„Komisija konstatavo, kad tyrimą kontroliavusi prokurorė padarė tarnybinį pažeidimą, ir siūlė paskirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, su tokia išvada sutiko generalinis prokuroras ir šiandien priėmė įsakymą patvirtinti nuobaudą, kurią minėjau“, – sakė Ž.Radišauskas.
Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorę Ingą Balkūnę nubausti papeikimu pasiūlyta atlikus tarnybinį patikrinimą dėl ankstesnio ikiteisminio tyrimo, gavus pranešimą dėl galimo smurto prieš vaiką.
„Buvo konstatuoti tokie pažeidimai, kad tyrimą kontroliavusi prokurorė neužtikrino, kad mažametis vaikas būtų apklaustas, nesiėmė priemonių ir neišreikalavo, kad jis būtų tinkamai atstovaujamas, kad būtų apklausti kiti liudytojai, per daug buvo patikėta tyrimo baigtimi suinteresuotų asmenų parodymais, aš kalbu apie nukentėjusio motiną ir jos sugyventinį“, – prokurorės padarytus pažeidimus žurnalistams po posėdžio įvardijo Ž.Radišauskas.
Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir dėl Kėdainių rajono policijos komisariato tyrėjo, kuris atliko tyrimą dėl smurto prieš vėliau mirtinai sumuštą berniuką, veiksmų, tačiau Policijos departamento Imuniteto valdyba patikrinimą sustabdė, kol pareigūno veiksmai bus įvertinti baudžiamosios atsakomybės aspektu.
Tarnybiniu tyrimu taip pat pripažinta, kad tyrėjo Aurimo Mickevičiaus veikoje, nesusijusioje su procesinių veiksmų atlikimu ir sprendimų priėmimu, tarnybinio nusižengimo požymių nenustatyta ir pareigūno tarnybinės atsakomybės klausimas nespręstinas.
„Mes atlikome pakankamai išsamų tyrimą ir atkūrėme policijos veiksmus minučių tikslumu, pateikėm tas išvadas Seimo komisijai, ir šiam momentui mes nenustatėme aplaidžių pareigūno veiksmų, nes tyrimą kontroliuoja ir organizuoja prokuroras, ir kas buvo nurodyta pareigūnui atlikti, jis ir atliko“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.
Prokuratūros atstovas Ž.Radišauskas visgi pažymėjo, kad nors policija savo pareigūno veiksmuose pažeidimų neįžvelgia, tyrimą byloje atliko policija.
Nors policija savo pareigūno veiksmuose pažeidimų neįžvelgia, tyrimą byloje atliko policija.
„Buvo konstatuota, kad sprendimas buvo priimtas neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrus aplinkybes, o tyrimą šitoje byloje atliko policija kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga.
Vienaip ar kitaip, ką nekokybiškai padarė viena institucija, ir tais duomenimis remiantis prokuroras priėmė tuos sprendimus, vienareikšmiškai tos dvi pusės yra susijusios“, – kalbėjo generalinio prokuroro pavaduotojas.
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas stebėjosi tiek, jo vertinimu, švelnia nuobauda prokurorei, tiek policijos „bandymu iš balos išlipti sausiems“.
„Ne man vienam kelia nuostabą, kiekvienam sveiko proto žmogui susipažinus su situacija ir matant, kad vaiko gyvo nebėra, o galimas žudikas buvo sulaikytas, buvo labai aiškios aplinkybės smurto prieš vaiką, yra labai aiškiai nustatyti prokuratūros pažeidimai ikiteisminio tyrimo, ir skirtas papeikimas. Kelia nuostabą toks požiūris ir toks vertinimas, manau, mes subrendome diskusijai apie griežtesnį prokurorų aplaidaus darbo vertinimą“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė M.Majauskas.
„Antras dalykas, kuris atrodo keistai – policijos bandymas iš balos išlipt sausiems, jie sako, kad mes savo darbą atlikome gerai ir nieko čia blogo kaip ir nebuvo, nors prokurorai įvertino, kad pažeidimų buvo, neišsamiai buvo daromas ikiteisminis tyrimas. Labai aiškūs pažeidimai iš prokuratūros pusės, o policija savo klaidų nemato“, – stebėjosi M.Majauskas.
E.Šileris į tai atsakė, kad „emocijos yra emocijos, o mes vertinom teisiškai pareigūno veiksmus, ką jis atliko ir ko neatliko“.
„Mūsų nuomone, pareigūnas atliko visus tyrimo veiksmus, kas tuo momentu jam buvo privalu padaryt, jei būtų buvę gauti (prokuroro) nurodymai atlikti papildomus veiksmus, neabejojame, kad jis būtų atlikęs“, – sakė E.Šileris.
Prokuratūros bei policijos atstovai taip pat pateikė siūlymus, ką reikėtų daryti, kad smurto atvejai prieš vaikus būtų laiku užkardyti.
Policijos generalinio komisaro pavaduotojo teigimu, tam reikia trumpinti smurto artimoje aplinkoje procesą, užtikrinti vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojų budėjimą kiaurą parą bei mažinti biurokratizmą, pvz., atsisakant rašytinių protokolų, kad pakaktų vaizdo įrašo ir pnš.
„Policija pateikė tris pasiūlymus norint, kad šitos tragedijos baigtųsi ar bent mažėtų, tai greitas procesas, per 48 valandas, kad kalti asmenys būtų pristatyti į teismą ir jiems skirtos bausmės, vaiko teisių apsaugos įsitraukimas nuo pirmo momento, kad budėtų 24/7 principu ir esant reikalui per valandą atvyktų, psichologų dalyvavimas, dabar jau priimtas įstatymas, ir kitas dalykas procedūrų paprastinimas, apklausos naudojant vaizdo, garso įrašymo priemones, kuo mažiau biurokratizmo, kuo daugiau (realaus) policijos darbo. Dabar visa teisėsauga paskendusi biurokratijoje ir neturime efekto, kurį norėtume turėti“, – kalbėjo E.Šileris.
Ž.Radišauskas siūlė diegti policijos pareigūnų specializaciją nepilnamečių justicijos srityje, taip pat sakė, kad prokurorams, policininkams trūksta mokymų, taip pat įtraukiant žinybas, kurios susiduria su vaiko teisių apsauga.
Teisėsaugos institucijos tyrimus dėl pareigūnų veiksmų pradėjo mirus Kėdainiuose artimųjų mirtinai sumuštam mažamečiui, kai paaiškėjo, kad smurtas prieš šį vaiką tirtas ir anksčiau, bet tyrimą nuspręsta nutraukti.
Generalinė prokuratūra taip pat nusprendė patikrinti visas pernai ir šiemet nutrauktas bei atsisakytas pradėti bylas dėl smurto prieš mažamečius, iš 1 tūkst. 328 nutarimų 38 buvo panaikinti. Kaip pranešė prokuratūra, iš viso buvo patikrinti 435 nutarimai nutraukti ikiteisminius tyrimus ir 893 nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Patikrinus 23 nutraukti ikiteisminiai tyrimai buvo atnaujinti, be to, pradėta 15 naujų ikiteisminių tyrimų.
