Antrasis straipsnis iš „Kauno rinktinių“ straipsnių ciklo – apie asmenybes, garsinančias Kauną. Be kokių žmonių nuveiktų darbų, veiklos, idėjų ar kūrybos kauniečiai neįsivaizduoja savo miesto.
Miesto patriotas
Miestiečių nepaprastai gerbiamas ir mylimas, ryškus savo veikla ir idėjomis, pilietiškas, pelnęs ne vieną reikšmingą valstybės apdovanojimą – taip trumpai būtų galima apibūdinti ilgametį Kauno technologijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekaną (šiuo metu jis – kūrybinėse atostogose) profesorių Giedrių Kuprevičių. Daugeliui jis geriau žinomas kaip muzikos kūrėjas, daugybės populiarių kūrinių autorius.
Muzika G.Kuprevičių lydėjo nuo pat jo gimimo, pasak kūrėjo, namuose visą laiką kas nors muzikuodavo. Būdamas paauglys su tėvu grojo karilijonu. Baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), pasinėrė į aktyvią muzikinę veiklą. Ryškiausiu savo gyvenimo nuotykiu maestro yra įvardijęs elektroninės muzikos grupės „Argo“ (1979 m. tai buvo bene pirmoji tokia grupė ne tik Lietuvoje, bet ir Sovietų sąjungoje) įsteigimą, vėliau džiazo grupės „Žaliakalnio vilkai“ veiklą. O kas nėra girdėjęs legendinėmis tapusių G.Kuprevičiaus dainų iš pirmojo miuziklo teatre „Ugnies medžioklė su varovais“?.. Visa tai – tik maža dalis to, ką per 40 krybos metų yra nuveikęs prfesorius.
Būdamas projekto „Kauno rinktiniai“ vienu iš kandidatų į asmenybės, garsinančios Kauną, nominaciją G.Kuprevičius tvirtina, kad visą gyvenimą savo kaip kūrėjo aurą siekė kurti darbais, o ne skandalais, šou ar vienadienėmis intrigomis, kas itin populiaru pastaruoju metu. „Miesto patriotas niekada negalvoja, kad jis patriotas. Tik tada galima darbuotis netrukdomai, tik tada lydi sėkmė. Aš tiesiog stengiausi atlikti savo darbą, man visada svarbiausia buvo kūryba. Būti nominuotam asmenybe, garsinančia Kauną, man – tai įpareigojimas ir nepaprastai didžiulis žmonių įvertinimas“, – teigia maestro. Anot jo, Kaunas – labai gražus, stiprus ir drąsus miestas. Tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu buvęs pažangus visomis prasmėmis: mokslo, kultūros, sporto ir tos pažangos aktyviai siekęs. „Mano galva, Kaunas dar ir labai bendruomeniškas miestas, nepaisant paskutiniaisis metais čia tvyrančių nuomonių susiskaldymo, kai kurių negatyvių įvykių ir priešiško jų vertinimo. Gal tą miesto stiprybę, pažangą ir drąsą lemia tai, jog čia labai daug akdeminio jaunimo?“, – svarsto profesorius. G.Kuprevičius atviras – Kaune jam gyventi nepaprastai smagu, gera. Kaunas – išskirtinis miestas, turintis tam tikrą aurą ir tikrai turintis kuo didžiuotis.
Dovana Kaunui
Kaune gimęs, Kaune augęs, visą laiką čia gyvenęs ir dirbęs vienas garsiausių Lietuvos kolekcininkų, žymus architektūros ir urbanistikos specialistas, kelių dešimčių knygų autorius profesorius Algimantas Miškinis kolekcionavimu tvirtina susidomėjęs nuo mažumės: būdamas vaikas jis rinko pašto ženklus, vėliau – knygas, senovinius atvirukus, galiausiai – meno kūrinius iš Lietuvos, Europos, Rytų šalių. Prieš kelerius metus savo kolekciją A.Miškinis padovanojo gimtajam miestui. Pasak profesoriaus, norėjosi kad daugelio jo gyvenimo metų ir veiklos dalis – didžiulė kolekcija (kelios dešimtys tūkstančių eksponatų) paliktų pėdsaką žmonių širdyse, o ne būtų išdraskyta, išskaidyta, ar išdalinta po jo mirties.
Kalbėdamas su žurnalistais, kolekcininkas neslepia savo atmintyje saugantis ir jau išnykusius kai kurių Kauno dalių vaizdus, gyvenimo būdą, žmones. Ypač brangūs prisiminimai – iš gimtojo Šančių rajono. Čia, A.Miškinio teigimu gyveno tautine ir profesine prasme itin marga, tačiau draugiška, gražiai sutarianti bendruomenė.2002 m. A.Miškiniui buvo įteikta Nacionalinė nokslo premija už urbanistikos istorijos ir paveldo tyrinėjimus.
