Vos parą Kauno zoologijos sode praleidusios kengūros dar pratinasi prie naujos aplinkos – lyjant lietui darbuotojai jas tik trumpam išleidžia į lauką. Kitą laiką kengūros leidžia joms skirtoje uždaroje patalpoje. Todėl priprasti prie jų dar nespėjo ir gretimuose voljeruose gyvenantys kaimynai – tapyras ir begemotai. Viena jų, begemotė Coliukė, šeštadienį itin domėjosi tuščiame voljere atsiradusiomis kengūromis (žr. vaizdo filmuką).
„Kengūros – gyvūnas, kuris pritraukia žmones. Seniai norėjome jas turėti. Paskutinės kengūros iš Kauno iškeliavo prieš 13 metų. Tačiau iki šiol tam nebuvo sąlygų: norint auginti šiuos gyvūnus, reikia turėti šildomą voljerą, užtektinai erdvų. Kai iš šio voljero kitur perkėlėme guanakus, nusprendėme įsigyti kengūras ir pradėjome ieškoti, kas galėtų dovanoti. Kol kas voljeras kengūroms nemažas. Tačiau ateityje, kai kengūros susilauks vaikų, jas reikės perkelti. Gal viršutinėje teritorijos dalyje rasime erdvesnį“, – sakė Kauno zoologijos sodo Kanopinių gyvūnų skyriaus vedėja Angelė Grebliauskienė.
Laukia jauniklių
Pasak kengūras iš Suomijos parsivežusios moters, visos jos yra jaunos – patinėliai dvejų, o patelės – vienerių metų. Tačiau tokio amžiaus gyvūnai jau pilnai subrendę veisimuisi, todėl viliamasi, kad kitą sezoną Kauno zoologijos sode bus galima išvysti ir mažų kengūriukų.
Kengūros – „rankiniai“ gyvūnai. Pačios ateina prie darbuotojų, leidžiasi šeriamos iš rankų. Prašo maisto, yra draugiškos. Apie į Kauną parsivežtas pilkarusves kengūras sakė zoologijos sodo darbuotojai
„Helsinkyje šiuo metu yra 26 kengūros: 22 suaugę gyvūnai ir 4 mažyliai, gyvenantys mamų sterblėse. Tikimės ir mes sulaukti kengūrų atžalų“, – sakė zoologijos sodo atstovė.
Pasak A.Grebliauskienės, pilkarusvės kengūros nėra didelės – suaugusių ūgis siekia apie 90 cm. Be to, jie nelepūs: didžiąją dalį meniu sudaro daržovės, jos mėgsta pieną.
Nesunkiai ištveria ir keliones. Pašnekovė džiaugėsi, kad iš Suomijos keltu, o vėliau – mašina į Kauno zoologijos sodą gabentos kengūros puikiai jautėsi.
„Jas vežėme dėžėse. Kas 2-3 valandas žiūrėjome, kaip jaučiasi, ar turi užtektinai vandens, nes gyvūnas iš streso daug geria. Neprireikė net migdomųjų: šiuo metu Europoje tokia praktika, transportuojant gyvūnus, rūpinantis jų gerove, populiari“, – pasakojo A.Grebliauskienė.
Kelionės metu buvo surengtos ir improvizuotos poros kengūrų vardynos: Kauno zoologijos sodo darbuotoja išrinko vardus dviems jų neturėjusioms kengūroms: viena patelė buvo „pakrikštyta“ Larisa, o patinėlis – Bethovenu. Likę gyvūnai Kaune bus vadinami jiems įprastais, Suomijoje išrinktais vardais: Jasmin, Amadėjumi ir Adoniu.