Beveik metus laiko Ukrainoje tebesitęsiantis karas jaudina daugelio žmonių širdis. Už savo tėvynę kovojančius ukrainiečius aktyviai palaiko ir mūsų tautiečiai. Žmonės prisideda kas kuo gali – vieni aukoja pinigų, drabužių, negendančio maisto bei kitų būtinų priemonių, kiti – priima karo pabėgėlius savo namuose, treti savanoriauja, rinkdami ir veždami labdarą arba gamindami tai, ko dabar labiausiai reikia, pavyzdžiui, apkasų žvakes. Šios iniciatyvos ėmęsi „Kėdainių samariečiai“ iš gyventojų ar įmonių renka kartoną, metalines skardines, žvakes, parafiną ir visa tai panaudoja gaminant žvakes, padedančias išgyventi esant šaltiems orams.
Asociacijos vadovas Mantas Patkauskas džiaugiasi, kad kėdainiečiai neliko abejingi ir mielai prisideda prie gamybos.
„Apkasų žvakes gaminame jau ne pirmą kartą. Savanoriauja tiek kėdainiečiai, tiek ir ukrainiečiai, kurie dabar gyvena mūsų rajone ir nori padėti savo tėvynainiams. Praėjusį kartą per pusdienį pagaminome 231 žvakę, manau, panašiai bus ir šį kartą.
Reikia pripažinti, kad tai nėra labai lengvas darbas, nes reikia pjaustyti kartoną, jį sukti, dėlioti į skardines. Jei skardinės yra per aukštos, jas tenka pjaustyti, po to šlifuoti, o kai savanoriai paruošia skardines, tada į jas pilamas ant viryklės ištirpdytas vaškas ar parafinas.
Dirbsime kiekvieną penktadienį (nuo 13 iki 18 val.), tol, kol bus poreikis ir kol turėsime pakankamai medžiagų bei savanorių. Galiu pasakyti, kad kėdainiečiai yra verti didžiausių pagyrų, jų širdys, tikiu, niekada neužsivers. Vos tik paskelbiame, kad kažko trūksta, jie vėl mums prineša. Vienas kėdainietis nupirko ir atvežė net 50 kg parafino ir sakė, jog rems ir ateityje. Vienos mokyklos moksleiviai irgi žadėjo ateiti padėti gaminti žvakes. Nuostabu, ačiū kiekvienam“, – sakė asociacijos „Kėdainių samariečiai“ vadovas Mantas Patkauskas, kuris ne tik lydė ir pilstė vašką, bet atliko ir kitus darbus.
Kas geriausiai tinka?
„Kaip tinkamai pagaminti žvakes, kad jos kuo ilgiau ir kaitriau degtų, nerūktų, informacijos ieškojo viena mūsų savanorė, buvo konsultuotasi ir su kariškiais.
Išsiaiškinome, kad labiausiai tinka žemos skardinės nuo žuvies ar mėsos konservų, kačių ėdalo, tirpios kavos. Svarbu, kad skardinės nebūtų aukštesnės nei 8 cm, tam, kad kariams būtų patogu jas įsidėti į kišenę ar kuprinę. Jei žmonės atneša aukštesnes skardines, pvz., nuo konservuotų vaisių, žirnelių ar kavos, skardines turime žeminti, šlifuoti, kad nebūtų aštrių briaunų, tai reikalauja daug laiko ir pastangų. Tai yra sunkiausias darbas“, – teigė Lietuvos samariečių bendrijos vadovė Sonata Patkauskaitė, kuri ne tik koordinavo savanorių darbą, bet ir pati dirbo.
Specialistų teigimu, tam, kad pagamintos žvakės galėtų būti naudojamos ne vien apkasuose, bet ir bunkeriuose ar pastatuose, vaškas ir parafinas turi būti tinkamas patalpoms (kapų žvakės netinka).
Savanorių gretose – ir pagyvenę, ir jaunesni
„Savanoriauti pas samariečius ateinu bent kartą per mėnesį. Šiandien yra Sausio 13-oji, mūsų Laisvės gynėjų diena, o mes gaminame žvakes, skirtas už savo tėvynę kovojantiems ukrainiečiams. Taip norisi pagelbėti, kad bent kiek jiems būtų lengviau.
Mes čia verkiam, kai elektros kokią valandą ar kiek nebūna, o ten žmonės gyvena bunkeriuose, apkasuose ar apgriautuose namuose. Šalta, nėra elektros… Sunku net pagalvoti, kaip jie ten?
