Sekama Vakarų pavyzdžiu
„Naujovės šalies keliuose kai kuriems vairuotojams dažniausiai kelia išgąstį. Tačiau nei greičio matuokliai, nei Mažų emisijų zona nėra mūsų pačių išgalvotas dalykas. Kaip ir daugelyje kitų sričių, tam tikri pavyzdžiai iš didžiųjų Vakarų miestų pas mus atkeliauja vėliau.
Europos didmiesčiai savo centrinėse miesto dalyse jau seniai prioritetą skiria žmonėms – ne automobiliams. To siekiame ir mes. Kasmet geriname susisiekimo infrastruktūrą, tvarkydami gatves, plėsdami pėsčiųjų bei dviračių takų tinklą. Pastaraisiais metais pradėjome statyti tiltus. Iš pagrindų atnaujiname viešąjį transportą. Siekiame sukurti tokias sąlygas, kad kauniečiai savo kelionėms turėtų kuo daugiau alternatyvų“, – pranešime spaudai tikina Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.
Mažų emisijų zonos diegimas Kaune vyko pastaruosius kelerius metus. Būtent senamiestyje pokyčių nuspręsta imtis dėl itin didelio automobilių tranzito. Piko metu transporto priemonės paralyžiuoja siauras gatveles. Taip ne tik sudaromos spūstys, bet ir keliamas triukšmas, oro užterštumas. Šios problemos ypač opios vietos gyventojams, čia dirbantiems ar besimokantiems kauniečiams.
Tokia sistema sėkmingai veikia Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Kol kas jokių naujų mokesčių
Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius ramina, kad senamiestyje Mažų emisijų zonos ženklus pamatę vairuotojai bent iki šių metų pabaigos nuogąstauti neturėtų. Jie ir toliau gali netrukdomai važiuoti pro senamiestį.
„Šiuo metu tikriname, kaip sistema veikia, fiksuojame statistinius duomenis. Tik viską iki smulkmenų suderinę teiksime siūlymus miesto tarybai dėl sistemos veikimo, mokesčių tarifų bei lengvatų taikymo. Sprendimus planuojama priimti iki metų pabaigos. Apie juos informuosime iš anksto ir tikrai numatysime pereinamąjį laiką prie tokių pokyčių priprasti.
Tai niekaip nepalies tų gyventojų, kurie atvyksta su konkrečiais poreikiais ir, susimokėję rinkliavą už automobilių parkavimą, laikinai palieka savo transporto priemones. Pagrindinis tikslas – mažinti būtent tranzitinį eismą, kuomet vairuotojai net nestabtelėja ir važiuoja pro senamiestį, taip trumpindami kelią, ar rieda šiomis gatvelėmis išvis be konkretaus tikslo“, – paaiškino M.Matusevičius.
Automobilius fiksuos 11 vietų
Pirmuoju etapu Mažų emisijų zona apims visą Senamiestį. Transporto priemonių atpažinimo sistema įrengta iš viso 11 vietų, pro kur įvažiuojama į senamiestį arba išvykstama iš jo.
Jau dabar ties įvažiavimais galima pastebėti švieslentes su žinute „Žalias Kaunas“.
Pilnavertiškai funkcionuoti sistema turėtų pradėti kitais metais. Tuomet įvažiuojančius vairuotojus pasitiks skiriamieji ženklai, kad senamiesčio teritorijoje galioja tam tikras mokestis už čia praleistą laiką. Išvažiuojant iš teritorijos vairuotojai bus informuoti apie prievolę susimokėti.
Mažų emisijų zona apims visą Senamiestį.
Skaičiuojama, kad bendra sistemos kaina su PVM sieks apie 197 tūkst. eurų.
Vadina pasipinigiavimu
Išgirdęs apie savivaldybės planus, į redakciją kreipėsi nepatenkintas Kauno senamiesčio gyventojas ir verslininkas Matas. Anot jo, Mažų emisijų zona – ne visuomenės interesą ginantis sprendimas, o jo, kaip senamiesčio gyventojo ir mažą verslą turinčio savininko akimis, – grynas savivaldybės pasipinigavimas.
„Kokiais kriterijais remiantis buvo priimtas sprendimas apmokestinti įvažiavimą į senamiestį? Kauno senamiesčio parkingas jau ir taip yra apmokestintas aukščiausia Raudonąja zona. Problemų su parkingu nėra, kad reikėtų apmokestinti. Taip pat eismas nėra didelis, kad būtų reikalinga jį riboti dėl taršos – tai yra grynas savivaldybės pasipinigavimas miesto svečių, gyventojų ir verslus ar veiklas vykdančių asmenų sąskaita!“, – piktinosi kaunietis.
Jis retoriškai klausė, ar priimant šį sprendimą buvo pagalvota apie Kauno senamiestį norinčius aplankyti Lietuvos ir užsienio turistus? Ar galvota, jo žodžiais, tik apie tai, kaip nulupti papildomus pinigus, apmokestinant dvigubai.
Matui kyla klausimas ir dėl to, ar buvo pagalvota apie mažų verslų savininkus (kavinės, parduotuvės, grožio salonai ir t.t.), pas kuriuos ženkliai sumažės klientų srautai, ir dėl ko jie bus priversti išsikelti arba uždaryti verslus.
O ar buvo pagalvota apie savaitgalį vykstančio senamiesčio turgaus prekeivius ir į šį turgų atvykstančius apsipirkti gyventojus?
„Ar priimant sprendimą buvo pagalvota apie religinės bendruomenės narius, norinčius aplankyti mūsų senamiesčio bažnyčias? Apie norinčius sportuoti atvirose erdvėse, laiką leisti su šeima miesto gyventojus? Kauniečius, pas kuriuos atvykti artimiesiems taps dar brangiau? Ar priimant šį sprendimą buvo pagalvota tik apie miesto biudžetą?“, – retorinius klausimus toliau kėlė kaunietis.
„Ne mažos emisijos rūpi“
Anot jo, keliaujant per Europos didmiesčius – nuo Milano, Barselonos, Paryžiaus, Amsterdamo, Varšuvos, Rygos ar Talino, dar neteko matyti Mažų emisijų zonos ten, kur jos nereikia, išskyrus Londoną. Šiame mieste ši zona nustatyta pačiame centre, kur susiduriama su realia parkavimo problema bei aukštomis emisijomis.
„Net Vilniuje ar Klaipėdoje tokio mokesčio nėra! Kaunas jau ne kartą parodė, kad jam ne mažos emisijos rūpi: apmokestintas nemokamas elektromobilių krovimasis prie Kauno pilies aikštelės, taip pat nesenai panaikintas nemokamas elektromobilių parkavimas senamiestyje, nors dalis senamiesčio gyventojų įsigijo būtent juos, kad važiuotų elektra, o vėliau leidimas buvo panaikintas.
Jeigu Kauno savivaldybės tikslas yra matyti tuščią senamiestį ir tuo pačiu krentančias NT kainas, kur savivaldybės klerkai galės pigesnėmis kainomis supirkti NT, tai, manau, tikslas bus pasiektas“, – piktinosi Matas.
Jo pasiūlymas – greičiau ieškoti būdų įrengti mokamas požemines stovėjimo aikšteles prie Kauno pilies, taip pat iš valstybės gauti finansavimą Kėdainių tiltui Brastos gatvėje pastatyti, kuris sumažintų tragiškai besikemšančius nuo rugsėjo 1-osios eismo srautus, važiuojant nuo Birštono/Šv. Gertrūdos gatvių.
Ekologija pridengtą pasipinigavimo mokestį, Mato teigimu, reiktų panaikinti.
