Motyvai nekaupti lėšų buvo įvairūs – dažniausiai šių lėšų apsaugos užtikrinimo, kaupimo tvarkos bei dydžio nustatymo neaiškumai. Patikslinus Civilinį kodeksą pavesta Vyriausybei nustatyti Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką. Viliamasi, kad nustačius griežtesnę kaupiamųjų lėšų apsaugojimo tvarką ir skleidžiant gerųjų pavyzdžių praktiką padėtis turėtų pagerėti.
Pasirenka patys
Kalbėdama apie kaupiamųjų lėšų namui atnaujinti rinkimo svarbą E.Radavičienė pabrėžė, kad tai nėra naujas kieno nors nustatytas mokestis. Tai lėšų taupymas (sukaupimas) planuojamiems namo atnaujinimo (remonto) darbams – gyventojai. Tai gyventojų lėšos, kurios naudojamos tiksline paskirtimi – namo bendrojo naudojimo objektų (stogo, sienų, laiptinių langų, šildymo mazgo ir pan.) remontui. Šiuos remonto darbus būtina planuoti parengiant ilgalaikių darbų planą kuriame numatomi konkretūs darbai, planuojamas jų įgyvendinimas laike, apskaičiuojamas lėšų poreikis, numatomas kaupimo terminas ir lėšų kaupimo įmokos dydis.
Kartu turi būti numatyta minimali lėšų dalis skirta plane nenumatytoms priemonėms, tai – avarijoms, atsiradusiems defektams ar inžinerinių sistemų gedimams pašalinti, kurie iš anksto neprognozuojami. Ilgalaikiam planui ir lėšų kaupimo dydžiui turės pritarti butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma. „Aišku, tai yra labai reikalinga. Yra dar nemažai žmonių, kurie galvoja, kad byrančius namus „kas nors“ sutvarkys, tačiau tie namai būtent ir priklauso jų savininkams. Kas kitas turi už juos atsakyti, juos prižiūrėti?“ – retoriškai klausė ji.
Statybos ir būsto departamento direktorė tikino, kad kaupdami lėšas po truputį gyventojai visų pirma padeda sau – rūpinasi savo būstu: „Sakykime, atsitiko kokia nenumatyta avarija, reikia ją likviduoti, ką nors taisyti. Galbūt kartais tikrai nelengva gauti lėšų tam tuoj pat, o kai jos yra kaupiamos, būtent tam ir naudojamos.“
Yra dar nemažai žmonių, kurie galvoja, kad byrančius namus „kas nors“ sutvarkys, tačiau tie namai būtent ir priklauso jų savininkams. Kas kitas turi už juos atsakyti, juos prižiūrėti?“ – retoriškai klausė E.Radavičienė.
Atsižvelgus į mažas nepasiturinčių gyventojų pajamas yra apribojamas maksimalus mėnesinės kaupiamosios įmokos dydis, susiejant jį su minimalia mėnesine alga. Nustatoma, kad ši įmoka neturi viršyti 5 procentų minimalios mėnesinės algos. Į šį apribojimą įeina ir lėšos kaupiamos nenumatytiems bendrojo naudojimo objektų defektams, gedimams šalinti, avarijoms likviduoti. Siūloma nustatyti minimalų kaupiamosios įmokos tarifą 3–5 euro centus į buto naudingojo ploto kv. metrą, priklausomai nuo namo dydžio.
Svarbiausia – kaupiamųjų lėšų saugumas
E.Radavičienė tikino, kad prie pavyzdinių daugiabučių gyventojų iniciatyvų savo ruožtu Aplinkos ministerija prisideda ruošdama pataisas kuo geresniam kaupiamųjų lėšų apsaugojimui.
„Bendrojo naudojimo objektų valdytojas banke ar kitoje kredito įstaigoje turi atidaryti atskirą patalpų savininkų kaupiamųjų lėšų sąskaitą. Banko sąskaitos sutartyje yra nurodoma, kad jis veikia, atstovaudamas patalpų savininkams. Į kaupiamųjų lėšų sąskaitą draudžiama nukreipti išieškojimą pagal atskiro patalpų savininko prievoles“, ‒ apie lėšų kaupimo tvarką pasakojo Statybos ir būsto departamento direktorė.
