15min redakciją pasiekė viešai prisistatyti nepanorusio Kauno prekybos, pramonės ir amatų (PPA) rūmų nario, tiksliau, jo atstovo, laiškas. Jame keliamas klausimas, ar praeityje 11 metų kalėti nuteistas asmuo gali formuoti Kauno verslo bendruomenės veidą, atstovauti tai bendruomenei, tai yra vadovauti minėtiems rūmams.
„Vienu didžiausių verslo pasaulio skandalų tapo Lietuvos verslo konfederacijos vadovo V.Sutkaus sulaikymas. Diskutuojame apie lobizmą ir skaidrumą tarsi tai būtų tik šios organizacijos problema. Įtakingos verslo organizacijos vadovaujančiose pozicijose turi ir spalvingesnių asmenybių, apie kurias bent kiek garsiau kalbėti vengiama. Kalbu apie Kauno PPA rūmų vadovą Zigmantą Dargevičių, kuris 1982 metais baudžiamojoje byloje buvo nuteistas 11 metų nelaisvės bausme su turto konfiskavimu. Žmogus, kuriam korupcija, kyšininkavimas ir panaši veikla buvo toleruojama anksčiau, šiuo metu vadovauja antro pagal dydį šalies miesto verslininkų rūmams.
Žmogus ir jo asmeninė istorija formuoja visų Kauno verslininkų veidą, požiūrį į juos, pasitikėjimą ir galimybę efektyviai atstovauti savo interesams. Ar Z.Dargevičius gali būti laikomas skaidrios reputacijos žmogumi? Teisine prasme galbūt, nes paskirta kalinimo bausmė jau atlikta, moraline – būtų sunku vienareikšmiškai pasakyti, bet šių laikų kontekste, matyt, nelabai“, – savame laiške redakcijai dėstė minėto nuosprendžio nuorašo, gauto iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, kopiją atsiuntęs Kauno PPA rūmų narys.
Kas rašoma nuosprendyje?
15min atsiųstame nuoraše rašoma, kad 1982 gruodžio 16 dieną Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos priimtu nuosprendžiu tuo metu Kauno teritorinio statybos tresto partinio komiteto sekretoriumi dirbęs Z.Dargevičius pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo bei sukčiavimo. Jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų su turto konfiskavimu ir su atėmimu teisės eiti vadovaujančias pareigas penkeriems metams. Dėl dalies kitų jam inkriminuotų kaltinimų Z.Dargevičius tuomet buvo išteisintas. Bausmę atlikti paskirta sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
Iš trijų nuteistųjų, tarp kurių – ir Z.Dargevičius, solidariai priteista grupei žmonių atlyginti po 500 rublių. Šis nuosprendis įvardytas kaip galutinis, kasacine tvarka neskundžiamas ir neprotestuojamas.
Byla, anot Z.Dargevičiaus, buvo sukurpta remiantis anoniminiu skundu.
Apdovanotas už nuopelnus valstybei
Kauno PPA rūmų, vienijančių apie 550 įvairaus dydžio įmones iš skirtingų veiklos sričių, prezidento pareigas Z.Dargevičius, UAB „Liuks“ generalinis direktorius, eina nuo 2018 metų, kuomet buvo paskirtas laikinai vadovauti šiai įstaigai. Šių metų birželio 18 dieną vykusioje Kauno PPA rūmų Generalinėje asamblėjoje jis buvo išrinktas nuolatiniu rūmų prezidentu ketverių metų kadencijai. Rūmų, kurių pareiga – būti tarpininku verslo dialoge su valdžia ir savivalda, bendruomenės įmonėse dirba daugiau nei 42 tūkst. darbuotojų.
2015 metais Z.Dargevičiui įteiktas Seimo apdovanojimas už nuopelnus valstybei, jo asmeninio verslo sėkmė 2013 metais įvertinta Lietuvos eksporto prizu. Z.Dargevičiaus bendrovė valdo „Best Western“ ir „Best Baltic“ tinklų viešbučius Kaune, Vilniuje, Palangoje, Druskininkuose, Panemunės pilyje. Pastarasis neseniai pateko į geriausių Europos pilių-viešbučių dešimtuką.
