Savivaldybei priklauso Kauno miesto muziejus, M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejus bei Povilo Stulgos lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejus.
Šiuo metu juose yra 64,1 etatai, iš kurių 11 – muziejininkų, pranešė savivaldybė.
Savivaldybės specialistai, analizuodami trijų Kauno miesto muziejų veiklos rezultatus, juos palygino su panašų nuolatinių ekspozicijų plotą valdančių Klaipėdos miesto savivaldybės Mažosios Lietuvos istorijos, Alytaus kraštotyros, Jurbarko krašto ir Raseinių krašto istorijos muziejų rezultatais.
Analizė atskleidė, jog į ketvirtadaliu mažiau darbuotojų turintį Mažosios Lietuvos istorijos muziejų ir į daugiau nei dvigubai mažiau darbuotojų turintį Alytaus kraštotyros muziejų per metus užsuka gerokai daugiau lankytojų.
Visus Kauno muziejus per metus aplanko apie 13,5 tūkst., Mažosios Lietuvos istorijos muziejų – 21,4 tūkst., Alytaus kraštotyros muziejų – 28,4 tūkst. žmonių.
Be to, trys iš keturių paminėtų kitų miestų savivaldybių muziejų analogiškas Kauno įstaigas stipriai lenkia pagal per metus gaunamas pajamas už kitas suteiktas paslaugas.
Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Ratkelio, Kauno muziejuose dirba per mažai specialistų.
„Šiandien muziejų veikloje matau kelis trūkumus. Pirmiausia, akivaizdu, kad ten dirba per mažai specialistų. Muziejai negali būti vien daiktų saugyklomis. Jie turi pritraukti kur kas daugiau lankytojų – o tai yra antroji mūsų muziejų problema. Čia turėtų vykti daugiau patrauklių, įdomių edukacinių ir kultūrinių programų. Tačiau joms organizuoti reikia būtent šios srities specialistų“, – teigė D.Ratkelis.
Kaip teigia savivaldybė, muziejų lankytojams pasiūlius patrauklių edukacinių, kultūrinių renginių, teikiant kitas paslaugas, muziejai pritrauktų daugiau lankytojų ir uždirbtų daugiau pinigų.
Taip pat neatmetama galimybė, jog lankytojų skaičius galėtų išaugti muziejams glaudžiau bendradarbiaujant su Kauno turizmo informacijos centru.