M.Abramovič yra vadinama „performanso meno močiute“. Ji išbando savo kūno ir dvasios ribas, ieškodama ryšio su žiūrovu. Menininkė velniškai populiari ir, suprantama, itin užimta.
Jos parodos Kaune kuratorius Arvydas Žalpys yra sakęs, kad Marinai pateikus pasiūlymą, atsakymą, kad ši atvyks į Lietuvą, išgirdo praėjus kelioms savaitėms.
Anot jo, pasiruošimas parodai užtruko trejus metus. Tai svarbus meno renginys ne tik Kaune, Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Kalbėdama apie tai, kodėl parodai pasirinko būtent Kauną, M.Abramovič pabrėžė, kad menas turi tarnauti visuomenei: „Menininkas vyksta ten, kur yra kviečiamas. Tai ne mano pasirinkimas.“
Itin didelio populiarumo sulaukė ir kovo 31 dieną „Žalgirio“ arenoje vesta jos paskaita „Performansas. Praeitis. Dabartis. Ateitis.“ Menininkės pasakojimo klausėsi tūkstančiai gerbėjų.
Kiek Kaunui, o ir visai Lietuvai, atsiėjo tokios įžymybės vizitas? Ėmė sklisti spėlionės, kad M.Abramovič vizitas kainavo milijonus. Ar tai tiesa?
Ne milijonai
Kaip 15min teigė Mindaugas Reinikis, VšĮ „Kaunas 2022“ Komunikacijos ir rinkodaros vadovas, galerija „Meno parkas“ yra M.Abramovič parodos organizatorius, pasiūlęs šį projektą į Kaunas 2022 programą dar 2019 metais atviro kvietimo partnerystėms metu.
Projektą galerija įgyvendina pagal partnerystės su VšĮ „Kaunas 2022“ sutartį. Iš viso tokių partnerių yra 76.
„Šio projekto, kuris apima Marinos Abramovič parodą, katalogo leidybą, paskaitą, įgyvendinimui iš „Kaunas 2022“ biudžeto skirta suma yra 210 tūkst. eurų“, – atskleidė M.Reinikis.
Projektas finansuotas iš „Kaunas 2022“ lėšų. Galerija „Meno parkas“ ir jos rėmėjai papildomai prisidėjo 50 tūkst. eurų.
Paskaita „uždirbo“ 107 tūkst. eurų
Bilietas į M.Abramovič paskaitą, kovo 31 dieną vykusią „Žalgirio“ arenoje, pasak M.Reinikio, gerbėjams kainavo 25 eurus, o pridėjus bilietų platintojo mokesčius – 28-29 eurus. Kam atiteko už bilietus surinktos pajamos?
„Kaunas 2022 iš bilietų pardavimo gavo 107 tūkst. eurų pajamų, kuriomis buvo dalinai dengiamos organizavimo išlaidos. Už bilietus gautos pajamos skirtos dalinėms viso projekto (paskaitos ir parodos) išlaidoms padengti“, – paaiškino „Kaunas 2022“ Komunikacijos ir rinkodaros vadovas.
Tolesnis M.Abramovič parodos išlaikymas, anot jo, yra įskaičiuotas į projekto sumą, lėšos, surinktos už į parodą parduotus bilietus, nukeliauja į „Kaunas 2022“ sąskaitą.
Pasiteiravus, kiek buvo sumokėta galerijai, kuri prisikvietė menininkę į Kauną, M.Reinikis, atsakė, kad „Meno parkas“ šiam projektui „Kaunas 2022“ paramą gavo atviro kvietimo metu. Pagal partnerystės sutartį organizavimo išlaidos yra įtrauktos į ankščiau minėtą sumą.
Du šventiniai savaitgaliai atsiėjo beveik 3 mln. eurų
Pasiruošimas Europos kultūros sostinės metams tęsėsi net penkerius metus. Kauno miestas ir rajonas į juos šių metų sausį žengė su įspūdingu reginiu. Nors nelepino oras, atidarymo renginį prie „Žalgirio“ arenos – pirmąją Šiuolaikinio Kauno mito trilogijos dalį „Sukilimas“ – gyvai stebėjo apie 40 tūkst. žmonių.
Gegužės 21 dieną Kauno santakoje nuskambėjo antroji trilogijos dalis „Santaka“ – šviesos, muzikos ir vandens šou. Kauniečiai ir miesto svečiai išvydo iki šiol Lietuvoje nematytą spektaklį ant vandens, kuriame dalyvavo daugiau nei 100 atlikėjų, virš 10 įvairaus dydžio laivų, o garso ir šviesos įrangą, pasak organizatorių, sunku ir suskaičiuoti. Didžiojo renginio scenomis tapo dvi baržos. Atlikėjai dainavo ne tik nuo scenos – jų balsai skambėjo ir iš plaukiančių laivų.
Didysis šou prie upių ir upėse buvo ruošiamas maždaug metus.
Tiek „Sukilimas“, tiek „Santaka“ – bene du didžiausi „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ metų renginiai. Kiek jie atsiėjo Kauno ir Lietuvos biudžetui?
Štai sausį, kai vyko „Sukilimas“, už trijų dienų programą su maždaug 80 įvykių ir renginių Kaune bei Kauno rajone sumokėta 1,7 mln. eurų.
Trijų dienų su 60 renginių, tarp kurių – ir „Santaka“, programa Kaune bei Kauno rajone kainavo 1,5 mln. eurų.
Koks projekto biudžetas?
Iš ko susideda pats „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ projekto, kitaip sakant, 2017 metais įkurtos VšĮ „Kaunas 2022“ biudžetas?
„2017–2023 metų (7 metų) laikotarpyje Vyriausybė projektą finansuoja 10-čia mln. eurų, Kauno miesto savivaldybė – 12 mln. eurų, Kauno rajono savivaldybė – 4 mln. eurų. Dar iki 2 milijonų eurų viešoji įstaiga pritraukė iš įvairių Europos fondų (Kūrybiška Europa, Interreg Europe) bei privačių rėmėjų“, – išvardijo M.Reinikis.
Taigi, iš viso – 28 mln. eurų projektui, kuris trunka beveik 7 metus.
Iš viso šiemet Kaune ir Kauno rajone įvyks apie 40 festivalių, daugiau nei 60 parodų, per 250 scenos meno renginių ir per 250 koncertų.
