Prieš 26 metus pagal tuometinio vyriausiojo miesto architekto Algimanto Sprindžio projektą pastatyta universalinė parduotuvė „Merkurijus“ buvo ne tik prestižiškiausias Kauno prekybos centras, garsus visoje Lietuvoje ir net už jos ribų. Pačioje Laisvės alėjos širdyje esantis statinys per ilgus metus spėjo tapti neatsiejamu laikinosios sostinės simboliu.
Nors pastaruosius 10 metų apleistas pastatas merdėjo, iki šių dienų jis išliko kauniečių ir miesto svečių traukos centru – kasdien prie aukšta tvora aptvertos statybvietės stabteli būreliai žmonių, stebinčių, fotografuojančių bei filmuojančių pjaustomą ir trupinamą „Merkurijų“. Prieš dvejus metus šį pastatą už beveik 40 mln. Lt įsigijusi užsienio kapitalo bendrovė „Homburg investicijos“ atsisakė prieš tai buvusių savininkų planų rekonstruoti senąjį „Merkurijų“. Tąkart buvo nutarta legendinį statinį sulyginti su žeme ir vietoj jo pastatyti naują, modernų pastatą.Tikiu, kad tai bus tarsi pirmoji kregždė, kuri įrodys, jog ir centre įmanoma padaryti kažką naujo. Sunkiai, skausmingai, brangiai, tačiau įmanoma.
Šių metų balandžio pabaigoje „Merkurijaus“ teritorija buvo aptverta aukšta tvora, o už jos pradėti sudėtingi statinio griovimo darbai. „Turime labai saugotis ir dirbti, kad nebūtų dulkių. Be to, čia yra miesto centras ir nėra didelės teritorijos mūsų technikai. Trečia, „Merkurijus“ iš dviejų pusių buvo sujungtas su kitais pastatais, kuriuos mums teko atskirti“, – pasakojo griovimo darbus atliekančios bendrovės „Vilniaus betono demontavimo technika“ projekto vadovas Artūras Kazanavičius.
Pradėjus griovimo darbus, gana stipri vibracija ir triukšmas išgąsdino aplinkiniuose namuose gyvenančius kauniečius. Šie netgi kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją, prašydami prižiūrėti, ar griovimo darbai atliekami saugiai. Tačiau inspektoriai statybvietėje nieko įtartino nepastebėjo ir specialistams leido dirbti toliau. „Dėl aplinkinių pastatų saugumo mes buvome ir esame visiškai užtikrinti“, – pareiškė A.Kazanavičius.
 |
| Projekto autorių vizualizacija |
Paklaustas, ar griaunant vieną iš Kauno simbolių nedreba širdis, pašnekovas papurtė galvą: „Nors esame nugriovę ne vieną pastatą, vadinamojo simbolio dar neteko griauti. Bet manau, kad nugriovus bus pastatytas dar tvirtesnis simbolis – gražesnis, modernesnis, puošnesnis.“
Naujasis pastatas alsuos tarpukario dvasia
Griovimo darbus planuojama baigti iki šių metų spalio 9 dienos. Tuomet bus pradėta kasti didžiulė duobė, skirta požeminei automobilių stovėjimo aikštelei, prasidės statybos. Teigiama, jog modernus 6 aukštų pastatas turėtų iškilti per trejus metus. Pasak statinio projektą parengusio architekto Algimanto Kančo, daugiafunkcinis pastatas turės ne tik šių laikų, tačiau ir tarpukario Kauno architektūros bruožų.
„Jis nebus visas stiklinis ir tikrai neprimins Savanorių prospekto „stiklainių“. Pastate bus nemažai tarpukario architektūros bruožų. Aišku, jis nebus visiška to laikotarpio citata, tačiau nebus ir akibrokštas. Statinio šonuose bus didžiuliai kampiniai langai, kurie nėra pigūs ir paprasti, sukurs tam tikrą emociją. Naujasis pastatas kai kuriais savo fragmentais bus panašus į priešais esantį „Pieno centro“ pastatą“, – projekto subtilybes aiškino architektas.
Po statiniu bus įrengta dviejų aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, o pirmieji du pastato aukštai bus skirti prabangioms parduotuvėlėms bei prekybos pasažams. Trečiame ir ketvirtame aukštuose turėtų įsikurti biurai, o pagal dabartinį projektą viršutiniai aukštai turėtų būti skirti gyvenamiesiems butams. „Jeigu pastato savininkai dalyvaus konkurse, gali būti, kad dalis patalpų bus skirta savivaldybės administracijai“, – akcentavo A.Kančas.
Ir toliau vadinsis „Merkurijumi“
Naujieji legendinio pastato savininkai yra nutarę, jog ir naujasis statinys oficialiai vadinsis „Merkurijumi“. Tiesa, senąją iškabą pakeis nauja, kurioje pavadinimas bus įrašytas kiek kitokiu stiliumi. Paklaustas, ar įmanoma, jog ir naujasis „Merkurijus“ taps visus kauniečius vienijančiu simboliu, A.Kančas gūžčiojo pečiais: „Labai sunku pasakyti. Savo laiku „Merkurijus“ neturėjo jokios konkurencijos, kuri šiuo metu yra labai didelė. Iš dalies dėl to „Merkurijus“ ilgainiui ir mirė. Aš įsivaizduoju, kad pastatas bus gyvas, čia bursis žmonės. Su šiuo pastatu yra susijęs ir visos Laisvės alėjos atgimimas.“
