Prasidėjus karantinui jis buvo priverstas uždaryti savo kavines neribotam laikui. Vilties suteikė Lietuvos Vyriausybės pažadai, kad smulkios ir vidutinės įmonės bei ūkininkai galės pasinaudoti 768 mln. eurų valstybės garantuotomis paskolomis. Tačiau pradėjęs konkrečiai domėtis, kaip gauti tokią paskolą, verslininkas pasijuto apgautas.
Nori išsaugoti darbuotojus, sutinka išsimokėti paskolą, bet jos negauna
„Mūsų įmonėje dirba 8 darbuotojai. Nė vieno neatleidome, vadovaujamės rekomendacijomis ir pažadu, jog valdžia padės verslui. Tačiau ši pagalba – kompensacijos, šimtai milijonų eurų ir t.t. – labai gražiai atrodo tik „ant popieriaus“. Mūsų asmeninis pavyzdys. Nuo kovo 16 d., kada buvo paskelbtas karantinas, įmonės (turime dvi kavines) apyvarta yra nulis eurų. Atlyginimus turime išmokėti iki balandžio 10 d. Paraišką subsidijai gauti, pagal pateiktą informaciją žiniasklaidoje, galėsime pateikti tik balandžio 5 d. O darbuotojai jau dabar stovi eilėje ir prašo sumokėti bent dalį atlyginimo“, – kalbėjo maitinimo įstaigas turintis kaunietis.
Pasak jo, paskambinus bankams dėl informacijos apie paskolą apyvartinėms lėšoms, niekas nieko nežino.
„Bankai juokiasi iš mūsų klausimo ir atsako, kad „paskolos bus svarstomos kiekvienam individualiai“. Kreipėmės į „Swedbank“, kur sužinojome, kad mūsų paraiška nebus iš viso svarstoma, nes įmonės metinis balansas yra neigiamas. Taip, mes pirkome naujas patalpas, investavime į remontą. Tačiau norime ir toliau dirbti. Todėl ir imtume paskolą, sutinku ant savo pečių ją turėti ir išsimokėti. Tačiau niekas neduoda“, – pasakojo R.Klimas.
Šiaulių bankas, anot pašnekovo, informavo, kad paraiškos bus svarstomos tik po karantino. „O juk niekas nežino, kada jis baigsis...“, – atkreipė dėmesį kaunietis.
Panaši informacija jam buvo suteikta ir Lietuvos Kredito Unijoje ir „Invegoje“.
„Lietuvos Kredito Unija pasakė, kad šiuo metu nežino nieko dėl naujo paskolų išdavimo, o „Invega“, kuriai žadama 500 mln. eurų valstybės garantija, pasiūlė palaukti bent kitos savaitės“, – pasakojo R.Klimas.
Anot jo, susidaro įspūdis, jog Vyriausybės ir Finansų ministerijos pažadas tebuvo „popierinis“: bankai veikia kaip veikė iki šiol, o apie Valstybės garantuojamų paskolų išdavimą nieko nežino ir neaišku, kada tokią informaciją turės.
„Su nerimu laukėme šios savaitės – mums baisu, kaip bus su apyvartinėmis lėšomis. Žinodami kaip veikia mūsų valstybės sistema, net ir geriausiu atveju subsidijas tikriausiai gausime tik balandžio gale ar net gerokai vėliau. Todėl dar kartą iškyla klausimas, kur kreiptis darbuotojams dėl atlyginimų? Darbdavys pinigų neturi, nori skolintis, bet niekas nesuteikia paskolų“, – užburto rato sistemą primenančią dabartinę smulkiojo verslo situaciją apibūdino Kauno verslininkas.
Lietuvos bankų asociacija: mūsų visų bendras tikslas – sukurti aiškias taisykles
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius ragino verslininkus būti kantriems – sprendimai, atsižvelgiant į aplinkybes, dabar priimami kur kas greičiau.
