Kaip rašoma Kėdainių žemdirbių savivaldos užklausime Kėdainių rajono merui, 2019 m. liepos 31 d. posėdyje Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) strateginio planavimo komitetas nusprendė 2021 ir 2022 m. melioracijai skirtas Valstybės investicijų programos lėšas naudoti melioracijos įrenginių rekonstrukcijai savivaldybėse, kuriose griovių nusidėvėjimas viršija šalies vidurkį. Šalyje tokiomis buvo pripažintos 7 savivaldybės, tarp jų – ir Kėdainių rajono savivaldybė. Lėšos buvo paskirstytos atsižvelgiant į turimų griovių ilgį. Kėdainių rajono savivaldybei nuspręsta skirti 1 mln. 254 tūkst. eurų, lėšas įsisavinant 2021 ir 2022 m. po 627 tūkst. eurų per metus.
Kėdainių rajono savivaldybės administraciją apie skirtas lėšas raštu (Nr. 2D-2505) 2019 m. rugpjūčio 2 d. informavo ŽŪM kanclerė Vilija Vervečkienė. Rašte buvo prašoma iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. pateikti ŽŪM investicijų projektus.
Kėdainių rajono savivaldybei nuspręsta skirti 1 mln. 254 tūkst. eurų.
„Tačiau mus pasiekė informacija, kad Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu (Nr. AS-4868) šių lėšų atsisakė motyvuodamas tuo, kad „Kėdainių rajono savivaldybės administracija neturi žemės savininkų prašymų magistralinių griovių rekonstrukcijai vykdyti“.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad savivaldybės patikėjimo teise valdo ir naudoja valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius. Šių melioracijos statinių ir sistemų naudojimą, būklės vertinimą ir priežiūrą nustato žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-211 (2013 m. kovo 21 d.) „Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo, būklės vertinimo ir melioracijos darbų finansavimo taisyklės“.
Taisyklėse yra tiksliai apibrėžta melioracijos statinių ir sistemų naudojimo ir priežiūros tvarka, kuri nustato, kad savivaldybės privalo pasitvirtinti metinius priežiūros planus, taip pat turi turėti pasirengusios ir pasitvirtinusios melioracijos programą 3 metams. Taisyklėse taip pat aiškiai apibrėžta melioracijos statinių ir melioracijos sistemų būklės vertinimo tvarka, lėšų panaudojimo tvarka ir ten neužsimenama, kad melioracijai skirtos lėšos turi būti panaudojamos atsižvelgiant į žemės savininkų prašymus“, – rašoma Kėdainių žemdirbių savivaldos rašte Kėdainių merui, administracijai bei tarybai.
Žemdirbiai: melioracija svarbi ne tik ūkininkams
Pasak žemdirbių, jau daug metų keliamas klausimas dėl apgailėtinos melioracijos būklės visoje šalyje, kuri susidarė dėl didelio lėšų trūkumo. Kėdainių rajonas, jų teigimu, yra vienas iš septynių rajonų, kuriuose griovių nusidėvėjimas viršija šalies vidurkį. Kasmet iš valstybės biudžeto skiriamų lėšų pakanka tik griovių tvarkymui ir kritinių avarinių vietų paremontavimui, – teigiama rašte.
„Tinkamai sutvarkyta melioracija svarbi ne vien ūkininkams ir žemių savininkams, tai svarbu visiems gyventojams. Ūkininkų bendruomenė yra visiškai nesupratusi ir pasimetusi, kaip lengva ranka buvo galima atsisakyti Kėdainių rajonui skirtų virš milijono eurų lėšų, kai jos taip gyvybiškai svarbios. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vykdant projektą nebuvo būtinas prisidėjimas savivaldybės lėšomis. Todėl prie šio projekto tereikėjo prisidėti darbu“, – tvirtina Kėdainių žemdirbių savivaldos atstovai.
15min redakciją pasiekė ir minėtas ŽŪM kanclerės raštas dėl lėšų skyrimo bei Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus atsakymo (lėšų atsisakymo) kopija.
