Pavasarį tvirtinę, koks gėris yra mokyklų tinklo pertvarka ir švietimo reforma, rajono valdantieji paskutiniame Kėdainių savivaldybės tarybos posėdyje tylėjo.
Savivaldybė pasiūlė, kad mokymo lėšos nebūtų skiriamos pradinės mokyklos, progimnazijos ar pagrindinės mokyklos tipo mokykloms, kuriose pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas mokosi 60 ir mažiau mokinių (išskyrus privačias mokyklas ir specialiąsias mokyklas bei centrus).
Taip pat finansavimo nebūtų skiriama III gimnazijos klasei ir IV gimnazijos klasei, jeigu faktinis mokinių skaičius III gimnazijos klasės arba IV gimnazijos klasės mokinių sraute yra nuo 1 iki 30 mokinių.
„Kaimo teritorijose gimnazijų neturėtų likti“
Vieninteliame savivaldybės tarybos komitete – Biudžeto ir finansų – buvo susirūpinta, kiek tokių gimnazijų, balansuojančių ties riba, yra mūsų rajone.
Savivaldybės švietimo skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė buvo atvira – visos. Jų rajone yra keturios: Krakių, Šėtos, Akademijos ir Josvainių.
„Ministerijos sprendimų mes negalime pakeisti, bet mes galime nuspręsti dėl klasių finansavimo iš savivaldybės biudžeto, – į šią žinią sureagavo tarybos narys Saulius Grinkevičius. – Jei dabar mes patvirtinsime šį aprašo projektą, automatiškai niekas (mokyklų vadovai) nebesikreips nei į tarybą, nei į merą dėl gimnazijų išsaugojimo. Trūks ten vieno ar dviejų vaikučių – valstybė nefinansuos, o mes, rajono taryba, negalėsime nuspręsti finansuoti biudžeto lėšomis.“
„Pagal vyriausybės nutarimą tokios klasės neturi būti formuojamos, – apie keturių mūsų rajono kaimų gimnazijų likimą sakė Švietimo skyriaus vedėja. – Pagal dabartinius Vyriausybės teisės aktus, kaimo teritorijose gimnazijų neturėtų likti.“
Truskavos mokyklos panaikinimas Šėtos gimnazijos neišgelbėjo
„Tai kam mes tada Truskavos mokyklą naikinom, jungėm prie Šėtos, jei tai Šėtos gimnazijos vis tiek neišgelbėja? – išgirdusi apie grėsmę visoms kaimų gimnazijoms klausė Virginija Baltraitienė. – Vis tiek nėra sraute reikalaujamų daugiau kaip 30 moksleivių?“
Nė vienoje kaimo gimnazijoje viename sraute nėra per 30 mokinių. Tas sprendimas aktualus visoms keturioms gimnazijoms
„Nė vienoje kaimo gimnazijoje viename sraute nėra per 30 mokinių. Tas sprendimas aktualus visoms keturioms gimnazijoms“, – dar kartą patvirtino V.Dobrovolskienė.
„Bestuburiai merai ir asociacija“
Tarybos nariai, patvirtindami pasiūlytas taisykles, išreikštų pritarimą keturių kaimo gimnazijų išnykimui rajone.
„Pavasarį bestuburiai merai ir savivaldybių asociacija jau nusilenkė ministerijai, dabar pradedame gauti to rezultatus“, – nusivylimo svarstant klausimą komitete neslėpė S.Grinkevičius.
„Sprendimas parengtas pagal Vyriausybės nutarimą, – į klausimą, kam reikalingas šis sprendimas, jau visiems savivaldybės tarybos nariams atsakė savivaldybės švietimo skyriaus vedėja V.Dobrovolskienė. – Ar jūs pritarsite, ar nepritarsite – vis tiek Vyriausybė valstybines lėšas skirs pagal mokymui skiriamų lėšų metodiką.“
Menama ramybė dvejiems metams
Su parengtu sprendimu nesutinkančią opoziciją Švietimo skyriaus vedėja ramino, kad šiais metais grėsmės gimnazijoms esą nėra ir kitais mokslo metais taip pat neturėtų būti. Pasak skyriaus vedėjos, „raudonos linijos“ pertvarkos plane brėžiamos nuo 2024 metų.
„Didžiausia grėsmė yra nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos, – neslėpė V.Dobrovolskienė. – Nuo tada pagal Vyriausybės nutarimą turės būti ne mažiau 31 moksleivis sraute – dvi gimnazijos klasės.“
Pasak V.Dobrovolskienės, jei Vyriausybė pakeistų tinklo taisykles, būtų koreguojamas ir rajono mokyklų tinklas.
Pritrūko aiškumo
S.Grinkevičius pakvietė kolegas tarybos narius nepritarti sprendimo projektui arba jį papildyti.