Iš tikrųjų mums nėra ko dejuoti ir verkti, reikia tik melstis, kad pas mus to nebūtų ir kad ten viskas greičiau pasibaigtų“, – kalbėjo savanorė Eugenija Teišerskienė.
„Aš pirmą kartą atėjau savanoriauti. Pirmadienį internete perskaičiau, kad bus gaminamos žvakės, galvoju, tikrai, ką aš čia sėdėsiu viena namuose užsidariusi, geriau jau eisiu gero darbo padaryti. Per savaitę pririnkau skardinių ir jas atnešusi padedu gaminti žvakes.
Sekasi visai neblogai. Sonata parodė, ką ir kaip reikia daryti. Sudėtinga, kol pirmą žvakę pagamini, o tada jau lengva. Su čia savanoriaujančiomis ukrainietėmis lengvai susikalbam ir dirbam visi kartu.
Rankos tikrai nepavargo. Būtinai ateisiu ir kitą penktadienį. Yra gera širdy, kai gali padėti. Aš pati gaunu paramą iš samariečių, norisi kažką ir duoti, ne vien tik imti. Kiekvienas galim bent po krislelį prisidėti.
Kai pasižiūri, kas ten Ukrainoje darosi, siaubas apima. Ką žinai, kas mūsų laukia? Dabar padedame mes, gal ir mums, jei prireiktų, kažkas padės, pagalbos ranką išties“, – viltingai kalba Rasa Teresevičienė.
„Atėjau pirmą kartą. Dirbu vienoje įmonėje su ukrainiečiais, iš jų ir sužinojau, kad bus gaminamos žvakės kariams. Pagal lekalą pjausčiau kartoną reikiamo pločio juostelėmis, o dabar šlifuoju nupjaustytas skardines, kad kraštai nebūtų tokie aštrūs ir kariai nesusižeistų. Jei bus laiko, ateisiu ir kitą kartą.
Manau, tai, ką mes čia darom, yra svarbu ne vien ukrainiečiams, tai labiau suvienija ir mus pačius. Kai kas galvoja, kad šiais laikais jau tiek žmonių nebesusiburtų, kiek buvo Baltijos kelyje, o aš manau, kad tikriausiai susiburtų, jei reikėtų.
Negalėjau dalyvauti Sausio 13-osios įvykiuose, nes tada tarnavau armijoje, tad norisi dabar tą skolą atiduoti“, – sakė prie apkasų žvakių gamybos aktyviai prisidėjęs kėdainietis Egidijus Jankauskas.
Ukrainiečiams reikia ne vien apkasų žvakių
Per dvi popietes „Kėdainių samariečių“ būstinėje buvo pagamintos 498 žvakės, kurios kartu su kitais reikalingais daiktais, surinktais Kėdainių bei kituose samariečių bendrijos skyriuose, iškeliaus į Ukrainą. Siuntos į šią šalį vežamos kas dvi savaites.
„Nuo pat karo pradžios rinkome ir siuntėme paramą Ukrainai, ne vieną mėnesį rūpinomės ir į mūsų kraštą atvykusiais pabėgėliais, padėjome jiems čia integruotis, aprūpinome drabužiais, maistu ir kitomis reikalingomis priemonėmis, konsultavome, o dabar vėl didesnį dėmesį, aišku, neužmiršdami savų gyventojų, skirsime karo baisumus išgyvenančiai Ukrainai. Dirbame su Vinicos pabėgėlių centru bei dviem apygardomis.
Ukrainiečiams vežame maisto produktus, renkame ir šiltus drabužius, žieminę avalynę. Noriu pasakyti, kad nereikia nešti džinsų ar puošnių paltų, nes jie nešildo. Neneškite ir aukštakulnių arba nudėvėtų batų, nuo kurių jau lupasi dermantinas. Labai reikia šiltų pirštinių, kojinių. Turime močiučių, kurios jų primezga, jei dar kas galėtų prisidėti, būtų puiku.
Esame gavę prašymų atvežti taktinių kuprinių (tinka visų spalvų, išskyrus juodas), nes jos labai greitai dėvisi, taip pat ieškome žibintuvėlių, generatorių, termo drabužių, tai, ko reikia esant šaltiems orams“, – teigė samariečių bendrijos vadovė.
Parama ukrainiečiams renkama keliais būdais: galima atnešti į samariečių būstinę (Senoji g. 4) arba skambinti tel. 8 624 90 893, ir savanoriai atvyks į namus paimti daiktų. Taip pat galima pervesti pinigų į samariečių sąskaitą su prierašu „Tikslinė parama Ukrainai“.
