.
Atsakydama į prašymą, Kauno rajono meras patikino, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymas tokio PAV proceso galimybės nenumato.
Pagal šį įstatymą PAV subjektai (vienas jų – savivaldybė) programą išnagrinėja, įvertina joje pateiktą informaciją ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas PAV dokumentų rengėjui.
Tik tuo atveju, kai PAV subjektai pateikia motyvuotus reikalavimus papildyti ar pataisyti programą, PAV dokumentų rengėjas papildo ar pataiso programą ir pakartotinai teikia ją PAV subjektams, kurie per 5 darbo dienas programą išnagrinėja, įvertina joje pateiktą informaciją ir pateikia motyvuotas išvadas.
Atsakydamas į „Ekostruktūros“ prašymą, V.Makūnas atkreipė dėmesį, kad Kauno rajono savivaldybės administracija nepateikė motyvuotų reikalavimų papildyti ar pataisyti programą, o tokiai programai ir planuojamai veiklai visiškai nepritarė.
Tokiais atvejais PAV dokumentų rengėjui nenumatyta procedūra papildyti ar pataisyti programą ir ją teikti pakartotinai.
Įstatymas nenumato, kad savivaldybės taryba galėtų nesvarstyti klausimo ir grąžintų programą jos rengėjui pagal jo ar PŪV organizatoriaus (užsakovo) prašymą.
Savivaldybė dar kartą akcentavo, kad įstatymas numato savivaldybės tarybai terminą – ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo programos gavimo savivaldybėje dienos priimti motyvuotą sprendimą dėl žvyro ir smėlio kasybos galimybių.
Todėl savivaldybės taryba negali tinkamai ir laiku nevykdyti įstatyme numatytos procedūros sprendžiant dėl karjero galimybių.
„Ekostruktūros“ prašymas, Kauno rajono valdžios įsitikinimu, tiesiog neturi jokio teisinio pagrindo.
Įsikišo ir V.Pranckietis
Į 15min kreipėsi šalia vietos, kurioje planuojamas karjeras, gyvenanti Jūratė. Ji teigė sulaukusi informacijos, kad į Kauno rajono savivaldybę dėl šio karjero kreipėsi Seimo narys V.Pranckietis.
„Jis teigė, kad sulaukė bendruomenės pagalbos prašymo (nežinau kokios) dėl karjero. Taip pat jis teigė, kad yra prieš karjerą, tačiau prašo savivaldybės atšaukti neeilinį posėdį. Tai yra ganėtinai keista, nes atšaukus posėdį, suteikiama pagalba verslininkams, bet ne bendruomenei. Atšaukus posėdį, savivaldybės taryba praranda įstatymo numatyta teisę nutraukti PAV. Kiek žinau, tarybos posėdis neatšaukiamas, tačiau įdomu, kieno interesus atstovauja Seimo narys į Seimą patekęs per mūsų vienmandatę apygardą“, – klausimą kėlė Jūratė.
Toks raginimas prasilenkia su teisine logika.
Edmundas Mališauskas, Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas, 15min patvirtino, kad Kauno rajono meras V.Makūnas iš tiesų yra gavęs Seimo nario V.Pranckiečio raštą, kuriame šis ragina atidėti sausio 19 dienos savivaldybės tarybos posėdį, argumentuodamas, esą reikia sulaukti kitų tarnybų išvadų.
„Tenka pastebėti, kad toks raginimas prasilenkia su teisine logika. Pirmiausia, atsakymo pateikimą apriboja teisės aktais nustatyti terminai, kuriuos praleidus ir laiku nepateikus atsakymo, reikštų, kad savivaldybė neprieštarauja projektui. Tai supranta kiekvienas raštingas žmogus.
Antra, savivaldybė atlieka ir pateikia vertinimus savo kompetencijų ribose. Kauno rajono savivaldybė tikrai neketina atšaukti neeilinio posėdžio, kuriame bus pareikšta argumentais pagrįsta nuomonė dėl nepritarimo Virbaliūnų karjero projektui“, – patikino E.Mališauskas.
V.Pranckietis: su karjero sumanytojais nebendravau
15min išsiuntė užklausą V.Pranckiečiui, jis paprašytas paaiškinti savo kreipimąsi į Kauno rajono savivaldybę.
Atsakydamas raštu Seimo narys paaiškino, kad Kulautuvos ir Batniavos bendruomenių atstovai kreipėsi į jį – savo apygardoje išrinktą Seimo narį – dėl planuojamo smėlio ir žvyro karjero veiklos.
„Susisiekus su Batniavos seniūnu, pasitikslinome informaciją apie gyventojų susirūpinimą. Buvo nuogąstaujama, kad rajono taryba nepriimtų teigiamo sprendimo karjero įrengimo klausimu. Reaguodamas į gyventojų nerimą ir pats nepritardamas tokiai planuojamai veiklai, kreipiausi į aplinkos ministrą, Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, Kultūros paveldo departamentą dėl jų nuomonės apie galimybę vykdyti smėlio ir žvyro karjero veiklą Nemuno pakrantėje. Apie savo kreipimąsi informavau Kauno rajono merą ir pasiūliau Kauno rajono tarybai sulaukti atsakymų prieš priimant sprendimą“, – 15min teigė V.Pranckietis.
Paklaustas, ar šiuo klausimu bendravo su karjero sumanytojais – „Benefaktor“ atstovais, Seimo narys žurnalistei tikino to nedaręs.
Užklausą 15min išsiuntė ir karjero sumanytojams „Benefaktor“, tačiau atsakymų nesulaukta. Juos gavus, publikaciją papildysime.