„Panašu, kad tikėtasi, jog apie šių lėšų skyrimą informacija mūsų nepasieks, taip ir liks tik raštų susirašinėjimo lygmenyje. Visur akcentuojama, kad melioracija aktuali tik žemdirbiams ir žemių savininkams. Ši nuostata yra klaidinga. Dėl melioracijos ir drenažo sistemų per liūtis neskęsta (arba skęsta, jei ji yra nesutvarkyta ir neveikia) kaimo sodybos, keliai. Kad melioracija būtų tvarkinga, turėtų būti suinteresuoti visi šalies gyventojai. Miestuose, žinoma, yra kitokia infrastruktūra. Čia skubama sutvarkyti, nes didelė gyventojų koncentracija ir triukšmas kyla didesnis“, – teigė Kėdainių krašto ūkininkų sąjungoje administratore dirbanti J.Jodeikienė.
Savivaldybė: patys nepateikė paraiškų
Užklausą dėl šios situacijos 15min žurnalistė išsiuntė ŽŪM ir Kėdainių rajono savivaldybei.
Pasiteiravus, ar Kėdainių rajonas išties yra vienas iš septynių rajonų, kuriuose griovių nusidėvėjimas viršija šalies vidurkį, Kėdainių valdžia atsakė, kad ŽŪM strateginio planavimo komitetas numatė Valstybės investicijų programos lėšas naudoti tik keturiose savivaldybėse, atsižvelgiant į melioracijos griovių nusidėvėjimą jose. Kėdainių rajonas, Kėdainių rajono savivaldybės mero patarėjos ryšiams su visuomene Jorūnės Liutkienės teigimu, vadovaujantis Valstybės žemės fondo vykdoma melioruotos žemės ir melioracijos statinių apskaita, pagal melioracijos griovių nusidėvėjimą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. buvo 20-oje vietoje.
Savivaldybės atstovės teigimu, valstybei nuosavybės teise priklausantiems melioracijos statiniams remontuoti ir valdyti Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje ŽŪM 2018 m. ir 2019 m. buvo skirta po 358 tūkst. eurų. Taip pat iš Europos Sąjungos solidarumo fondo buvo skirta 585 775 eurų. Šios lėšos įsisavintos 2019–2020 m., iš jų suremontuota 71,816 km griovių.
„Lėšos žemės savininkams priklausančių sklypų melioracijos sistemoms tvarkyti gaunamos teikiant žemės savininkų asociacijų prašymus Nacionalinei mokėjimų agentūrai pagal 2019 m. balandžio 28 d. Žemės ūkio ministro įsakymu Nr.3D-257 patvirtintas „Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisykles“. Pagal šią priemonę remiamas lauko drenažo inžinerinės infrastruktūros atnaujinimas, lauko drenažo sistemų pritaikymas pagal keliamus aplinkosaugos reikalavimus, vietinės reikšmės kelių rekonstravimas ir įrengimas, ariamos žemės kalkinimas. Šiam paraiškų rinkimo etapui skirta 23 634 348 eurų paramos lėšų. Didžiausia paramos suma vienam projektui yra iki 300 tūkst. eurų. Paraiškos priimamos iki liepos 31 d.
2020 m. Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos nariai nėra pateikę nė vienos paraiškos pagal šią paramos priemonę, nors Kėdainių rajone žemės savininkams priklausantis uždaro drenažo tinklas yra nusidėvėjęs 61,55 proc. 2019 metais sąjungos nariai taip pat neteikė paraiškų pagal šią paramos priemonę“, – patikino J.Liutkienė.
Prašė skirtų lėšų kitam objektui
2019 m., anot savivaldybės atstovės, po pavasario potvynio vykdant magistralinių melioracijos griovių sezonines apžiūras, nėra nustatyta magistralinių melioracijos griovių ar atskirų jų ruožų, kuriuose būtų pažeistas hidrologinis režimas, neleistinai padidėjęs grunto sąnašų sluoksnis, nuslinkę ar išplauti šlaitai, dirbtinės kliūtys vagoje. Reikiamas hidrologinis režimas užtikrinamas vykdant remonto darbus.
„Jeigu mes nusimatytume griovių remonto darbus be savininkų noro ir sutikimo, tai susidarytų problemos rangovui atlikti darbus. Neretai savininkai neleidžia važiuoti per savo žemę, pilti ir sklaidyti sąnašas, keisti drenažo žiotis. 2019 m. buvo gauta 30 prašymų, 2020 m. gauta 13 prašymų. Visi prašymai patenkinti, o numatyti darbai atlikti“, – tikino savivaldybės atstovė.
Ji pripažino, kad, priimant pernai ŽŪM kanclerės teiktą pasiūlymą, savivaldybei pinigais prisidėti nebūtų reikėję, buvo būtina paruošti tik investicinį projektą.
„Kadangi neturėjome minėtų investicinių projektų, o Kėdainių rajono savivaldybė dar nuo 2016 metų buvo apsisprendusi tvarkyti labai blogos būklės užtvanką, buvo prašoma ministerijos skirti lėšų Kruosto upės Vaidatonių tvenkinio hidrotechnikos statinių rekonstrukcijai pagal jau turimą ir parengtą projektą. Pagal 2016 m. projekto sąmatinę kainą, reikėjo 478 470 eurų, tačiau 2020 m. kainomis šio projekto vertė galėtų būti apie 700 tūkst. eurų. Pinigai dar nėra gauti, nes ministerija tik rengė Valstybės investicijų programos projektus 2021–2022 m., todėl prašė pateikti investicijų projektus“, – paaiškino J.Liutkienė.
Šiemet skirta 400 tūkst. eurų
Paklausus, ar šiemet Kėdainių rajono savivaldybei ŽŪM ir vėl kaip pernai pasiūlė įsisavinti melioracijos sutvarkymui skirtų lėšų sumą, J.Liutkienė atsakė, kad valstybei nuosavybės teise priklausantiems melioracijos statiniams remontuoti ir valdyti Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje ŽŪM 2020 m. skyrė 400 tūkst. eurų.
Į klausimą, ar nemano, kad tvarkinga melioracija – ne tik žemdirbių ar žemės savininkų reikalas, kad dėl prastos jos tvinsta keliai, apliejamos sodybos, savivaldybės atstovė atsakė, jog žemės ūkio naudmenų plotai paprastai naudojami žemės ūkio produkcijos gamybai, tad tai nėra gyventojų gyvenamosios paskirties sklypai.
„Kelias patvinsta dėl kelio priklausinių: paviršinio vandens nuvedamojo tinklo ir kelio statinių (vandens nuleistuvų, vandens pralaidų) nepriežiūros, nepatenkinamo veikimo, taip pat jų gadinimo, kai ūkininkai užaria vandens filtrus ar pakelinius griovelius, nuvedančius vandenį nuo kelio sankasos“, – teigė J.Liutkienė.
Dėl koronaviruso skyrė papildomai lėšų
Atsakydama į 15min užklausą ŽŪM paaiškino, kad melioracijos įrenginių rekonstrukcijai savivaldybėse skiriamos lėšos iš Valstybės investicijų programos ir ES fondų, tad savivaldybės turi galimybę šioms reikmėms naudoti du finansavimo šaltinius.
Kėdainių rajono savivaldybei, kaip tvirtinama ŽŪM rašte redakcijai, iš ES Solidarumo fondo melioracijai jau skirta 614 tūkst. eurų. Programa pasibaigusi, remonto ir rekonstrukcijos darbai įvykdyti.
„Melioracijos įrenginių rajone priežiūrai (valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise) Kėdainiams kasmet iš valstybės biudžeto skiriama apie 360 tūkst. eurų dotacija. Už šiuos pinigus savivaldybės atlieka melioracijos priežiūros darbus, t.y., šalina avarinius gedimus, pumpuoja vandens perteklių sausinimo siurblinėse ir polderiuose, šienauja griovių, pylimų ir užtvankų šlaitus, kerta krūmus, atlieka smulkų griovių remontą (valo susikaupusias sąnašas), atlieka kitus priežiūros ir remonto darbus. Likviduojant šiuos gedimus, siekiama užkirsti kelią žalos atsiradimui kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtinei aplinkai. Dauguma statinių nebuvo pakankamai prižiūrimi ilgą laiką, todėl reikalingos palyginti didelės investicijos, kad jie visiškai funkcionuotų“, – rašoma ŽŪM atsakyme.
