Ieškovė PAO „Neftianaja kompanija Rosneft“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
1) pripažinti negaliojančia 2019 m. balandžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp vienos uždarosios akcinės bendrovės „Mogita“ (toliau – UAB) ir Rūtos Čižinauskienės, bei taikyti restituciją – priteisti UAB pastatą-sandėlį Kaune, o R.Čižinauskienei sumokėtą sutarties kainą;
2) pripažinti negaliojančia 2019 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB ir R.Čižinauskienės, Evaldo Čižinausko, bei taikyti restituciją – priteisti UAB žemės sklypą Vilniaus rajone, o R.Čižinauskienei, E.Čižinauskui sumokėtą sutarties kainą;
3) priteisti iš atsakovų Čižinauskų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Tarptautinio arbitražo sprendimas buvo pripažintas ir mūsų šalyje leista jį vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi. Tačiau situacija radikaliai pasikeitė.
Ieškinyje buvo nurodyta, kad Rusijos Federacijos Prekybos ir pramonės rūmų Tarptautinio komercinio arbitražo teismo (toliau – Arbitražo teismas) 2019 m. sausio 30 d. sprendimu ieškovei iš UAB priteisė 5 750 000 RUB, 7 613 USD Arbitražo teismo registracijos mokesčio ir Arbitražo teismo rinkliavos, 2 151,05 EUR ieškovės patirtas išlaidas byloje.
Arbitražo teismo sprendimas pripažintas ir leista jį vykdyti Lietuvoje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi.
Pardavė sandėlį Kaune
2019 m. balandžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Mogita“ pardavė pastatą-sandėlį Kaune (toliau – Sandėlis) UAB akcininkams už 55 000 Eur, 45 000 Eur kainos dalies sumokėjimą atidedant daugiau nei pusei metų.
Arbitražo teismas 2019 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškovei iš UAB priteisė 6 882 000,00 RUB skolą, skaičiuojant Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (toliau – USD) ekvivalentu, pagal apmokėjimo dienos kursą, esantį Rusijos Federacijos Centriniame Banke, taip pat 6 082,46 USD Arbitražo teismo registracijos mokesčio ir Arbitražo teismo rinkliavos.
Arbitražo teismo sprendimas pripažintas ir leista jį vykdyti Lietuvoje Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi. 2019 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi UAB pardavė žemės sklypą Vilniaus raj. (toliau – Žemės sklypas) akcininkams už 30 000 Eur.
Sandėlio rinkos kaina 2021 m. gruodžio 14 d. – 203 000 Eur, o Žemės sklypo – 32 000 Eur. Antstolei pagal vykdomuosius raštus užvedus vykdomąsias bylas paaiškėjo, kad UAB „Mogita“ turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, neturi.
Atsakovė buvo nemoki
Atsakovė buvo nemoki ir ginčijamų sandorių sudarymo, ir ieškinio pateikimo metu.
Pirkimo-pardavimo sutartys dėl Sandėlio ir Žemės sklypo pardavimo yra neteisėtos, pažeidžia ieškovės teises, o skolininkė apie tai žinojo, todėl egzistuoja visos sąlygos 2019 m. balandžio 2 d. ir 2019 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimui negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu: ieškovė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę tiek ginčijamų sandorių sudarymo metu, tiek ieškinio pareiškimo metu; ginčijamos sutartys pažeidžia ieškovės teises – ginčijamais sandoriais aiškiai žemesne kaina nei rinkos vertė jos akcininkams perleistas vienintelis UAB nekilnojamasis turtas, į kurį galėjo būti nukreipti ieškovės reikalavimai; UAB „Mogita“ neprivalėjo sudaryti ginčijamų pirkimo-pardavimo sutarčių;
R. ir E. Čižinauskams priklauso 100 proc. UAB „Mogita“ akcijų, E.Čižinauskas yra UAB vadovas, todėl preziumuojama, kad ginčijamų sutarčių šalys buvo nesąžiningos; nepraleistas ieškinio senaties terminas.
Kadangi Sandėlis ir Žemės sklypas buvo vienintelis likvidus atsakovės turtas, todėl nuginčijus sandorius ir pritaikius restituciją, būtent iš šio turto gali būti patenkinti ieškovės reikalavimai.
Ieškovas – ES sankcionuotas asmuo
Kauno apygardos teisme 2022 m. lapkričio 25 d. buvo gautas atsakovės prašymas nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka Lietuvos Respublikoje, nes ieškovės „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas (Igor Ivanovich Sechin) yra Europos Sąjungos sankcionuotas asmuo, o be to, teisinės pagalbos byloje teikimas ieškovei gali sukelti pavojų Lietuvos Respublikos suverenitetui ir saugumui.
