Dar vasaros pabaigoje kartu su Žemės ūkio ministru Kaziu Starkevičiumi pas Kauno miesto vadovus apsilankę ūkininkai išreiškė norą Rotušės aikštėje organizuoti nuolatinius turgus. Tuometinis miesto meras Rimantas Mikaitis palaimino šį siekį ir ūkininkams paskyrė rotušės užnugaryje, greta Motiejaus Valančiaus paminklo esančią teritoriją.
Kenks Kauno įvaizdžiui
Per beveik du mėnesius ūkininkai gavo visus reikiamus pritarimus. Maža to, ūkininkų prašymą svarstę Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos nariai numatytą turgaus vietą dėl pirkėjų saugumo perkėlė beveik į patį Rotušės aikštės vidurį.
„Nesu nusiteikęs prieš ekologinius turgelius, bet manau, kad jie turėtų vykti tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje. Senamiestis yra patrauklus tiek dideliems srautams vietos gyventojų, tiek užsienio svečiams. Įsivaizduokime – atvyksta į Kauną užsieniečiai, nori pamatyti rotušę ir pakliūna į turgavietę, kurioje prekiaujama žemės ūkio produktais. Jie tikrai susidarys truputį klaidingą nuomonę apie Kauno miestą“, – dėstė Kauno miesto tarybos narys Povilas Mačiulis.
Buvęs vicemeras tvirtino, jog Rotušės aikštė turėtų būti iškilmingų ceremonijų, miesto švenčių vieta. Politiko įsitikinimu, ūkininkų turgeliui idealiausiai tiktų netoliese esanti Steigiamojo Seimo aikštė, kurioje kadaise veikdavo turgūs.
Pirštu rodo į užsienį
Turgaus Rotušės aikštėje atsiradimą inicijavęs Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis P.Mačiulio teiginius atrėmė dviem argumentais.
„Jeigu nebūtų turgų, nebūtų ir pačios Rotušės aikštės. Nes pirmiausia atsirado turgūs, o tik po to pati rotušė. Antra, man dažnai tenka organizuoti keliones į skirtingas Europos šalis. Daugelio sostinių centrinėse dalyse veikia ūkininkų turgūs. Net Eliziejaus laukuose turgeliai yra. Aišku, daugelyje miestų viskas padaryta labai šiuolaikiškai, bet ir mes link to einame“, – tikino V.Juodsnukis.
Planuojama, jog prekybiniuose paviljonuose bus įrengta apie 30 vietų. Pasak V.Juodsnukio, Rotušės aikštėje prekiausiantys ūkininkai bus atrenkami pagal jų siūlomą produkciją.
„Mes stengsimės išlaikyti asortimentą. Turės būti ir mėsos gaminiai, ir duona, ir vaisiai bei daržovės. Bulvėmis taip pat prekiausime, bet jos turės būti tvarkingai fasuotos. Ar neužkels ūkininkai kainų? Jas sureguliuoja rinka. Jeigu jie užsikels kainas, pirkėjai ieškos, kur pigiau“, – aiškino Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Tik lietuviškos prekės
V.Juodsnukis žadėjo, jog naujajame turgelyje bus prekiaujama tik lietuviška, vietiniuose ūkiuose užauginta bei pagaminta produkcija.
„Ketverius metus dirbame Kauno pilyje. Sulaukėme miestiečių įvertinimo. Ten jau ir tam tikros tradicijos susiklostę, ir tam tikras bendravimas tarp kaimo žmonių ir miestiečių. Atvažiuoja ir labai turtingų žmonių apsipirkti, atvažiuoja ir mažiau pasiturintys. Prekės yra lietuviškos. Kreipiame didelį dėmesį į tai, kad nebūtų atvežtinių prekių. Kontrolę esame palikę patiems ūkininkams, kurie prižiūri kitus prekybininkus“, – tvirtino ūkininkų atstovas.
Veiks dukart per savaitę
Koją į Rotušės aikštę netrukus įkelsiantys ūkininkai pageidavo prekyba užsiimti kasdien. Tam pasipriešino jaunavedžius priimančios rotušės šeimininkai bei Senamiesčio verslininkai. Galiausiai ūkininkams buvo leista prekiauti trečiadieniais ir sekmadieniais, nuo 8 iki 14 val.
Turgelis šiais metais veiks iki pagrindinės miesto eglės įžiebimo ceremonijos. Ji paprastai vyksta lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje. Tuomet Rotušės aikštėje planuojama išlieti čiuožyklą. Ūkininkams pažadėta, jog į aikštę jie galės sugrįžti po Naujųjų metų.