„Šiuo metu Finansų ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei INVEGA drauge ieško sprendimų dėl valstybės garantijų suteikimo sąlygų pritaikymo ir išplėtimo, pasikeitus aplinkybėms. Lietuvos bankų asociacija teikia darbo grupei savo įžvalgas ir ekspertinę pagalbą.
Puikiai suprantame verslo lūkesčius dėl operatyvumo, reaguojant į neapibrėžtą situaciją. Mūsų bendras tikslas – sukurti aiškias taisykles, kuriomis galėtų vadovautis tiek sprendimų šiuo neapibrėžtu laikotarpiu ieškantis verslas, tiek jam padėti pasirengę bankai, tiek valstybė, o procesas vyktų greičiau bei lankstesnėmis sąlygomis, šitaip padedant kuo daugiau įmonių, kurioms reikalingas palaikymas“, – sakė jis.
Pašnekovo teigimu, viena iš priemonių – dalinis palūkanų, sumokėtų pagal paskolų bei lizingo sutartis, kompensavimas įmonėms, – taikoma jau dabar.
„Kalbant dėl valstybės garantuotų paskolų, šiuo metu nagrinėjami būtino garantijų suteikimo sąlygų išplėtimo, papildomų verslų įtraukimo klausimai. Tikimės, kad sprendimai bus priimti jau šią savaitę – jų laukia ir visos finansų bei kredito įstaigos. Nepaisant to, verslui savo ruožtu rekomenduojama atlikti „namų darbus“ – išanalizuoti savo situaciją ir galimas jos perspektyvas.
Esminė rekomendacija – kuo anksčiau įsivardyti galimas grėsmes ir scenarijus, kad jiems būtų galima pasirengti, bei nieko nelaukiant kreiptis į savo finansavimo paslaugų teikėją situacijai aptarti. Pamodeliuoti, ką darytumėte, jeigu įmonės pardavimai smuktų 20, 30, o gal 50 proc., verta net tuo atveju, jei šiuo metu situacija atrodo gana stabili“, – patarė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas.
Esminė rekomendacija – kuo anksčiau įsivardyti galimas grėsmes ir scenarijus, kad būtų galima pasirengti bei nieko nelaukiant kreiptis į savo finansavimo paslaugų teikėją situacijai aptarti.
Jis priminė, kad priemonių laikiniems finansiniams sprendimams yra įvairių: pavyzdžiui, paskolų grąžinimo grafiko ar paskolų sutarčių peržiūra ir kt. būdai, individualiai pasirenkami kiekvienu konkrečiu atveju.
„Šiuo metu bankai skiria vis daugiau pajėgumų konsultuoti klientus nuotoliniu būdu, kad būtų galima greitai ir konkrečiai aptarti pokyčius bei poreikius“, – tikino M.Zalatorius.
Palaukti ir neskubėti kritiškai vertinti valstybės bandymų suvaldyti situaciją siūlo ir bankų atstovai.
Pasak „Swedbank“ atstovo spaudai Sauliaus Abraškevičiaus, visiems puikiai suprantamas verslo įmonių susirūpinimas ir klausimai dėl galimų finansinės pagalbos verslui priemonių – šių klausimų sulaukia ir „Swedbank“.
„Tačiau kol kas patvirtintų procesų, kokie bus pagalbos verslui skirstymo procesai, ar bankai bus įtraukti į pagalbos skirstymą, mes neturime.
Norime priminti, kad jeigu verslo įmonės patiria laikinų finansinių sunkumų dėl netikėto pandemijos poveikio, „Swedbank“ siūlo galimybę atidėti jų turimų verslo paskolų ir lizingo įmokų mokėjimą ar pasinaudoti kitais banko sprendimais verslo finansiniam stabilumui užtikrinti. Svarbu, kad dėl tokios galimybės būtų kreipiamasi kol dar nėra susikaupusių vėluojančių mokėjimų“, – patarė banko atstovas.
Panašias rekomendacijas verslininkams pateikė ir kitų 15min kalbintų bankų atstovai.
