Pastebima, kad teismuose bylų dėl skolų priteisimo – trečdaliu mažiau.
„Tikriausiai šį pokytį galima sieti su griežtesniu skolininkų kreditingumo vertinimu: 2017 m. Lietuvos bankui patvirtinus Atsakingo skolinimo nuostatus kreditoriai atidžiau vertina paskolų prašančius asmenis, skolina rečiau“, – teigia S.Panina.
Nors 2021 m. pirmąjį pusmetį bylų dėl paskolų grąžinimo jai teko nagrinėti truputį daugiau negu 2020 m. tuo pačiu metu, ankstesnių laikotarpių duomenys atskleidžia akivaizdžius pokyčius: 2018 m. Lietuvos teismai išnagrinėjo beveik 16 tūkst. bylų dėl paskolų grąžinimo, 2019 m. – 11,5 tūkst., o 2020 m. – jau tik 10 tūkst.
Kaip skolos virsta bylomis?
Žmogus paima kreditą (dažnai tą, kuris greitai išduodamas pritaikant gana didelę metinę palūkanų normą), kurį laiką grąžina jį sutartyje numatytu būdu, po to dėl kažkokių aplinkybių nustoja mokėti. Tokiu atveju kreditorius 1–2 kartus primena, kad skolos dalis nesumokėta ir ragina ją sumokėti, taip pat įspėja, kad priešingu atveju sutartis bus nutraukta ir žmogus turės grąžinti visą skolą iš karto.
Skolininkui nereaguojant į tokius raginimus, sutartis paprastai nutraukiama, o kreditorius kreipiasi į teismą dėl skolos, palūkanų, nuostolių atlyginimo priteisimo pats arba per skolų išieškojimo įmonę, kuri dažniausiai paduoda ieškinius ir pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą.
„Prašyti teismo padėti susigrąžinti skolą išties paprasta, nes beveik visos tokios bylos nagrinėjamos elektroniniu būdu: tereikia minėtame elektroninių paslaugų portale pateikti ieškinį ar pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir laukti teismo sprendimo“, – papasakojo teisėja.
Anot teisėjos, geriausia, kai ginčai dėl skolų iš viso neprasideda. O jeigu tai neišvengiama – esama civilizuotų išeičių.
Jei skolininkas, gavęs ieškinį, nėra aktyvus, t. y. neprieštarauja skolos priteisimui, byla išnagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Jei skolininkas nesutinka, ginčo nagrinėjimas gali užsitęsti, nes tokiu atveju paprastai būtinas ginčo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka.
Teisininkė pažymi: „Be abejonės, priimant sprendimą būtina įvertinti ir skolininko nesutikimo motyvus. Pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, skola gali būti priteista jau kitą dieną po pareiškimo padavimo. Žinoma, jei pareiškimas paduotas pagal įstatymo reikalavimus.“
PPer pirmąjį šių metų pusmetį jau buvo išnagrinėta 5441 byla dėl paskolos grąžinimo priteisimo ir net 98,5 proc. jų buvo elektroninės.
Elektroninėje erdvėje nagrinėjamos ne tik paskolų bylos: net 77 proc. atvejų išlaikymo vaikams priteisimo klausimai buvo spręsti elektronine forma ir apskritai 70 proc. šiais metais jau išnagrinėtų visų šeimos bylų – taip pat elektroninės.
Šeimos bylų sąvoka apima santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams priteisimo ir daug kitų su šeimos santykiais susijusių teisinių ginčų, kurių – dėl to tikrai džiugu – teismuose kasmet mažėja: 2020 m. buvo išnagrinėta daugiau kaip 15 tūkst. bylų, o 2019 m. – daugiau kaip 18 tūkst., 2018 m. – net 18,5 tūkst. bylų.
Stebint tokius pokyčius peršasi išvada, kad be pandemijos, neišvengiamai turėjusios įtakos 2020 m. į teismus patekusių bylų skaičiui, viena iš priežasčių, lėmusių sumažėjusį šeimos bylų skaičių, taip pat buvo privalomoji mediacija.
Kas tai? Tai – taikusis tarpininkavimas, kurio metu nešališkas asmuo padeda ginčo šalims rasti kompromisą ir sudaryti taikos sutartį, kitaip tariant, susipykusiems žmonėms padedama pradėti kalbėtis.
„Nors šeimos ginčuose dažniausiai verdant emocijoms kiekviena šalis žūtbūt stengiasi įrodyti savo tiesą, tiek teisėjai, tiek mediatoriai stengiasi besiginčyjantiems priminti, kad taikus susitarimas ateityje gali būti vertingesnis už bet kokį laimėjimą – gali padėti išsaugoti galbūt jau iširusios šeimos narių taikius, neutralius ir civilizuotus santykius“, – patirtimi ir patarimais dalijasi Kauno teisėja.
Taikusis tarpininkavimas gali būti taikomas tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek ir bylai pasiekus teismą.
Beje, teismine mediacija – nemokamu procesu – gali būti išspręsti ne tik šeimos bylų konfliktai, bet ir pasiekti taikūs susitarimai kitose civilinėse (kad ir bylose dėl skolų, nekilnojamojo turto atidalijimo) ir net administracinėse bylose.
S.Panina nedvejoja: „Taikus susitarimas – didžiausia vertybė kiekviename ginče.“
Jos supratimu, taikiai susitarę laimi ir šeimų nariai, ir kreditoriai, ir skolininkai, ir kitų ginčų šalys.
„Žinoma, geriausia, kai ginčai, pvz., dėl skolų, iš viso neprasideda. Prieš imant paskolą visada būtina įvertinti, ar iš tikrųjų reikia tų paslaugų, prekių, daiktų, kuriems norima skolintis lėšas. Juk vėliau atsitikus kažkokioms nenumatytoms aplinkybėms gali būti priteisiama ir išieškoma kur kas didesnė suma, negu buvo pasiskolinta – tai ir bylinėjimosi išlaidos, ir priverstinio išieškojimo (vykdymo) išlaidos“, – teigė S.Panina.
Teisininkės patarimas: visada prieš sudarant vartojimo paskolos sutartį būtina perskaityti visą kreditorių raštu pateikiamą standartinę informaciją apie vartojimo kredito išdavimo ir grąžinimo sąlygas. Taip, tam reikia laiko, taip, kasdien tenka susidurti su itin dideliais kiekiais informacijos, tačiau stabtelėti, susimąstyti apie savo poreikius ir įsigilinti net ir į sudėtingiausius duomenis – būtina. Geriau stabtelėti šiandien, nei vėliau gailėtis skubotų ir nepamatuotų sprendimų, rekomenduoja S.Panina.
