Jei nuėję apsipirkti į prekybos centrą galime iš jo išeiti nepratarę nė žodžio, tai turguje bendravimas yra neatsiejama apsipirkimo dalis. Neretai pirkėjas su prekeiviu aptars ne tik prekių kainas ir kokybę, bet ir orą ar politinius įvykius.
Jei klientui nepatinka vištienos uodegėlė, turi nupjauti ją. Kitas nori riebesnės mėsytės, – parenki, – sakė Kauno turgaus prekeivė.
„Turguje skiriasi bendravimas su klientu. Čia reikia pritraukti pirkėją, kad jis pas tave nuolat eitų.
Tam svarbu ne tik prekės, bet ir bendravimas su žmogumi. Svarbu parinkti produktą, atsižvelgti į kliento poreikius.
„Jei klientui nepatinka vištienos uodegėlė, turi nupjauti ją. Kitas nori riebesnės mėsytės – parenki. O prekybos centruose darbuotojams nėra taip svarbu išlaikyti nuolatinius klientus, todėl ir bendravimas žymiai šaltesnis“, – pasakojo viena iš turguje dirbančių prekeivių. Moteris žino, ką kalba – anksčiau ji yra dirbusi ir prekybos centre.
Ieško pigesnių prekių
Nors turgaus produkcija savo kokybe bei šviežumu nenusileidžia, o dažnai net ir lenkia parduotuves, tačiau bene svarbiausias dalykas, nulemiantis jų populiarumą, – žemesnė prekių kaina.
Vilijampolės turgaus prekeiviai pastebi, kad labiausiai skiriasi daržovių kainos – turguose jos žymiai mažesnės. Taip pat šiek tiek pigesnė mėsa.
„Jaunimas gal labiau bėga į prekybos centrą, nes ten greičiau apsiperka. Bet pagyvenę žmonės turi laiko, tad tikrai pasižiūri, kur pigiau, kur geresnė kokybė, paklausia, ar prekė lietuviška“, – kalbėjo viena iš Vilijampolės turgaus pardavėjų.
Jai pritarė ir Stoties turguje kalbinta Janina, pasak kurios, turguje visada galima rasti didesnį pasirinkimą, tad ir pigesnę prekę išsirenki.
„Čia net ir tų pačių kruopų, kaip parduotuvėje, gali pigiau nusipirkti, ką jau kalbėti apie mėsą ar daržoves“, – tikino pašnekovė.
Prekeivės neabejojo, kad turguose žymiai mažesnėmis kainomis taip pat galima įsigyti rūbų, avalynės bei galanterijos prekių.
Nors mados tendencijomis šios prekės dažnai šiek tiek atsilieka nuo siūlomų parduotuvėse, tačiau, kaip teigia optimizmo nestokojanti, daugiau nei dešimtmetį rūbais Stoties turguje prekiaujanti Dalina Misiūnienė, „čia siūlomos paprastų žmonių prekės prieinamomis kainomis, todėl turguje visada yra pirkėjų – jie ieško, kur pigiau“.
Be to, turgavietėse vis dar galima nusiderėti. Pavyzdžiui, jei perki kelis daiktus, gali būti tikras, kad pardavėjas be ilgų kalbų pritaikys bent nedidelę nuolaidą.
Turgus – neatsiejama miesto dalis
Šiuolaikiniai turgūs kartais būna panašūs į mieste įsikūrusius atskirus miestelius – su savomis taisyklėmis, tradicijomis bei savita kultūra.
Viena seniausiai gyvuojančių tokių vietų Kaune – prekybos miestelis „Urmas“.
Pasak prekybos miestelio, kuris taip pat administruoja Vilijampolės ir Centrinį miesto turgų, marketingo vadovo Jono Plentos, nuo senų laikų turgus – neatsiejama miesto dalis.
„Turgus visais laikais buvo ir bus pranašesnis už prekybos centrus dėl prekybos proceso. Turguje prekiauja smulkieji verslininkai, kurie tiesiogiai bendrauja su pirkėjais. Čia labai svarbus pasitikėjimo principas tarp pirkėjo ir pardavėjo“, – apie turgaus pranašumus kalbėjo J.Plenta.
Nors XXI amžiaus turgūs išlaikė kai kurias tradicijas, pavyzdžiui, galimybę derėtis, tačiau bėgant laikui ir prekybai modernėjant, pokyčiai neaplenkia ir šių miesto erdvių. Mažai beatrasi tikrųjų senovinių turgų, kur maistas pardavinėjamas lauko pavilijonuose tiesiai nuo prekystalių, o rūbai traukiami tiesiai iš maišų.
Didžioji dalis miesto turgaviečių modernizuotos, prekyba persikėlusi į uždaras, pagal prekių grupes suskirstytas erdves.
Štai greta senojo Vilijampolės turgaus beveik prieš dešimtmetį duris atvėręs naujas turgus netruko pritraukti lankytojų.
„Naujasis Vilijampolės turgus veikia jau beveik dešimtmetį. Tai pirmasis moderniausias Lietuvoje turgus, kuris atitinka visus aukščiausius sanitarijos ir higienos reikalavimus. Pirkėjų patogumui turgus suskirstytas į skirtingas erdves, kuriose prekiaujama mėsos, žuvies, pieno produktais ir vaisiais bei daržovėmis.
Turguje taip pat pirkėjai gali įsigyti drabužių, avalynės ir kitų namų apyvokos daiktų“, – turgų pristatinėjo „Urmo“ marketingo vadovas.
Kad ir kokios priežastys pirkėjus veda į turgų, negalima paneigti, kad jie turi savitą kultūrą.
Garsiakalbės moterys, siūlančios savo prekes, stotingi vyrai mėsos skyriuose, platūs, prekėmis nukrauti prekystaliai bei senoliai, prekiaujantys savo pačių užaugintomis gėrybėmis ar megztomis kojinėmis, – visi šie turgaus akcentai sukuria jaukią atmosferą, kuri traukia pirkėjus sugrįžti.