Ekonomistė: susiklosčiusi situacija itin nedėkinga smulkiam ir vidutiniam verslui
Monika Petraitė, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė, KTU Inovacijų ir antreprenerystės mokslo grupės pagrindinė tyrėja sako, kad daugumai smulkaus ir vidutinio verslo, ypač orientuoto į vidaus rinkos poreikius bei į galutinio vartojimo rinkas, susiklosčiusi situacija itin nedėkinga dėl nutrūkusio pajamų srauto. Vis tik, klausimas – laukti ar imtis veiksmų dabar kyla išskirtinai visiems.
„Priimant sprendimus, reikėtų atkreipti dėmesį, kad valstybės parengtas garantijų ir paramos priemonių paketas esminių verslo problemų neišspręs, nuostoliai bus patirti, tačiau galimai sušvelninti. Todėl ši situacija savaip dėkinga ir siekiant permąstyti verslo strategiją, verslo modelio gyvybingumą, bei verčianti priimti sprendimus dabar“, – pabrėžė mokslininkė.
Pasak jos, šios krizės atveju turima dar mažai duomenų, bet galima remtis 2008 m. finansų krizės patirtimi, kuri išryškino keturias šiuolaikinio verslo reagavimo į krizę strategijas – agresyvios plėtros ir investicijų strategija, kaštų mažinimo strategija, produktyvumo didinimo strategija, bei verslo likvidavimas.
„Daugiausia išlošia agresyvias strategijas taikantis verslas – agresyviai investuoti, arba likviduoti verslą, abiem atvejais pasinaudojant paramos priemonėmis. Pirmasis atvejis tinkamas, kai verslo modelis yra gyvybingas, sritys sparčiai plėtojasi – šiuo metu, tai ir nuotolinio darbo organizavimo ir procesų valdymo sprendimai, palaikymo sistemos, e-prekyba ir visos susijusios individualizuotos tiekimo grandinės, duomenų analitika ir sprendimų priėmimas, bei šiuo metu itin aktualios veiklos, kurios tiesiogiai gali prisidėti prie krizės suvaldymo – nuo medicininių ir individualių apsaugos priemonių tiekimo, testų, imuniteto stiprinimo sistemų, iki pakankamai sudėtingos pacientų srautų logistikos ir medicininių žinių, kurios kasdien keičiasi, analitikos“, – nurodė pašnekovė.
Kita strategija, anot jos, yra verslo restruktūrizavimas, likvidavimas, ar jo radikalesnis atvejis – bankrotas mūsų šalyje dažnai stigmatizuojamas, bet savo esme tai priemonė išlaisvinti neproduktyviose veiklose įklimpusį finansinį ir intelektinį kapitalą, bei jį nukreipti į produktyvaus ir pelningo verslo vystymą.
„Taigi, jei verslas dar ekonomikos augimo sąlygomis judėjo sunkiai, ir pastarasis laikotarpis (kuris tikėtina užsitęs bent keletą savaičių) reikšmingai blogina sąlygas, galbūt dabar verta imtis radikalių pokyčių, iš esmės keisti verslo modelį, arba uždaryti verslą, ir ruoštis naujos veiklos startui po krizės, žinoma prieš tai įvertinus išėjimo ir verslo kaštų ir naudos santykį. Greta agresyvių strategijų, galimos ir kitos dvi – karštų mažinimo, ir produktyvumo didinimo esamos veiklos rėmuose“, – teigė KTU profesorė.
Pasak jos, šių dienų situacija ypatingai ryškiai parodys fiksuotųjų kaštų naštą verslui, ir jų santykinę įtaką verslo modelio pelningumui.
