Gyventojų sparčiai mažėja
Šalies regionų gyventojai masiškai emigruoja į Lietuvos didmiesčius bei užsienio šalis, taip susiformuoja tikros demografinės dykvietės. Kai kur gyventojų skaičius nukrito iki kritinės ribos, esama vietovių, kur liko tik vienas kitas senolis.
O kaip šis procesas palietė Kėdainių rajoną? Išvystytu žemės ūkio sektoriumi bei chemijos pramone garsėjantis regionas, regis, neturėtų jausti pavojaus likti be gyventojų. Deja, realybė yra kur kas liūdnesnė nei galbūt daugelis įsivaizduoja.
Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus duomenimis, gyventojų skaičius drastiškai mažėja. Jei 2001 metais rajone gyveno 65 tūkst. 171 žmonės, tai praėjusiais metais – tik 46 tūkst. 644. Kitaip tariant, per 16 metų rajone gyventojų skaičius sumažėjo net 29 procentais.
Teigiama, jog tokį gyventojų skaičiaus mažėjimą pirmiausia lemia emigracija bei itin mažas gimstamumas. Jeigu šios tendencijos išliks nepakitusios, po 10 metų Kėdainių rajone gyvens maždaug perpus mažiau žmonių, kiek jų buvo registruota 2001 metais.
Rajonas sparčiai sensta
Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus pateiktoje ataskaitoje minimas vaikų gimstamumo mažėjimo tendencijas taip pat nežada nieko gero.
Jei 2001 metais vaikai sudarė 25,2 procentus visų rajono gyventojų, tai praėjusiais metais jų buvo tik 17,9 procento. Per 16 metų vaikų skaičius rajone sumažėjo nuo 16 tūkst. 577 iki 8 tūkst. 590.
Mažėjant vaikų, rajone sparčiai daugėja pensinio amžiaus žmonių. Praėjusiais metais pensininkai sudarė ketvirtadalį visų gyventojų, kai 2001 metais jų buvo tik 18,9 procento.
Niūriai nuteikia ir gimstamumo bei mirštamumo palyginimas. Nors mirusiųjų skaičius nuo 2008 metų iki 2017 m. sumažėjo 9,9 proc., tai sietina ne su pagerėjusia gyvenimo kokybe ar medicinos paslaugų lygio pakitimu, bet su drastiškai mažėjančiu gyventojų skaičiumi.
Galų gale, šiuo metu gyventojų mirtingumas net 1,49 karto didesnis už gimstamumą.
„Gimstamumas mažėja dėl demografinio senėjimo, vidutinis gyventojų amžius Kėdainių rajono savivaldybėje yra 44 metai, be to, jaunimas įgijęs išsilavinimą pasilieka didžiuosiuose miestuose arba išvyksta į užsienį, tik dalis grįžta atgal į Kėdainius“, – teigiama specialistų išvadose.
Didėjanti problema – vieniši, neįgalūs senoliai
Jaunimui masiškai emigruojant, mirtingumui lenkiant gimstamumą, rajone susiduriame su naujomis socialinėmis problemomis.
Perspektyviuose miestuose vaikų skaičius auga ir net darželiuose vietų stinga. Štai kaimyninėse Kauno rajone savivaldybėje opia problema išlieka vietų vaikų darželiuose trūkumas, o Kėdainių rajone situacija priešinga.
„Vis didėjanti vyresnio amžiaus žmonių dalis turi įtakos socialinių paslaugų poreikio šiai visuomenės grupei didėjimui.
Kadangi daug darbingo amžiaus žmonių emigruoja, nėra kam pasirūpinti negalią turinčiais tėvais, dėl to didėja stacionarios socialinės globos poreikis. 2018 metų pradžioje eilėje apsigyventi savivaldybės socialinės globos namuose laukė vidutiniškai 22–28 asmenys“, – teigiama rajono savivaldybės Socialinių paslaugų plane 2018 metams.
Akcentuojama, jog socialinių paslaugų poreikio vyresnio amžiaus asmenims didėjimas išlieka viena didžiausių problemų.
Pasidžiaugti galima nebent tuo, jog rajone senstant visuomenei ir mažėjant gyventojų skaičiui, taip pat mažėja ir socialiai problematiškų šeimų… 2009 metais rajone būta 315 socialinės rizikos šeimos, tai praėjusiais metais jų suskaičiuota 32 procentais mažiau – tik 220. Nepaisant probleminių ženklaus šeimų skaičių sumažėjimo, jose tebeauga 440 vaikų. O tai – 5,2 procento visų rajono vaikų.
Perspektyviuose miestuose vaikų skaičius auga ir net darželiuose vietų stinga. Štai kaimyninėse Kauno rajone savivaldybėje opia problema išlieka vietų vaikų darželiuose trūkumas, o Kėdainių rajone situacija priešinga.
Nedarbo lygis – aukštesnis už šalies vidurkį
Nors pagal vidutinį darbo užmokestį rajonas pernai buvo dešimtoje vietoje, tačiau nedarbas ženkliai viršijo šalies vidurkį. Kai Lietuvoje jis siekė 7 procentus, Kėdainių rajone – 2017, 2018 metų sausį net 9,4 proc. Tai labai skaudūs nedarbo procentai mūsų rajono žmonės, nes dar visai neseniai Kėdainiai garsėjo, kaip žemiausiu nedarbo lygiu pasigirti galintis rajonas.
Vidutinis metinis nedarbo lygis minimumą buvo pasiekęs 2006 metais, kai siekė tik 1,9 proc. Prasidėjus ekonominiam nuosmukiui nedarbas maksimumą pasiekė 2010 metais – 13,8 proc. Nuo 2010 metų nedarbas sumažėjo iki 7,5 proc. 2016 metais, tačiau vėl pakilo iki 8,0 proc. 2017 metais. Šių metų sausį nedarbas siekė 9,4 proc.
„Palyginti aukštas nedarbo lygis Kėdainių rajono savivaldybėje išlieka jau devintus metus. Ilgalaikis nedarbas turi įtakos emigracijai iš Kėdainių rajono savivaldybės, didesniam piniginės socialinės paramos poreikiui. Taip pat stebimas sezoniškumas, vasarą padidėjus darbo paklausai žemės ūkyje ir su žemės ūkiu susijusiose pramonės įmonėse, nedarbas sumažėja, tuo tarpu žiemą vėl išauga“, – skelbiama specialistų išvadose.