Pabrėžtina, kad kaupiamųjų lėšų sąskaitoje esančios kiekvieno patalpų savininko lėšos yra apdraustos pagal Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą. „Aišku, sukauptos lėšos turi būti naudojamos tik pagal jų paskirtį. Butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu šios lėšos gali būti panaudotos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimui ir įgyvendinimui finansuoti tiek, kiek toks lėšų panaudojimas neprieštarauja teisės aktams. Be to, lėšų panaudojimas turi būti pagrįstas rangos darbų ar paslaugų pirkimo sutartimis ir atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais ir atitinkamais mokestiniais dokumentais“, – tęsė E.Radavičienė.
Už kaupiamųjų lėšų dydžio apskaičiavimo pagrįstumą, sukauptų lėšų naudojimą pagal paskirtį ir jų apsaugos reikalavimų laikymąsi pagal kompetenciją turi atsakyti bendrojo naudojimo objektų valdytojas, kuris veikia patalpų savininkų naudai. Siekiant užtikrinti būtent tokį veikimą, griežtinami reikalavimai ir savivaldybių paskirtiems daugiabučių valdytojams.
Aplinkos ministerija pateikė pasiūlymus administracinių nusižengimo kodekso projektui, kuriais siūlo didinti baudas daugiabučių administratoriams už netinkamą gyventojų kaupiamųjų lėšų valdymą ar panaudojimą. Už tai, kad kaupiamosios lėšos laikomos ne atskiroje kaupiamųjų lėšų sąskaitoje ar jos nustatyta tvarka neapskaitomos, ar naudojamos ne pagal paskirtį daugiabučio bendrijos pirmininkas, savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo ar savivaldybės paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius gaudavo baudą nuo 60 iki 120 eurų, siūloma ją didinti iki 150–700 eurų. „Baudas siūloma didinti maždaug 2,5 karto. Dar vienas pavyzdys – jei daugiabučio valdytojas nusižengia jau nebe pirmą kartą, jam skiriama bauda nuo 120 iki 600 eurų, siūloma ją didinti iki 300–1500 eurų“.
Šį mėnesį Vyriausybė pritarė ir Civilinio kodekso pakeitimams, kuriais sugriežtinama administratorių skyrimo ir jų veiklos kontrolė, numatoma atsiskaitomybė prieš gyventojus už savo veiklą, pasibaigus administravimo terminui.
Sektinas pavyzdys
Statybos ir būsto departamento direktorė pasidžiaugė, kad vis dėlto sektinų pavyzdžių yra, vienu iš jų įvardijo Mažeikius. UAB „Mažeikių butų ūkio“ generalinis įmonės direktorius Vidmantas Stonkus tikino, kad žmonių suvokimas apie kaupiamųjų lėšų naudą tikrai didėja – jie ne tik nusprendžia jas kaupti, bet ryžtasi padidinti kaupimo įmokas. Anot V.Stonkaus, viskas juk tam – kad namas būtų tvarkingas, gražus, kad jame būtų taupu ir gera gyventi.
Vidmantas Stonkus tikino, kad žmonių suvokimas apie kaupiamųjų lėšų naudą tikrai didėja – jie ne tik nusprendžia jas kaupti, bet ryžtasi padidinti kaupimo įmokas.
„Mažeikiuose pakeisti visi daugiabučių šilumos mazgai, dabar jie valdomi nuotoliniu būdu, kas padeda kontroliuoti šilumos energijos sąnaudas. Taip pat daugiau kaip 70 proc. Mažeikių daugiabučių yra pakeisti langai, visuose namuose visi elektros saugikliai pakeisti į automatinius. Nemaža dalis namų kaupiamosiomis lėšomis pasikeitė ir stogus“, – kalbėjo generalinis direktorius.
V.Stonkus pasakojo, kad kiekvienam namui vedama atskira buhalterija ir kasmet pateikiama ataskaita apie nuveiktus darbus. Be to, svarbu, kad gyventojai gali patys spręsti, ką, kaip ir kada daryti, tik, aišku, surinkę 50 proc. namo gyventojų parašų ir pateikę prašymą. Generalinio direktoriaus nuomone, šie veiksniai ir nulemia pasitikėjimą, pasiryžimą rinkti kaupiamąsias lėšas ir sąmoningumą.
Aplinkos ministerija primena, kad daugiabučio priežiūra ir jos organizavimas yra kiekvieno savininko atsakomybė. Netinkamai prižiūrimi ir eksploatuojami pastatai gali pakenkti ne tik gyventojams, bet ir aplinkai. Eksploatuojami prastos būklės namai dažnai būna energiškai neefektyvūs, jų šildymui sunaudojama daugiau gamtos išteklių, o jų sandarinimu nesirūpinantys žmonės prisideda prie klimato atšilimo.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija