„Mieli, kėdainiškiai, jau ryt turėsime galimybę pabendrauti apie tai, kokių rimtų permainų pasiekėme ir pradėjome spręsti senas ir skaudžias šalies problemas. Šiandien esame lūžio taške. Būtina išsaugoti pokyčius, kurie per pastaruosius dvejus metus davė mūsų šaliai realius, teigiamus rezultatus ir kurti Lietuvą, kurioje gera gyventi. Kviečiu ryt atvykti ir nepamiršti asmens dokumento. Jūs galėsite pasirašyti už mane ir suteikti teisę varžytis dėl Lietuvos Respublikos Prezidento posto. Iki greito!“, – tokiais žodžiais į Kėdainių daugiakultūrinį centrą susitikimo išvakarėse kvietė S.Skvernelis ir iškart sulaukė internauto klausimo „kada pensijos bus kaip Estijoje“.
Šiuo metu užsiregistravę pretendentai į prezidentus iki kovo 28 d. siekia įgyvendinti vieną iš reikalavimų – surinkti 20 tūkst. rinkėjų parašų. Antradienio 19.30 val. duomenimis, už S.Skvernelį buvo pasirašę 5045 asmenys, tad ne veltui jau kvietime į susitikimą nuskambėjo sakinys apie „galimybę pasirašyti“.
Tai vienas mažiausiai parašų šiuo metu surinkusių pretendentų. Štai kita pretendentė – Ingrida Šimonytė, reikalaujamą skaičių parašų surinko jau per pirmąją parą. Šiuo metu už ją yra pasirašę daugiau nei 34 700 rinkėjų. Už Gitaną Nausėdą – daugiau nei 22 200 asmenų.
Kvietime politikas taip pat tikino, kad Kėdainiai – verslių ir darbščių žmonių miestas. Pasak jo, lygiai prieš 100 metų kautynės šiame krašte sustabdė tolesnį bolševikų puolimą laikinosios sostinės Kauno link. Diskusijos metu jis žadėjo drauge su kėdainiečiais aptarti, kokią Lietuvą jie nori matyti. Pabrėžta, kad tai – politinė reklama, kuri bus apmokėta iš S.Skvernelio rinkiminės sąskaitos.
Prisistatymas – buvusioje sinagogoje
Daugiakultūris centras įkurtas 2002 m. buvusioje mažojoje žiemos sinagogoje, kuri pastatyta 1837 m. Tad tik įžengus į jį, susidaro įspūdis, kad papuolei į veikiančią religinę įstaigą, o vietoj altoriaus priekyje visų eilių šviečia S.Skvernelio veidas.
„Visą savaitę važiuoja ir važiuoja. Daug susitikimų. Gerai. Kėdainiečiai susipažins ir išsirinks, už ką balsuoti“, – tai, kad Kėdainiai gyvena priešrinkiminiu ritmu, patvirtino viena vietos gyventoja.
Nenusivilkę paltų bei striukių į vidų nebuvo įleidžiami. Griežta tvarka Kėdainiuose. Nusimesdami viršutinius rūbus kėdainiečiai burbėjo, kad susitikimą nuspręsta organizuoti tokiose mažose patalpose – juk netilps visi norintys savomis akimis pamatyti ir ausimis išgirsti patį premjerą. Susirinkusiųjų dauguma – pusamžiai ar vyresni žmonės.
Tai, kad susitikimas organizuojamas pasibaigus oficialioms darbo valandoms, bylojo ir premjero apsaugininkų apranga. Įprastai vilkintys tamsius kostiumus, Kėdainiuose kai kurie jų pasirodė su džinsais.
Nori ištrinti monstro įvaizdį
Lygiai 17.30 val. į centrą žengęs S.Skvernelis pasitiktas plojimais. Į susitikimą jis atvyko su premjerui būtina palyda, bet be savo patarėjų, tik su atstovu spaudai Tomu Beržinsku. Prie stalelio pašonėje virė intensyvus parašų rinkimas. Per dvi valandas pavyko surinkti 20 parašų.
Diskusiją moderavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatė į Kėdainių rajono merus Karolina Štelmokaitė.
Ministras pirmininkas neturi darbo laiko, darbo valandų. Visa para – tai premjero darbo laikas.
„Laikas bėga labai greitai. 2016 m. teko pradėti politiko kelią. Tuomet prieš Seimo rinkimus susitikimų su žmonėmis buvo, tačiau toks susitikimas – pirmas po ilgesnio laiko tarpo. Tikrai jaudinuosi. Visi prieš vieną. Šis vakaras – kitoks vakaras. Manau, kils klausimų, darbo ar ne darbo valandomis čia vyksta tas susitikimas. Ministras pirmininkas neturi darbo laiko, darbo valandų. Visa para – tai premjero darbo laikas. Visą laiką gini savo poziciją“, – pasisveikinęs kalbą pradėjo S.Skvernelis.
