Pernai Kaune nutiko būtent tai – ant reformų slenksčio stovinčioms Šilainių ir Dainavos poliklinikoms staiga ėmė vadovauti P.Kibiša. Nauja šluota ėmė intensyviai šluoti. Pirmiausia permainos sukrėtė Dainavos polikliniką. Vėliau galvų medžiojimo metas atėjo ir į Šilainius.
Laikinojoje sostinėje pasklido spekuliacijos: kaip taip tyliai „verslo žmogus“ ėmė ir užėmė dviejų viešųjų įstaigų kėdes ir ar neruošiamas jam didesnis krėslas.
Sulaukė mero skambučio
Šiuo metu Kauno valdantieji sprendžia, kaip optimizuoti gydymo įstaigų veiklą. Speciali darbo grupė pluša planuodama didžiulę reformą – sujungti visas penkias Kauno poliklinikas, taip sumažinant administracinį aparatą, sutaupant nemažai lėšų. Deklaruojami aukščiausi tikslai – siekis tų sutaupytų šimtų tūkstančių eurų sąskaita pakelti gydytojams algas. Ar nenutiks taip, jog būtent šis žmogus ir vadovaus naujai sukurtam juridiniam vienetui?
Pajuokausiu, jog esu geriausias vadybininkas tarp gydytojų ir geriausias gydytojas tarp vadybininkų, – teigė P.Kibiša.
„Jei viešasis sektorius perimtų daugiau verslo praktikų, taip nestagnuotų. Jei verslas perimtų gerąsias praktikas iš viešojo sektoriaus – būtų aiškiau ir skaidriau reglamentuotas. Tikrai turime ko pasimokyti vieni iš kitų“, – įsitikinęs P.Kibiša.
Panašios mintys ne kartą sklido ir iš mero V.Matijošaičio lūpų. Ar būtent jis ir buvo tas žmogus, kuris suviliojo P.Kibišą privatų sektorių iškeisti į viešą?
„Vieną dieną sulaukiau Visvaldo skambučio. Pakvietė pokalbiui. Kaip įvairių organizacijų, kuriose – šimtai darbuotojų, o biudžetai viršija dešimtis milijonų eurų, vadovas dirbu jau daugiau nei 17 metų, tad natūralu, kad mane žino, juolab kad esu dirbęs ir Kaune – vadovavau UAB „Gardėsiui“.
Meras žinojo, ką sugebu, tad pakvietė padėti reformuoti ir Kauno poliklinikas. Man tai buvo puiki galimybė. Lyg dvi sritys, kuriose aš nusimanau – vadovavimas ir medicina – būtų sujungtos į vieną. Pajuokausiu, jog esu geriausias vadybininkas tarp gydytojų ir geriausias gydytojas tarp vadybininkų“, – pradžių pradžią nupasakojo P.Kibiša, dirbęs net septyniose didelėse kompanijose.
Reformavo per 3 mėnesius
Baigęs mokslus ir kurį laiką kopęs karjeros laiptais medicinos srityje, staiga jis pasuko verslo pusėn. Kaip pats teigia, reikėjo išlaikyti šeimą, nes privačiame sektoriuje algos – kone 8 kartus didesnės nei pirminėje jo darbovietėje – gydymo įstaigoje Šančiuose. Praktikos jis sėmėsi tokiose įmonėse kaip „Eli Lilly and Company“ (JAV), „Fazer Gardėsis“ (Suomija), „Kesko Agro“ (Suomija), „Alita“ (Lietuva) ir kitur.
„Pirmoji įmonė, kuriai vadovavau, buvo „Gardėsis“. Kai pradėjau vadovauti, įmonė rinkoje buvo šešta, kai baigiau – jau antra, ir šią poziciją išlaiko iki šiol“, – savo sugebėjimų pavyzdį pateikė P.Kibiša.
Sunkiai ligai pakirtus Dainavos poliklinikos direktoriaus sveikatą, jis šias pareigas, tiesa, be konkurso ir laikinai (pagal įstatymus be konkurso galima vadovauti ne ilgiau kaip 12 mėn.), užėmė 2016 m. birželį. V.Matijošaičio palaiminimą gavęs vadovas nieko nelaukęs ėmėsi reformos.