„Fiziniam kapitalui imlios sritys čia nukentės labiausiai (viešbučiai, restoranai, koncertų salės, keleivių pervežimo paslaugos ir pan.), nes kaštai išlieka, o „išėjimo" iš verslo kelias – itin sudėtingas dėl riboto kapitalo likvidumo. Tas pats tinka ir kalbant apie smulkiuosius apgyvendinimo paslaugų teikėjus, kurie vertėsi trumpalaike būsto nuoma, ir jiems paskolų bei fizinio kapitalo kaštų amortizavimas šiuo metu itin svarbus. Tokio tipo verslui bene vienintelis kelias trumpalaikiame laikotarpyje – laukti valstybės paramos instrumentų, bei juos įvertinus konstruoti naują verslo pelningumo atkūrimo paveikslą“, – įsitikinusi mokslininkė.
Labiausiai nukentės viešbučiai, restoranai, koncertų salės, keleivių pervežimo paslaugos, nes kaštai išlieka, o „išėjimo" iš verslo kelias – itin sudėtingas.
Kita vertus, jos nuomone, didelei grupei įmonių, ypač gamybos, prekybos, informacinėmis technologijomis grindžiamų paslaugų, verslo paramos priemonių paketas – didžiulė galimybė investuoti į gamybos inovacijas, produktyvumo didinimą, robotikos ir dirbtinio intelekto technologijas.
„Sutrikus globalioms tiekimo grandinėms, akivaizdu, kad regioninė ir nacionalinė gamyba, lygiai kaip ir žemės ūkis yra išskirtinai svarbi, ir jau šiandien matome, kad įmonės dirba padidintais pajėgumais. Greta išryškėjo ir dar vienas itin svarbus veiksnys – gebėjimas sparčiai persiorientuoti į naujus gaminius bei vykdyti mažų serijų individualizuotą gamybą – ar tai būtų biofarmaciniai produktai, ar tekstilė, medicininė įranga“, – pabrėžė KTU atstovė.
Verslininkai visuotinio karantino etape nėra mažiau svarbūs nei diplomatai, kariškiai ar medikai – jų kūrybiškumu ir idėjomis remsis mūsų visų sėkmė atgaivinant ekonomiką.
Jos nuomone, lietuviams dabar reikia veikti greitai. „Lietuvos gamybos pramonė visada pasižymėjo sparta ir naudojosi geografinio artumo, taigi ir tiekimo greičio, privilegija Baltijos regione, o tai šiuo metu, kai produktai reikalingi valandomis, bet ne dienomis skaičiuojamais terminais, dar labiau išryškėjo ir įgijo naują prasmę. Ši tendencija tik stiprės kartu su naująja Europos pramonės ir vertės grandinių integracijos politika. Taigi, čia veikti reikia itin sparčiai ir įžvalgiai. Tam, greta verslo paramos priemonių paketo, būtina „atrišti" rankas verslui judėti, kurti naujus aljansus bei integruotus tarptautinius sprendimus – verslininkai net ir šiame visuotinio karantino etape nėra mažiau svarbūs nei diplomatai, kariškiai ar medikai – nes jų kūrybiškumu ir idėjomis remsis mūsų visų sėkmė atgaivinant ekonomiką, bei reaguojant į vidutinės bei ilgalaikės trukmės sukeltas šios krizės pasekmes.
EBPO vadovas Angel Gurria savo naujausioje komunikacijoje iškėlė naujojo Maršalo plano būtinybės idėją Europai ir pasauliui. Tikiu, kad šįkart Lietuva bus pilnavertė šio plano dalyvė“, – savo nuomone pasidalino mokslininkė.
Kitoks požiūris: arba dirbsime ir išsilaikysime, arba užsidarysime
Karolina ir Dalius Barišauskai taip pat Kaune turi kavinę. Prieš Lietuvą pasiekiant koronavirusui ir COVID19, jie džiaugėsi augančiu klientų skaičiumi ir greta tiesioginės veiklos – maisto gamybos ir prekybos juo, vykdė įvairius socialinius projektus. Pavyzdžiui, kvietė žmones prisijungti prie akcijos „Padovanok senjorui pietus“. Už šią ir kitas iniciatyvas kauniečiai buvo įvertinti ir pagerbti per Nacionalinius atsakingo verslo apdovanojimus.