„Jūsų kreipimasis manęs nenustebino. Panašaus turinio medžiaga yra siuntinėjama į daugelį redakcijų ir portalų, tačiau jie atsisakė ją viešinti. Gaila, kad net ir minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, yra negalinčių užmiršti sovietinių laikų skundikų metodų“, – taip į 15min užklausą dėl praeities teistumo sureagavo Z.Dargevičius.
Paprašytas paaiškinti, už ką tuomet, tais 1982 metais, buvo nuteistas, Kauno PPA rūmų prezidentas patarė atkreipti dėmesį į tai, kokiomis tuometinėmis aplinkybėmis toji byla, anot jo, remiantis anoniminiu skundu, buvo sukurpta.
„Tai J.Andropovo, buvusio KGB vado, o vėliau tapusio TSRS gen. sekretoriumi, kovos su tariamu veltėdžiavimu ar nusikaltimais socialistinei ekonomikai siautėjimo laikotarpis. Kai žmonės tiesiog gatvėje buvo sulaikomi ir baudžiami, kad yra ne darbe. Tuomet dešimtys, jeigu ne šimtai, buvo sušaudyti už santykius su užsieniečiais, dėl rublių į dolerius keitimo faktų. Šiandien tai atrodo absurdiška, bet tuometiniam politiniam režimui tai buvo norma.
Arba, kiek buvo nuteista vadinamųjų „cechovikų“, kurie rūsiuose siuvo žmonių taip trokštamus vakarietiškus „Wrangler“ džinsus? Beje, kultiniame filme „Asa“, kuriame pirmąkart viešai nuskambėjo V.Cojaus daina „Mes reikalaujame permainų“, labai gerai parodytos ir sąlygos, kuriomis kūrėsi ekonominės laisvės daigai“, – savo paaiškinimą pradėjo Z.Dargevičius.
Kaltinimų niekad nepripažino
Toliau savo paaiškinime Kauno PPA rūmų prezidentas pabrėžė, jam inkriminuotų kaltinimų niekada nepripažinęs, niekam nebuvęs ir nesantis skolingas, o tai reiškia, kad kaltinimuose, pasak pašnekovo, sufabrikuoti jo veiksmai niekam žalos nepadarė ir nė vienas dėl tariamų jo veiksmų nukentėti negalėjo.
„Ir tai, kad kalinimo laikas buvo sutrumpintas daugiau negu du kartus – akivaizdus įrodymas, kad, pasikeitus TSRS politinio režimo vadovams, suprastas kaltinimų absurdiškumas“, – teigė Z.Dargevičius.
Paklaustas, ar nemano, kad, atsižvelgiant į skandalingą kontekstą – V.Sutkaus sulaikymą ir atsistatydinimą, asmeniui, atstovaujančiam verslo interesams, turėtų būti keliami aukščiausi etikos ir moralės standartai, Z.Dargevičius patikino, kad skandalingu, jo nuomone, yra laikomas tik pats sulaikymo faktas: „Ką žinome apie sulaikymo kontekstą? Padriki teisėsaugos komentarai? O jeigu atsitiks taip, kad įtarimai nepasitvirtins? Kas atsakys už sugriautą reputaciją, galbūt ir gyvenimą?“.
Z.Dargevičius: „Kalinimo laikas buvo sutrumpintas daugiau negu du kartus.“
Jo įmonė – viena pirmųjų Kaune
Papasakojo Z.Dargevičius daugiau ir apie savo valdomą verslą: jo įmonei Kaune suteiktas antrasis registracijos numeris, o Lietuvoje – dvidešimt penktasis. Asmeninio verslo pradžia, pasak jo, sutampa su Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimu.
„1990-aisiais ryžausi imtis privataus verslo: pradėjome gaminti farmacijos produktus ir teikti apgyvendinimo paslaugas, taigi šiemet minime 30 metų sukaktį. Jubiliejiniai šie metai ir narystei rūmuose. Rūmų bendruomenės dalimi esame nuo 2000-ųjų“, – teigė pašnekovas.