Jis dar kartą pabrėžė, kad mėgsta dabartinį savo darbą, kad keisti jį nebuvo paprastas sprendimas. Kodėl nusprendė kandidatuoti? Nes nesinori, kad tos milžiniškos, pasak S.Skvernelio, pastangos pakeisti Lietuvą nebūtų nubrauktos.
„Iš manęs nori padaryti kažkokį monstrą. Kad esu piktas, griežtas. Įrodyti, kad taip nėra, galiu tik betarpiškai bendraudamas su jumis. Turiu gerą humoro jausmą, moku pajuokauti“, – įtikinėjo premjeras.
Pasak jo, kuo daugiau kandidatų dalyvauja rinkimuose, tuo geriau.
„Šie rinkimai – tiek mano, tiek dabartinės Vyriausybės darbo įvertinimas. Prezidentinė kampanija prasidės balandžio 12-ąją. Prasidės debatai, konkurencija. Tikiuosi, konkuruos programos. Šiandien matau... Nėra taip jau neįprasta. Gyvenime teko ne kartą patirti: visi prieš vieną. Tai motyvuoja susitelkti. Nėra taip paprasta mane palaužti. Aš pakovosiu.
Jei laimėčiau, kaip keisčiau Vyriausybės ir Prezidentūros santykius? Šis santykis aiškiai apibrėžtas Konstitucijos. Jei santykis tarp valdžių pagrįstas bendradarbiavimo, žodžio laikymosi, – viskas gerai. Aš nežeminčiau žmonių, kurie kandidatuoja tapti ministrais, kad sutari su vienu, o pasirenki kitą, o po to pagalvočiau trečią, ketvirtą pristatyčiau žiniasklaidai. Tai yra padorumo ir sąžiningumo klausimas. Būtume Vyriausybėje nuveikę daugiau, jei tas santykis būtų buvęs konstruktyvus. Žinau, kad kažkam norisi būti vieninteliam šalyje, kuris viską išmano. Štai dėl aplinkos ministro pozicijos susitarimas buvo sulaužytas.
Kas bus ministras pirmininkas, jei tapsiu prezidentu? Iki balandžio vidurio bus įvardytas asmuo arba asmenys, kurie realiai pretenduos į šią poziciją. Pirmiausiai Seime reikalinga dauguma, nes ji teikia kandidatą. Šiandien formaliai daugumos nebeturime. Turime 70 balsų, o reikia 71. Šiandien turiu bent dvi ar tris pavardes, kurios galėtų formuoti Vyriausybę“, – teigė S.Skvernelis.
Prieš pradėdamas atsakinėti į užduotus klausimus, kandidatas į prezidentus pabrėžė, kad tabu nėra.
Svarbiausias darbas – mokesčių reforma
Kodėl kėdainiečiai turėtų balsuoti už S.Skvernelį?
„Šiuo metu aš esu tik kandidatas į kandidatus. Reikia surinkti 20 tūkst. parašų. Kodėl turėtų balsuoti už mane? Žmonės turėtų įvertinti visus darbus, kuriuos nuveikiau per 2,5 metų. Padarėme esminius žingsnius, kalbant apie valstybės skaidrumą, palietėme įsisenėjusias problemas. Kalbu apie valstybės įmones, kurios ilgą laiką buvo „maitinimosi“ įstaigos, kurios valstybei nedavė tos vertės, kurią turėjo duoti. „Registrų centras“, „Lietuvos geležinkeliai“, kurie pastarąjį kartą valstybei dividentus mokėjo 2015 m.
Džiaugiuosi, kad nepaisant didžiulių diskusijų, skepticizmo pavyko padėti tvirtą dugną, kad būtų galima atsispirti nuo skurdo Lietuvos. Mokesčių reforma duoda savo rezultatus. Dirbantys žmonės gauna kas mėnesį daugiau nuo 18 iki 60 eurų. Ši Vyriausybė pagaliau įvedė progresinius mokesčius. Pirmiausiai kalbu apie gyventojų pajamų mokestį.