I.Sečinas yra ES sankcionuotas asmuo, o be to, teisinės pagalbos byloje teikimas „Rosneft“ gali sukelti pavojų Lietuvos Respublikos suverenitetui ir saugumui.
Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamose bylose 18 straipsnį teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams, arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams.
Remiasi ir Aukščiausiojo Teismo praktika
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje civilinėje byloje pažymėjo, kad visuotinai pripažinti tarptautinės teisės principai, taip pat Europos Sąjungos teisės aktai, kurių Lietuva, be kita ko, įsipareigojo laikytis stodama į Europos Sąjungą, yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis, o juose įtvirtinti pagrindiniai principai yra viešosios tvarkos turinio elementai.
Nors kasacinės instancijos teismas šioje išnagrinėtoje byloje aiškino Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos Dvišalės sutarties 19 straipsnio nuostatą, tačiau, teismo vertinimu, tiek Lietuvos Respublikos su Baltarusijos Respublika, tiek Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Dvišalės sutarties 18 straipsnyje yra nurodoma, jog teisinė pagalba neteikiama, jeigu jos teikimas gali pakenkti susitariančiosios šalies, kuriai pateikiamas prašymas, suverenitetui ar saugumui, piliečių teisėms ir teisėtiems interesams arba prieštarauja pagrindiniams jos įstatymų principams.
Tokiu būdu, nagrinėjamoje byloje aiškinant Dvišalės sutarties 18 straipsnio nuostatą suprantama, kad ši nuostata yra apimanti ir Europos Sąjungos teisės aktų pagrindinius principus.
Be to, Lietuvos Aukščiausiasis pažymėjo, kad Baltarusijos Respublikai Europos Sąjungos lygiu yra taikomos ribojamosios priemonės (sankcijos), o kadangi jų paskirtis atspindi pagrindinius Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės principus, todėl jos patenka į Dvišalės sutarties 19 straipsnio taikymo apimtį ir atitinkamai taikomos sankcijos gali būti atsisakymo teikti teisinę pagalbą pagrindu pagal minėtą dvišalės tarptautinės sutarties straipsnį. T
eismo vertinimu, tokiu principu turi būti aiškinama ir Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sudarytos teisinės pagalbos Dvišalės sutarties 18 straipsnis ir nustačius, kad Rusijos Federacijai Europos Sąjungos lygiu taikomos sankcijos, tai tokiu pagrindu galima atsisakyti teikti teisinę pagalbą.
„Neftianaja Kompanija Rosneft“ yra Rusijos Federacijos įsteigtas juridinis asmuo, kurio kontroliuojantį akcijų paketą tiesiogiai valdo Rusijos Federacijos vyriausybė.
Teismas nustatė, kad ieškovė PAO „Neftianaja Kompanija Rosneft“ yra Rusijos Federacijos įsteigtas juridinis asmuo, kurio kontroliuojantį akcijų paketą tiesiogiai valdo Rusijos Federacijos vyriausybė.
Dėl aktyvios paramos ir ekonominio indėlio Rusijos Federacijos vykdomam agresijos karui prieš Ukrainą, PAO „Neftianaja Kompanija Rosneft“ yra įtraukta į Europos Sąjungos sankcionuotų Rusijos Federacijos juridinių asmenų sąrašą, remiantis 2014 m. liepos 31 d. Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 833/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“ (Reglamentas Nr. 833/2014). Taip pat nustatyta, kad ieškovės vadovui nuo 2022 m. vasario 28 d. yra taikomos Europos Sąjungos sankcijos pagal 2014 m. kovo 17 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 269/2014 „Dėl ribojamųjų priemonių, taikytinų atsižvelgiant į veiksmus, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei arba į juos kėsinamasi“ (Reglamentas Nr. 269/2014).
Dėl nurodytų aplinkybių teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartimi bylą nutraukė.
„Tokios nustatytos faktinės aplinkybės pagrįstai suponuoja išvadą, kad teisinės pagalbos nagrinėjamoje byloje teikimas ieškovei gali pakenkti Lietuvos Respublikos suverenitetui ir saugumui“ – rašoma teismo nutartyje.
„Rusijos Federacijos pradėto karo su Ukraina kontekste bet kokia pagalba karą vykdančiai valstybei prieštarautų taip pat ir pamatiniams Europos Sąjungos teisės principams, kuriuos Lietuvos Respublika yra priėmusi kartu su naryste stojant į Europos Sąjungą, todėl ieškovei teisinė pagalba nagrinėjamoje byloje negali būti teikiama“ – konstatavo teismas.
Dėl nurodytų aplinkybių teismas 2023 m. sausio 23 d. nutartimi bylą nutraukė.