Pasiteiravus, kodėl tik šiemet pirmą kartą sumanė kandidatuoti į Kauno PPA rūmų prezidentus ir dėl kokios priežasties rinkimuose nesulaukė konkurentų, jis atsakė: „Penkias kadencijas buvau rūmų tarybos narys, nuo 2016 metų – viceprezidentas, nuo 2018 metų esu rūmų prezidentas. Prezidento pozicija nėra tik skambus pavadinimas – tai nemažai laiko ir darbo reikalaujanti neatlygintina veikla ne asmeniniams, o bendruomenės interesams. Palaikymą reikia užsitarnauti.
Dėl tinkamo rūmų bendruomenės atstovavimo man buvo patikėta eiti prezidento pareigas 2018 metais. Veiklos rezultatai akivaizdžiai rodė, kad turiu tęsti pradėtus darbus, todėl iškėliau savo kandidatūrą dar vienai kadencijai. Ir nemanykite, kad nebuvo konkurentų. Benjaminas Žemaitis buvo iškėlęs savo kandidatūrą, tačiau rūmų tarybai vienbalsiai palaikius mane – nusprendė nebekandidatuoti.“
Prieš rinkimus išnykusio teistumo fakto nenuslėpė
Z.Dargevičiaus teigimu, Kauno PPA rūmų prezidento rinkimuose dalyvavę nariai, verslo visuomenė žinojo apie jo praeities teistumą: šis faktas, pasak pašnekovo, siekiant sumenkinti jo reputaciją, buvo išplatintas Generalinės asamblėjos dieną.
„Buvo galimai neteisėtai įgytas ir išplatintas dokumentas. Tačiau to laiško autoriams nepavyko sumažinti narių palaikymo – buvau išrinktas rūmų prezidentu. Iš 315 išduotų mandatų, 312 balsavo už mane. Mačiau, kad manęs nepalaikė tik du žmonės – B.Žemaitis ir Eduardas Jasas.
B.Žemaitis, kurio kandidatūros į prezidentus nepalaikė taryba, – asmuo, išrinktas asociacijos prezidentu, savo generaliniu direktoriumi „pasistatęs“ Rimantą Šidlauską ir norėjęs vykdyti „veiklą“, kurią sustabdė STT. Po kelių mėnesių jis buvo priverstas atsistatydinti iš asociacijos prezidento pareigų.
Manęs taip pat nepalaikė ir E.Jasas, buvęs komjaunimo komiteto instruktorius, tačiau šiemet neišrinktas į rūmų tarybą ir tai apskundęs teismui. Matyt, yra negalinčių užmiršti sovietinių laikų KGB veikimo metodų. Bijo viešinti savo vardus ir pavardes, tačiau nori šmeižti ir menkinti kitų žmonių autoritetą“, – 15min žurnalistei dėstė Z.Dargevičius, patikinęs, kad jokiame ikiteisminiame tyrime šiuo metu nėra apklausiamas – tai šmeižtas.
Pašnekovas teigė niekuomet nesulaukęs kritikos dėl savo praeities, priešingai – tik palaikymo.
„Aš didžiuojuosi savimi, kad sovietinis represinis aparatas savo psichologiniu ir fiziniu smurtu manęs nepalaužė, kad nuo pirmų Lietuvos Nepriklausomybės dienų įsijungiau į Lietuvos ir Kauno verslo bendruomenę, prisidėjau ir vis dar prisidedu prie Lietuvos ir ypač Kauno vystymosi. Dirbu Kaunui ir Lietuvai, atlygio negaunu. Man jo ir nereikia. Vienintelis atlygis yra matyti, kaip dėl mano ir mano komandos įdėto darbo gerėja ekonominė situacija šalyje“, – patikino Z.Dargevičius.
Po kilusio skandalo Lietuvos verslo konfederacijos naujasis prezidentas įsteigė skaidrumo registrą, ar ką nors panašaus įsteigti svarstė ir Kauno PPA rūmai?
„Kai skaidrumas yra kasdieninės veiklos vertybė, tuomet nereikia registrų ar deklaracijų. Nuolat savo nariams viešiname rūmų veiklas ir teikiamas pozicijas, rengiame ataskaitas“, – į klausimą atsakė Z.Dargevičius.
Z.Dargevičius: „Aš didžiuojuosi savimi.“
