Liepos 30-ąją Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai paskelbė sprendimą LGBTQ+ eitynių, numatytų rugsėjo 4-ąją Kaune, administracinėje byloje. Į teismą renginio organizatoriai kreipėsi po to, kai Kauno miesto savivaldybė nesutiko išduoti eitynių suderinimo dokumento.
Teismas įpareigojo savivaldybę iki rugsėjo 1 dienos 11 valandos suderinti eitynių maršrutą. Pasak teisėjų kolegijos, negalima uždrausti piliečių taikių susirinkimų.
Savivaldybė įpareigota suderinti eitynių maršrutą, kuris prasidės Nepriklausomybės aikštėje, prie Soboro. Eitynių dalyvių kolona žygiuotų iki Laisvės alėjos 99-ojo namo, apsisuktų ir grįžtų atgal į aikštę.
Teismo įsitikinimu, savivaldybė neįrodė, kad rengiant eitynes tik Laisvės alėjoje, gali būtų pažeista viešoji tvarka. Nesuderindama šio maršruto, savivaldybės administracija pažeidė konstitucinę teisę.
Skųs ar neskųs?
Savivaldybė turi 30 dienų apskųsti šį teismo sprendimą. Ar tai darys?
Į šį klausimą15min atsakė administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė: „Tai yra teismo sprendimas, o teismai veikia Lietuvos Respublikos vardu, tad šiuo atveju vertinsime ir analizuosime išdėstytus argumentus bei imsimės atitinkamų sprendimų.“
Pasak jos, Kaunas aiškiai pasakė, kad fizinių galimybių masinei eisenai nėra dėl vykstančių remonto darbų, išsiplėtusių lauko terasų ir pan.
„Jei teismui atrodo kitaip, vadinasi, turime priimti tokį teismo vertinimą, koks jis yra. Bet kokiu atveju mums buvo ir išliks svarbiausiu prioritetu būtent žmonių saugumas“, – patikino E.Andriuškienė.
Paprašyta tiksliau atsakyti į klausimą, linkstama vis dėlto link sprendimo apskundimo ar teismo verdikto pripažinimo, pašnekovė dar kartą pakartojo, kad šiuo metu yra analizuojamas teismo sprendimas, susipažįstama su jo motyvais.
Atmetė tris galimus maršrutus
15min primena, kad teisminis procesas prasidėjo, kai eitynių organizatoriai ir Kauno miesto savivaldybė nerado sutarimo, kur rugsėjį šiame mieste galėtų vykti LGBT bendruomenės eitynės – savivaldybė kartu su policija atmetė net keletą pasiūlymų dėl galimos renginio vietos, eitynių maršruto. Pasak pareiškėjų, buvo tik pasiūlyta renginį organizuoti parke už miesto.
Pirmasis pareiškėjos pasiūlymas atmestas, nes maršrutas vedė per Vilniaus gatvę, kurią liepos 12 dieną pradėta remontuoti, antrasis, – nes būtų uždaryta viena intensyviausių transporto arterijų – Šv. Gertrūdos gatvė – ir gyventojai patirtų neproporcingai didelius nepatogumus.
Trečiasis – tik Laisvės alėjoje – „dėl daugybės priežasčių“ taip pat netiko.
Renginio organizatorių įsitikinimu, savivaldybė tokiu būdu veikia selektyviai ir „kreipia dėmesį į verslų ar sau patinkančių, o ne pažeidžiamų visuomenės grupių, interesus“.
Tokiu savivaldybės nebendradarbiavimu neva pažeidžiama teisė laisvai rinktis į taikius susirinkimus, laisvai reikšti savo įsitikinimus bei pažiūras, jaučiama diskriminacija.
Laisvės alėjoje pastaraisiais metais vyko ne vienas masinis renginys. Negana to, tą pačią rugsėjo 4-ąją toje pačioje vietoje numatyta šeimoms skirta šventė, kuriame planuojama dvigubai daugiau žiūrovų bei dalyvių – apie 6 tūkst. Apie šį renginį pareiškėja sužinojo tik teisme, apie tai derybų metu nebuvo užsimenama.
Eitynes, kuriose dalyvautų 1–3 tūkst. žmonių, planuojama vykdyti nuo 12 iki 17 valandos.
Įžvelgia rizikos grėsmes
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras 15min yra teigęs, kad pagal įstatymus negalima riboti saviraiškos laisvės ir drausti tokių eitynių, kad savivaldybė nėra nei „už“, nei „prieš“ – esą svarbiausia žmonių saugumas.
Savivaldybės nuomone, eitynės yra fiziškai neįmanomos dėl vykstančių remonto bei rekonstrukcijos darbų, vietomis apsunkintas ar net visai uždarytas pėsčiųjų praėjimas, kyla nepatogumų vietos gyventojams bei čia įsikūrusių įmonių ir kitų organizacijų darbuotojams.
Kauno savivalda mano, kad vien Laisvės alėja galinčioms vykti eitynėms trukdytų tvarkomi grindinio defektai bei išsiplėtusi lauko kavinių klientų aptarnavimo terasose zona, išaugę žmonių srautai. Neva alėjoje nėra šimtu procentų užbaigta statyba, šį objektą rangovas privalo priduoti iki rudens.
Rizikų dėl eitynių dalyvių išsidėstymo, judėjimo kolona įžvelgia ir Kauno apskrities policija.
Pasak renginio organizatorių, savivaldybė prieštarauja pati sau, leisdama dar didesnio skaitlingumo renginius, o defektai Laisvės alėjoje jau yra sutvarkyti, kavinėms eitynės net galėtų išeiti į naudą, bent jau taip yra kitose šalyse.
Pirmosios eitynės Kaune
Apie tai, jog Kaune planuoja surengti pirmąsias šiame mieste vyksiančias eitynes su šūkiu „Mes esame visur“, LGBTQ+ bendruomenė ėmė garsiau kalbėti gegužę.
Eitynių organizatoriai tikino renginiu norintys pabrėžti, kad LGBTQ+ žmonės egzistuoja visur ir tai nėra tik „sostinės madų reikalas“. Aktyvistai tikisi, kad tokius renginius pradės organizuoti ir kiti miestai bei miesteliai.
Kaune 3 tūkst. dalyvių (tokį skaičių organizatoriai nurodė prašydami savivaldybės išduoti leidimą) LGBTQ+ bendruomenės eitynės planuojamos pirmąjį kartą.
Jos neva vyktų kaip praėjusiais metais sostinėje rengtų eitynių „Vilnius Pride“ tęsinys.