„Skaitydamas paruoštą sprendimo projektą, kuriame aiškiai parašyta, kad, jeigu nėra sraute 30 vaikų III ir IV gimnazijos klasėse, reiškia viskas, ta gimnazija yra likviduojama, – sakė opozicijos rajono taryboje lyderis S.Grinkevičius. – Matau taip, jei jį priimsime.“
Tarybos narys pasiūlė sprendimą papildyti punktu, kad savivaldybės tarybos sprendimu gali būti numatytos lėšos neatitinkančių kriterijų gimnazijų ar kitas klases finansuoti iš savivaldybės biudžeto: „Tada pasiliktume manevro galimybę. Jei pasitvirtiname jūsų siūlomas taisykles, daugiau nieko nebegalėsime padaryti dėl gimnazijų išsaugojimo.
Kam tokie sprendimai reikalingi, kurie suriša mums rankas ir mes, kaip savivalda, nebegalime nieko padaryti? Jeigu vėl nueisime, kaip pavasarį, lengviausiu keliu, su „balta vėliava“, tai ir toliau Vilniaus funkcionieriai ir biurokratai mums „kabins“ savo sprendimus, o mes čia tik sėdėsime ir tik kilnosime rankas.“
Kas nutinka, kai balsuojama „partijai paliepus“?
„Jei tai yra Vyriausybės sprendimas, kodėl mes, rajono taryba, turime tvirtinti šią metodiką, jei mūsų apsisprendimas nieko nekeičia? – stebėjosi V.Baltraitienė. – Kiek kitą rugsėjo pirmą liks gimnazinių klasių mūsų rajono kaimiškose gimnazijose?“
Švietimo skyriaus vedėja tarybai priminė, kad vieną kartą panašiam sprendimui valdančioji dauguma jau pritarė.
„Šių metų kovo mėnesį rajono taryba pritarė ir patvirtino sprendimą dėl mokyklų tinklo pertvarkos, kuriame buvo išdėstyta visa tinklo pertvarka ir aiškinamajame rašte net raudonai buvo pažymėta, kuriais metais, kuriai mokyklai yra grėsmė dėl reorganizavimo ar struktūros pertvarkos“, – kalbėjo V.Dobrovolskienė.
Valdančiųjų stovykloje ramu
Galima numanyti, kad dėl rajono kaimiškųjų gimnazijų išsaugojimo galvas sopa tik opozicijai.
Valdantieji šiuo klausimu tarybos posėdyje abejingai tylėjo. Prieš tarybos posėdį įvykusiame Švietimo ir kultūros komitete, kuriame – vien valdančiųjų atstovės, ties švietimui skaudžiais dviem klausimais nebuvo užtrukta („Klausimų yra? Nėra? Balsuojam.“)
Vicemeras Paulius Aukštikalnis prieš savaitę įvykusiame savivaldybės tarybos posėdyje pareiškė palaikantis ir dabar siūlomą sprendimą, o jo bendražygiai balsavo „už“. Tačiau šį kartą jų balsų dar kartą (kaip kovo mėnesį) pritarti mokyklų uždarymo planui neužteko.
Kad dabar sprendimas, palengvinantis kaimo gimnazijų sunaikinimą rajone, nebuvo priimtas, lėmė opozicijos rajono taryboje balsai.
Kovo mėnesį opozicinė frakcija rajono taryboje „Liberalai Kėdainių krašto žmogui“, protestuodami prieš švietimo įstaigų kaimiškose rajono vietovėse naikinimą, balsavime nedalyvavo ir nuo balsavimo sistemos atsijungė. Prieš valdančiųjų sprendimą ir tada balsavo Valstiečių ir žaliųjų frakcija bei tarybos narė Aušrelė Kaminskienė.
Buvusio mero pasiūlymas dabartiniam
„Pamąstykime, ar nevertėtų mums, kaip Kėdainių rajono savivaldybės tarybai, imtis iniciatyvos kreiptis į visos Lietuvos savivaldybių tarybas, savivaldybių asociaciją ir pabandyti mobilizuoti jėgas grįžti prie Švietimo reformos klausimo, – į kolegas tarybos narius kreipėsi buvęs rajono meras S.Grinkevičius. – Suprantu, kad vienam merui ten (Vyriausybėje – aut. past.) kovoti su visu aparatu yra sunku. Bet jeigu mums pavyktų mobilizuoti jėgas visoje Lietuvoje, prasidėtų visai kitoks dialogas (ministerijos su savivaldybėmis – aut. past.).“
„Iš principo galime padaryti tokį dalyką, tik ar sulauksime teigiamo rezultato, tai čia vat… –paruošti kreipimąsi kitam tarybos posėdžiui be entuziazmo pažadėjo V. Tamulis, pats, beje, balsavęs už rajono gimnazijoms pražūtingą sprendimą ir šiame tarybos posėdyje, ir pavasarį.