Reorganizacija įgyvendinta per 3 mėnesius: atleido pusę administracijos ir visą remonto tarnybą. Įvykdžius šiuos pokyčius, per metus imta sutaupyti po 200 tūkst. eurų. Per 2016 m., direktoriaus teigimu, vidutinis darbo užmokestis poliklinikoje pakilo labiausiai Kaune – 30 proc.
Reorganizacija įgyvendinta per 3 mėnesius: atleido pusę administracijos ir visą remonto tarnybą. Įvykdžius šiuos pokyčius, per metus Dainavos poliklinikoje imta sutaupyti po 200 tūkst. eurų.
„Turime suvokti, kad niekas pinigų neduos – turime juos uždirbti, būdami patraukliausiais sveikatos paslaugų tiekėjais mieste. O juos leisti – ūkiškai, atsakingai ir skaidriai. Tik tada galėsime mokėti orius atlyginimus, kurių verti mūsų darbuotojai“, – patikino P.Kibiša, pabrėžęs, jog Dainavos poliklinikos 2016 m. finansinis rezultatas – geriausias mieste ir sudaro 253 tūkst. eurų.
Įdiegus e-receptą, išrašomų skaitmeninių receptų kiekis, anot jo, išaugo nuo keliolikos iki 5 tūkst. per mėnesį – tai palengvina gydytojų darbą, leidžia daugiau laiko skirti pacientams.
„Poliklinikose labai trūksta profesionalios vadybos, todėl bėga gydytojai, dėl prasto aptarnavimo prarandame pacientus. Ryžtingai tai keičiame. Visi bent vienam darbuotojui vadovaujantys asmenys dalyvavo dviejų dienų vadovavimo ir lyderystės mokymuose, organizuotuose geriausių Lietuvos konsultantų praktikų. Skatiname imtis lyderystės ir diegti pozityvius pokyčius“, – teigė jis.
Darbų įvertinimas – dar vienas postas
P.Kibišos teigimu, tikėtina, jog tokios greitos ir sėkmingos permainos, patenkinti darbuotojai ir geri finansiniai rezultatai ir lėmė tai, kad, į pensiją pasitraukus ankstesniam direktoriui, 2016 m. spalį jis laikinai ėmė vadovauti ir antrai didžiausiai, Šilainių, poliklinikai. Ir ten ėmėsi permainų.
Pašnekovas prisipažino, jog joje atrado kur kas sudėtingesnę padėti nei pirmojoje: „Buvo atliktas teisinis auditas, nustatyta daugybė nuostolingų sandorių, bereikalingų pirkimų. Jie stabdomi. Visi vadovai dalyvavo tokiuose pat mokymuose, kaip jų kolegos iš Dainavos.“
Tiesioginių pavaldinių Dainavos poliklinikoje jis turi 7, Šilainių – 6. Iš viso Dainavos poliklinikoje dirba 524 kolegos, Šilainių – 495. Atitinkamai prisirašiusių pacientų yra 52 756 ir 52 447. Ar normali tokia praktika, kad dviem įstaigoms vadovauja vienas ir tas pats asmuo? Kaip direktoriui pavyksta suderinti darbą dviejose darbovietėse?
„Yra tekę vadovauti ir daugiau įstaigų vienu metu, pvz., „Alitos“ grupėje: AB „Alitai“, AB „Anykščių vynui“ ir UAB „Alitos distribucijai“. Versle tai – normali praktika. Esu įpratęs dirbti sunkiai, daug ir ilgai. Rytą būnu vienoje poliklinikoje, po pietų – kitoje. Laiką planuoju taip, kad būčiau pasiekiamas kiekvienam abiejų poliklinikų darbuotojui. Panaudodamas visą per gyvenimą sukauptą patirtį, išsilavinimą bei žinias, sieksiu, jog Dainavos ir Šilainių poliklinikos taptų sektinu pavyzdžiu kiekvienai viešajai sveikatos apsaugos įstaigai“, – patikino P.Kibiša.
Jis neapleido ir pirminės, gydytojo, profesijos. Ne visu etatu dirba otorinolaringologu ir iš to, kaip pats tvirtina, nelobsta – neuždirba nė 100 eurų per mėnesį.
Iš viso Dainavos poliklinikoje dirba 524 kolegos, Šilainių – 495. Atitinkamai prisirašiusių pacientų yra 52 756 ir 52 447.