Atsiimdama apdovanojimą K.Barišauskienė tuomet sakė, kad kurdami verslą su vyru neplanavo imtis socialinių projektų. Tačiau šeimos kepyklėlė veikia tokiame Kauno rajone, kur gyvena daug neregių. Tai buvo viena iš priežasčių atkreipti dėmesį į visuomenės dažnai pamirštamus žmones – neregius, taip pat – senjorus.
Nieko keisto, kad silpnesnių visuomenės narių verslininkai nepamiršo ir paskelbus karantiną. 15min moteris pasakojo, kad po karantino paskelbimo, kurio metu viešojo maitinimo įstaigos nebegali teikti maitinimo paslaugų savo įmonės patalpose, jie turi mažiau darbo. Į namus užsakomas maistas anksčiau nesudarė didelės pajamų dalies. Tačiau nepaisant to, kol kas kavinės uždaryti jie neketina.
„Nesidomime paskolomis, nes arba dirbsime ir išsilaikysime, arba užsidarysime“, – tokia logika vadovaujasi K.Barišauskienė.
Pasak jos, akivaizdu, kad išlikti bus sunku. Tačiau logiška manyti, kad daugiau šansų turi tie, kurie turi ir sugebės išlaikyti bendruomenės palaikymą.
Esame subūrę stiprią bendruomenę, nes mūsų klientai – mūsų draugai, todėl krizės laiku, jie užsakinėja maistą. Todėl, jei patys nepervargsime nuo įtampos, kažkaip išgyvensime
„Mūsų labai daug klientų buvo aplinkinių rajonų darbuotojai. O kai jie nedirba, tai ir neateina, nes karantinas. Teko greitai persiorientuoti į išvežimus ir investuoti į naujų klientų pritraukimą. Tik vienas dalykas yra lengviau: mes esame per metus subūrę bendruomenę labai stiprią, nes mūsų klientai – mūsų draugai, todėl krizės laiku jie užsakinėja maistą. Bent taip jau buvo. Todėl jei patys nepervargsime nuo įtampos, kažkaip išgyvensime“, – įsitikinusi kaunietė.
Kartu su vyru jie nežiūri į ateitį per rožinius akinius. Tiesa, tam tikra prasme jiems lengviau – įmonėje dirbo jie patys ir vyro mama. Tačiau tai – ir sudėtinga, nes visos šeimos pajamos iš esmės priklauso nuo vienos įmonės.
„Jei karantino sąlygos griežtės, kuriam laikui užsidarysime. Faktas, kad nuostolių bus, nes žmonės vis labiau pradės taupyti. Gal vienas geras dalykas pas mus – kad kainos labai mažos ir mūsų patiekalai nėra prabanga“, – kalbėjo pašnekovė.
Neatlygintinai teikia medikams ir savanoriams
Nepaisant to, kad šiuo metu netrūksta nerimo dėl ateities, šeimos kavinė tęsia veiklą. Maža to, jie stengiasi prisidėti kuo tik gali prie įvairių gerumo iniciatyvų. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę nemokamai vaišino Kauno medikus pietumis. Bendradarbiaudami su rajono, kuriame įsikūręs restoranėlis, seniūnaičiu, išnešiojo pietus senjorams, regėjimo negalią turintiems kauniečiams – kad jie neitų iš namų be reikalo į parduotuves ar turgavietes. Jų sultinio, kibinų ir spurgų jau ragavo ir Kauno oro uoste dirbantys savanoriai.
K.Barišauskienė koordinuoja ir Kauno verslininkų grupę, kurioje susibūrę žmonės, galintys prisidėti savo veikla, produktais prie įvairiausios pagalbos karantino metu.
Be to, ji viena iš socialiniuose tinkluose pasklidusio projekto #LiekuNamuose sumanytojų bei įgyvendintojų.