Pretenduojantis tapti asmenybe, garsinančia Kauną, A.Miškinis teigia visą gyvenimą nepaprastai daug dirbęs gimtojo miesto labui. A.Miškinio manymu, Kaunas gali didžiuotis labai daug dalykų. „Pirmiausia, unikalia gamtine situacija, nes kelių upių santaka sukuria labai gražų miestą. Nepaprastai įdomus, deja, kiek apleistas yra Kauno senamiestis. Jis buvo sukurtas XVI a. antroje pusėje, remiantis prancūzų miesto modeliu. Lietuvoje tai vienintelis tokio modelio miestas. Kaunas yra išskirtinis ir pirmosios respublikos architektūra, kuriai šiandien derėtų skirti ypatingą dėmesį, nes ji – vis labiau naikinama. Kalbant apie žmones, tarpukariu čia gyveno pagrindinis šalies inteligentijos žiedas“, – tvirtina A. Miškinis.
Miesto istorija domisi daugiau nei 40 metų
Gilintis į Kauno miesto istoriją profesorių, humanitarinių mokslų daktarą, vyresnįjį mokslo darbuotoją Zigmantą Kiaupą kadaise pastūmėjo jo aspirantūros vadovas Juozas Jurginis, pasiūlęs rašyti darbą apie Kauno miesto savivaldą. Tokiu būdu Laikinosios sostinės tyrinėjimai žymiam istorikui tapo ne tik darbu, bet ir pomėgiu.
Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir miestų tyrinėtojo Z.Kiaupos „Lietuvos valstybės istorija“ istorikų laikoma vienu reikšmingiausių pastarojo dešimtmečio darbų. Tuo tarpu jo parengtas pirmasis „Kauno istorijos“ tomas nuo seniausių laikų iki 1655 m. kolegų vadinamas kokybiškai nauju žingsniu rašant miestų istoriją šalyje. Kol kas tai – vienintelė Kauno praeities mokslinė studija. Gilindamasis į Kauno miesto istorijos faktus, Z.Kiaupa atskleidė ne vieną visai šaliai svarbų praeities dalyką. Pavyzdžiui, kad tiek XVI a., tiek šiandien Kaune tvyrojo panaši verslumo dvasia: anuomet kuo nors vertėsi ne tik kone kiekvienas miestietis, bet ir dauguma valstiečių, o į Kauno turgų suvažiuodavo valstiečiai iš visos Lietuvos, vieni ką nors pirkdavo, kiti – parduodavo.
Kauniečių nominuotas asmenybe, garsinančia Kauną, Z.Kiaupa tvirtina esąs nepaprastai sujaudintas ir nustebintas tokio įvertinimo. „Tiesiog visada atsakingai dirbau savo darbą – tyrinėjau miesto istoriją. Ši nominacija rodo, kad žmonės domisi praeitimi. Tai, man kaip istorikui, ypač malonu. Ar Kaunas turi kuo didžiuotis? Žinoma. Tiek senasis viduramžių Kaunas, tiek tarpukario, kai buvo laikinoji šalies sostinė. Netgi sovietmečiu Kaunas buvo vienas iš labiausiai opozicinių miestų sovietų valdžios atžvilgiu, žmonės nebijojo būti drąsūs, kitokie. Ką galėčiau pasakyti apie dabartį? Dabartis – sudėtingas laikas. Manau, kad ja reikia ne tiek didžiuotis, kiek kurti, kad ši būtų geresnė“, – tvirtina Z.Kiaupa.
„Kauno rinktiniai“
• „Kauno rinktinius“ sudaro šios kategorijos: Kauno siela (pretenduoja: Nemuno ir Neries santaka; Kauno „Žalgiris“; Laisvės alėja); Asmenybė, garsinanti Kauną (pretenduoja: Giedrius Kuprevičius, Algimantas Miškinis, Zigmantas Kiaupa); Žinomiausias pasaulio kaunietis (užsienio kaunietis) (pretenduoja: Arvydas Sabonis, Valdas Adamkus, Jurgis Mačiūnas); Įvykis, projektas, garsinantis Kauną (pretenduoja Kaunas Jazz, Hanza dienos, Pažaislio festivalis, Kauno bienalė TEKSTILĖ); Kauno iniciatyvos (pretenduoja: Rotušės aikštės draugijos iniciatyvos, Sporto ir poilsio aikštelių viešosiose erdvėse įrengimas, Santakos išgenėjimas).
• Kuris iš nominantų yra vertas didžiausios pagarbos ir pasididžiavimo, nuspręsti gali patys kauniečiai – specialioje naujienų portalo www.15min.lt rubrikoje kiekvienas gali balsuoti už jam labiausiai patikusį kandidatą.
• Pretendentų į „Kauno rinktinius“ sąrašas sudarytas iš kauniečių pasiūlytų kandidatų. Po tris pasiūlytus pretendentus į kiekvieną kategoriją atrinko komisija, kuri buvo suburta iš Kaunui neabejingų visuomenės atstovų.
• „Kauno rinktinių“ nugalėtojų, kuriuos rinks ir kauniečiai, sąrašas bus paskelbtas birželio viduryje.
Rinkimus inicijavo alaus darykla „Volgas Engelman“. Projekto partneriai: Kauno apskrities viešoji biblioteka bei savaitraštis ir naujienų portalas „15min.
