Kėdainių krašto muziejus ieško mokslininkų, kurie taip pat atliktų tyrimus Baltarusijoje, Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje.
Tyrimai Kėdainiuose apimtų dvi kriptas: vienoje jų yra šeši sarkofagai (trys iš jų – su palaikais), kitoje, sovietmečiu užmūrytoje kriptoje – apie dvidešimt naujų karstų su maždaug 75 asmenų palaikais ar jų dalimis. Karstuose yra daugiau nei 20 mumijų ar jų dalių.
Tuo metu Nesvyžiuje iš viso yra 72 sarkofagai, iki šiol tik 11 jų ištyrinėti. Tyrimų imamasi, nes palaikai, įkapės ir sarkofagai/karstai sparčiai nyksta.
Kaip nurodo muziejus, mokslininkų veikla apimtų archeologinius, istorinius, antropologinius (įskaitant DNR) ir mikrobiologinius tyrimus, pirminį radinių konservavimą. Ketinama ištirti ir įkapes bei kitus radinius sarkofaguose.
Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis BNS sakė, kad mokslininkai turėtų imtis užduoties ir identifikuoti iki šiol neatpažintus palaikus.
„Ne visais atvejais nustatyta palaikų tapatybė, todėl turėtų būti atliekami tyrimai antropologiškai, istoriškai, juos planuojama fotografuoti, matuoti, žiūrėti, ar atitinka lytį, amžių, lyginti, jei pagal aprašymus žmogus turėjo kažkokią ligą – ar atitinka tie palaikai“, – pasakojo jis.
Anot muziejaus vadovo, antrojoje kriptoje palaidoti reformatų elito – miestelėnų palaikai. Į ją bus patenkama išgriovus sovietmečiu sumūrytą sieną.
Evangelikų reformatų bažnyčioje Kėdainiuose iki šiol nustatyti Jonušo Radvilos bei Stepono Radvilos palaikai, nors detalesni tyrimai nedaryti. Tuo metu Kristupo Radvilos Perkūno sarkofage yra trijų vyrų ir vienos moters palaikai – dviejų vyrų kaulai atitinka Kristupo Radvilos amžių.
„Tikiuosi, kad bus atlikti DNR tyrimai, tad tikimybė yra identifikuoti. Bet tai sudėtinga, nes reikia, kad būtų mumija, o Perkūno sarkofage vyro mumijos nėra, yra tik moters, o vyrų – tik kaulai, tada tyrimo patikimumas krinta“, – aiškino R. Žirgulis.
Atlikus tyrimus, bažnyčioje ketinama įrengti naują ekspoziciją.
Darbus Kėdainiuose planuojama atlikti 2019–2020 metais, Nesvyžiuje – kitąmet.
Bendra projekto vertė – per 700 tūkst. eurų, jis finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų, skirtų Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos kaimynystės programai.