Be to, siekiant skatinti ekonomiką ir mažinti koronaviruso sukeltos ligos (COVID-19) plitimo sukeltas pasekmes žemės ūkiui, melioracijos statinių remontui (melioracijos sistemų avariniams gedimams) ir priežiūrai šiemet papildomai skirta 7,5 mln. eurų. Kėdainių rajono savivaldybės papildomas lėšų poreikis – 40 tūkst. eurų.
Kėdainiams siūlytos lėšos atiteko kitiems rajonams
Dar vienas melioracijos finansavimo šaltinis yra Valstybės investicijų programa, kurią įgyvendinant kasmet, kaip paaiškinta ŽŪM rašte, pagal tam tikrus kriterijus skiriamos lėšos.
ŽŪM strateginio planavimo komiteto 2019 m. liepos 31 d. posėdyje nuspręsta 2021 ir 2022 m. melioracijai skirtas lėšas naudoti melioracijos įrenginių rekonstrukcijai savivaldybėse, kuriose griovių nusidėvėjimas viršija šalies vidurkį, lėšos paskirstytos pagal turimų griovių ilgį (po tokią pačią sumą skiriama ir 2021 m., ir 2022 m.). Investavimo tikslas – rekonstruoti labiausiai nusidėvėjusius melioracijos griovius ir juose esančius hidrotechnikos statinius.
Numatyti atrankos kriterijai: didžiausias bendras griovių ilgis bei griovių nusidėvėjimas didesnis už šalies vidurkį (2019 m. jis siekė 87,21 proc.). Buvo atrinktos keturios savivaldybės: Panevėžio rajono savivaldybei skirta 902 tūkst. eurų, Rokiškio – 722 tūkst. eurų, Ukmergės – 629 tūkst. eurų, Kėdainių rajono savivaldybei – 627 tūkst. eurų. Prieš skiriant pinigus, atrinktų savivaldybių buvo paprašyta pateikti ŽŪM investicijų projektus.
Kėdainių rajono savivaldybei skirtos lėšos buvo paskirstytos kitiems rajonams.
„Kėdainių rajono savivaldybė 2019 m. rugpjūčio 14 d. rašte nurodė, kad jau vykdo magistralinių griovių remonto darbus iš Europos Sąjungos Solidarumo fondo lėšų pažeistai melioracijos infrastruktūrai atkurti. Savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad jiems reikalingos lėšos kitiems objektams rekonstruoti, t.y. hidrotechniniam statiniui – Vaidatonių tvenkiniui rekonstruoti, kuris yra labai blogos būklės. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. prioritetas buvo skiriamas labiausiai nusidėvėjusių melioracijos griovių rekonstravimui, Kėdainių rajono savivaldybei skirtos lėšos buvo paskirstytos kitiems rajonams“, – paaiškinama ŽŪM rašte redakcijai.
Nusidėvėjusių griovių Kėdainių rajone – 1 520 km
ŽŪM šiuo metu yra svarstomas klausimas dėl lėšų skyrimo hidrotechniniams statiniams, užtvankoms, rekonstruoti. Jei atsiras tokia galimybė ir bus skirtos lėšos, Kėdainių rajono savivaldybė galės teikti paraišką dėl lėšų skyrimo būtent šio tvenkinio rekonstravimui.
Kaip teigia ŽŪM, šis tvenkinys yra melioracijos balanse ir siekiant tinkamai prižiūrėti ir rekonstruoti melioracijos hidrotechninius statinius, rekomenduojama pasinaudoti galimybe ir Kėdainių rajono savivaldybės administracijai teikti paraišką pagal žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 25 d. įsakymą Nr. 3D-257 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtinimo“ paramai gauti. Šiai užtvankai rekonstruoti yra suteikiama papildomai 20 paraiškos vertinimo atrankos balų. Paraiškas galima teikti iki šių metų birželio 30 d.
Kėdainių rajono savivaldybėje, ŽŪM žiniomis, yra apie 1 520 km griovių, kurių nusidėvėjimas, Valstybės žemės fondo 2020 m. sausio 1 d. duomenimis, siekia net 91,5 proc. Labiau nusidėvėję yra tik Druskininkų, Elektrėnų savivaldybių, Ignalinos, Joniškio, Kauno bei Kupiškio rajonų savivaldybių melioracijos grioviai.