„Taip turėtų elgtis kiekvienas gydymo įstaigos vadovas – asmeniškai matau, ko trūksta – kompiuterių kiekvienoje darbo vietoje, neįmanoma išrašyti e-recepto, klampi registravimo sistema, kitos problemos. Jauti pacientų, gydytojų, slaugytojų sunkumus. Kai dirbi petys į petį su kolegomis, kalbiesi ta pačia kalba, nuoširdžiai matai visas problemas. Visi ko nors verti karvedžiai būdavo arti kareivių. Vadovas neturi bijoti dirbti su visais, išsitepti rankų“, – pabrėžė pašnekovas.
Reformą vertina teigiamai
Kaune ruošiamą poliklinikų reformą P.Kibiša vertina teigiamai, su idėja yra gerai susipažinęs, nes aktyviai prisideda prie jos kūrimo ir vystymo, dalyvauja darbo grupės veikloje.
„Kauno poliklinikų tinklas buvo sukurtas tam, kad aptarnautų 350 tūkst. Kauno gyventojų. Dabar aptarnaujame 188 tūkst., o direktorių sumažėjo tik vienu. Administracijos, nemedicinines funkcijas atliekančių darbuotojų išliko tiek pat, kai kuriose poliklinikose jie sudaro net 33 proc.“, – teigė jis.
P.Kibiša įvardijo reformos privalumus: tai galimybė lengvai sutaupyti daugiau nei milijoną eurų per metus, pagerinti paslaugų prieinamumą, sumažinti eiles, kelti aptarnavimo kokybę.
Vienintelis trūkumas – pasipriešinimas, būdingas kiekvienai reformai.
„Turime suvokti, kad dabartinė situacija netenkina nei pacientų, nei medikų. Nieko nekeičiant, ji tik blogėtų. O kur dar akis badantys neūkiškumo pavyzdžiai, kuriuos radau Šilainių poliklinikoje? Gerai, kad Kauno valdžia ėmėsi ne tik taisyti kelius ir naikinti architektūrinius vaiduoklius, bet ir ydingus praeities šešėlius sveikatos apsaugos sistemoje“, – įsitikinęs P.Kibiša.
Pasiteiravus, ar sieks konkurso būdu užimti naujai sukurto, penkias Kauno poliklinikas suvienysiančio juridinio vieneto vadovo postą, jis patikino, apsispręsiąs, kai tas konkursas bus paskelbtas: „Mano šiuo metu užimamos pareigos neduoda man jokio pranašumo.“
Rinkosi iš dešimties kandidatų
Pasak poliklinikų steigėjos Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Petrausko, miesto poliklinikos ir ypač jų vadybinė pusė ilgą laiką buvo ta sritis, kurioje pokyčiai buvo būtini.
Todėl ieškota profesionalo, turinčio nemažą patirtį reformuojant ir pertvarkant dideles organizacijas. Kadangi įstatymai numato galimybę savivaldybės įstaigų laikinus vadovus paskirti ne konkurso būdu, nuspręsta tinkamiausią kandidatą paskirti tuoj pat.
„Turėjome 10 kandidatų, iš kurių išsirinkome geriausią. P.Kibiša turi milžinišką patirtį, kokios reikia. Į viešąjį sektorių prisitraukti tokio lygio profesionalus nėra lengva“, – džiaugėsi G.Petrauskas, patikinęs, jog protekcijų ir įdarbinimų pagal kokius nors susitarimus laikai Kaune baigėsi – nauji darbuotojai pasirenkami tik pagal jų kompetenciją.
„Pasakymus apie neva kam nors ruošiamą vietą vertinčiau kaip pasakymus žmogaus, kuris nepastebėjo, kad į Kauną atėjo nauji laikai ir standartai. O kad vienas aukšto lygio profesionalas vadovauja dviem tokio paties pobūdžio įstaigoms, yra visiškai įprasta situacija šiandieniame pasaulyje. Juk jei reformuodami poliklinikas nuspręsime jas sujungti į vieną darinį, per konkursą parinktas direktorius de facto vienu metu vadovaus penkioms poliklinikoms“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, meras yra sudaręs darbo grupę, kurioje dirba savivaldybės ir išorinių organizacijų atstovai iš Lietuvos gydytojų sąjungos ir Jaunųjų gydytojų asociacijos. Būtent ši darbo grupė inicijavo studiją. Šiuo metu baigiami analizuoti gauti duomenys, atliekama kaštų ir naudos analizė, svarstomi įvairūs scenarijai.
