Arktiniai vilkai mėgaujasi dušu
Zoologijos sodo direktorius Aurimas Didžiokas pasakojo, kad darbuotojams per karščius tenka daugiau paplušėti nei įprasta. „Jie dažniau gyvūnams keičia vandenį, kad jis būtų vėsus, voljeruose, kur mažiau medžių ir pavėsio, dėliojamos nugenėtos lapuotos šakos, stebima gyvūnų elgsena, kol kas situacija normali, bėdų neturime“, – teigė direktorius.
Zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vyriausioji zoologė Miglė Daugnoraitė pasakojo, kad labiausiai rūpesčių kelia šiaurės platumų gyventojai: „Tačiau jie palyginti gerai ištveria karščius. Arktiniams vilkams įrengėme dušą, purškiantį šaltą vandenį, snieginiams leopardams nuolat drėkiname gruntą, kituose voljeruose taip pat pilame vandenį ir darome balas.“
Žvėrys aptingo
Per karščius gyvūnų įpročiai ir kasdienybė pasikeičia.
„Jie tapo vangesni, daug gulinėja pavėsyje. Sodo gyventojams dažnai paslepiame maistą tam, kad jo tektų paieškoti, taip pat gaminame įvairius daiktus, kuriuos plėšrūnai drasko. Dabar į aktyvią veiklą jie įsitraukia nenoriai“, – pastebi M.Daugnoraitė.
Kaip ir žmonėms, gyvūnams per karščius suprastėja apetitas, jie ėda mažiau mėsos. „Pavyzdžiui, nendrinė katė atneštą maistą sudoroja tik sutemus ir atvėsus“, – sakė zoologė.
Ilgai saule nesimėgauja netgi Afrikos gyvūnai.
„Vidudienį liūtas paprastai snūduriuoja pavėsyje. Tai nestebina, juk ir Afrikoje jie dienos metu gulinėja pavėsyje“, – aiškino M.Daugnoraitė.
Paunksmėje tūno ir Pietų Amerikos beždžionės: marmozetės, kapucinai, tamarinai. Šešėlį renkasi ir dykumų gyventojai kupranugariai.
Antra vertus, Kanopinių žinduolių skyriaus vedėja Rimgailė Petelytė-Brazaitienė tvirtino, kad Pietų gyventojams tokie orai yra tikra atgaiva.
„Gerai jaučiasi zebrai ir žirafos. Po lietingų, vėsesnių dienų matėme, kad gyvūnai pasiilgo šilumos ir pirmomis karštomis dienomis ilgiau būdavo saulės atokaitoje. Gal sunkiau Šiaurės elniams ir kalnų ožiams. Pastariesiems nuolat laistome gruntą, kad šlaitas mažiau dulkėtų“, – kalbėjo R.Petelytė-Brazaitienė.
Zologijos sodas žada plėstis
A.Didžiokas pasakojo, kad jau parengtas naujas zoologijos sodo detalusis planas. „Iš viso sodo teritorija užima 15,6 ha plotą, tačiau naudojama tik 44 proc. Taigi turime pakankamai erdvės gerinti gyvūnų sąlygas, didinti voljerus“, – tvirtino A.Didžiokas.
Gegužę turėjo prasidėti zoologijos sodo plėtros techninio projekto rengimo darbai, tačiau konkurso dalyviai įklampino įstaigą į teismus. Bylinėjasi ir laimėjęs konkursą, bet neatitikęs kai kurių sąlygų rangovas.
„Tai kelia įtampą, nes turime parengti projektą iki kitų metų gegužės. Tai padarę galėsime tikėtis ES paramos ir pradėti statybos darbus“, – sakė direktorius.
Pasak A.Didžioko, zoologijos sodą atnaujinti planuojama per 5 metus. Iš viso sodo renovacijai reikia apie 100 mln. litų. Darbai bus vykdomi etapais.
Zoologijos sode gyvena apie 2 000 gyvūnų. Šią kolekciją sudaro per 250 rūšių, iš kurių nemažai yra įtrauktos į Lietuvos ir Tarptautinę raudonąsias knygas.
Lietuvos zoologijos sodas yra Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacijos narys-kandidatas ir dalyvauja retų bei nykstančių gyvūnų europinėje veisimo programoje nuo 1992 metų
