Sprendimas atmestas 25 tarybos nariams susilaikius, po aštuonis balsavus už ir prieš.
„Noriu pasiūlyti miesto tarybai palaikyti siūlymą Kauno centrinio pašto rūmuose įsteigti Lietuvos architektūros centrą. (...) Siūlymas yra pavesti administracijos direktoriui išanalizuoti situaciją, apsvarstyti, kokio centro Kaunui reikėtų, derėtis ir dalyvauti aktyviai derantis centriniame lygmenyje su Kultūros ministerija, susisiekimo ministerija, Prezidentūra, kur yra įsteigta tarpinstitucinė darbo grupė“, – savo siūlymą tarybai pristatė konservatorė Jurgita Šiugždinienė.
Valdantieji „Vieningo Kauno“ atstovai jos klausė apie numatytą finansavimą bei kritikavo, kad sprendimas neišbaigtas.
„Klausant pasiūlymus tokius, kokie jie yra ir sprendimo projektą, koks jis pateiktas, man atrodo, visiškai avantiūriškas, nes neaišku nei ką ketinama daryti, nei kas imsis atsakomybės už tokio architektūros centro įveiklinimą“, – sakė valdančiųjų atstovas Visvaldas Varžinskas.
„Akivaizdu, kad sprendimas yra visiškai neapgalvotas, neparuoštas, tarybos narė gali ne tik siūlyti, bet ir atlikti namų darbus, pasiruošti ir pateikti aiškų planą, ką reikia daryti“, – kalbėjo jis.
J.Šiugždinienės teigimu, norint sužinoti, kiek toks projektas kainuotų, reikėtų parengti studiją. Ji mano, kad tai turėtų būti kūrybinių industrijų ir architektūros erdvė, panaši į Vilniuje esančią „Menų spaustuvę“.
Finansuoti projektą galėtų Europos Sąjunga arba Norvegijos finansinės programos ar investuotojai.
Politikė teigia, jog norint atsakyti į finansavimo ir kitus klausimus pirmiausia reikia apsispręsti dėl esminės savivaldybės pozicijos ir nuspręsti, ko ji tikisi iš šio pastato.
Kauno vicemeras Mantas Jurgutis anksčiau žurnalistams sakė, jog savivaldybė sieks dalyvauti konsultacijose dėl pašto pastato.
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis yra pareiškęs, jog savivaldybei šio pastato nereikia ir geriausia išeitis būtų jį parduoti galintiems pastatą sutvarkyti ir atgaivinti.
V.Matijošaitis teigė norintis, kad pašto pastatas „būtų gyvas, judrus, būtų visada pilnas žmonių ir kad miestui tai nekainuotų“.
Valstybės valdomo Lietuvos pašto valdyba praėjusią savaitę nutarė stabdyti įmonės veiklai nebenaudojamų Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatų pardavimo procesą, kol bus gautos tarpinstitucinės darbo grupės išvados.
Lietuvos paštas norėjo parduoti pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, nes jų išlaikymas yra brangus, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.
Vilniaus pašto rūmus aukcione penktadienį pasiūlyta daugiau nei 11 mln. eurų.
Kauno pašto rūmų pardavimui priešinasi dalis miestiečių: pirmadienį vyko protestas, kuriame savivaldybė raginta imtis veiksmų dėl pašto pastato.
1932 metais atidarytas garsaus architekto Felikso Vizbaro projektuotas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario valstybės reprezentacinių ir modernizmo statinių. Jis reikšmingas architektūriniu, inžineriniu ir istoriniu požiūriu, tapęs vienu ryškiausių architektūrinių laikinosios sostinės akcentų.