Pavyko išspręsti „Sodros“ milijardinės skolos problemą. Įvykdėme pensijų reformą. Vidutinė senatvės pensija padidėjo vidutiniškai 100-tu eurų ir dabar siekia 363 eurus. Nemenkas šuolis. Kitais metais dar augs 6-6,5 proc. Pernai ekonomika augo geriau nei buvome suplanavę. Reikia ieškoti priemonių, kaip išlaikyti brandaus amžiaus žmones, senjorus darbo rinkoje, kaip skatinti verslą samdyti tokią darbo jėgą.
Pakėlėme bazinius dydžius. Kėlėme atlyginimus ir mokytojams, nes vyko streikai. Augo algos ir medikams bei slaugytojams. Priiminėjome tris biudžetus. Trečdalį viso to finansuojame iš šešėlio mažinimo, tų pinigų, kurių kaip ir nėra. Tai rodo, kad mes savo pažadus vykdome. Nežadame kažko tai, ko negalime padaryti. Ką pasakėme, tą ir padarėme.
Turiu patirties ir užsienio politikoje. Daugybė vizitų, susitikimų su pasaulio lyderiais. Turi būti ne personalinė, o nacionalinė politika. Lietuva yra aukščiau visko. Nėra gražu, kai viešoje erdvėje priešinama Lietuva su kitomis valstybėmis. Turime pasirinkti, kas yra mūsų prioritetas, kas yra mūsų strateginiai partneriai“, – nuveiktus darbus dėstė S.Skvernelis.
Jis pasidžiaugė pernai tapęs Lenkijos metų žmogumi, pasidžiaugė, kad pavyko su lenkais „atšildyti iki tol buvusius šaltus santykius“.
„Aišku, kovos su korupcija srityje ne viskas yra padaryta. Pastarosios istorijos su teismų sistema parodo, kad nėra taip gerai, kaip buvo fasadas piešiamas. Tikiuosi, kad sąžiningi teisėjai pagaliau prabils ir parodys iniciatyvą, neužims gynybinės pozicijos, kokią kai kurie aukščiausiųjų teismų pareigūnai dabar užėmė: kad viskas yra gerai. Nebebus kalbama, kad nėra teismų sistemoje jokios problemos.
Programoje yra atskira dalis, kurioje, pvz., kalbama apie teisėjų vertinimą ir kvalifikaciją. Pvz., jei išreitinguojamas 8 teisėjų sąrašas, o tu gali pasirinkti 7-tą sąraše, nors kiti 6 buvo geresni. Prokuratūra turi visus įrankius atlikti ikiteisminį tyrimą. Šioje garsioje teisėjų byloje įvesta specialaus prokuroro pozicija. Tokių dabar yra trys paskirti“, – vylėsi kandidatas, pabrėžęs, kad pats visuomet laikosi duoto žodžio.
Jaunas diskusijos dalyvis uždavė kandidatui klausimą: kokį darbą turėtume prisiminti, rinkdamiesi, balsuoti už jus ar ne?
„Aš esu kolektyvinio darbo šalininkas. Niekad nesakiau „aš“, visada yra „mes“. Padarė Vyriausybė. Galbūt išskirčiau du darbus. Apie tai buvo kalbama daug metų, bet nieko nedaroma. Visų valstybės įmonių pertvarka ir socialinė mokesčių reforma. Ją vykdydami neatiminėjome iš jūsų nė vieno euro. Pertvarkėme tarifus, taip atsirado galimybė įvesti vaiko pinigus, – teigė S.Skvernelis, ėmęs barbenti krumpliais į medinį stalą. – Vienas iš iššūkių taip pat buvo stiprus – perlaužti emigracijos situaciją. Pernai metų paskutinis ketvirtis parodė, kad išvažiavo iš Lietuvos mažiau lietuvių negu sugrįžo. O sugrįžo dvigubai daugiau nei anksčiau. Tačiau jei mes negimdysime, nesuvaldysime emigracijos, Lietuva neturės jokių šansų išlikti.“
Galbūt išskirčiau du darbus. Visų valstybės įmonių pertvarka ir socialinė mokesčių reforma.
Užduotas klausimas ir apie „konservatorių“ perversmo planą – klausiantys norėjo išgirsti konkrečias jo detales, tačiau neišgirdo. S.Skvernelis kalbėjo apie „konservatorių“ nuolatinį bandymą suardyti daugumą, kai kurių politikų ryšius su verslo grupėmis, dėl kurių dabar vyksta teismai. Apie tai, kad visuomet kažkas už kažko stovi. Pasak jo, ir socialdemokratų partijos skilimas – ne tik vidaus reikalas. Baisiausi, kandidato teigimu, buvo bandymai palikti valstybę be biudžeto.
Senjoras, nepakantus korupcijai, paklausė S.Skvernelio apie neformalią valdžią – žiniasklaidą. Visuomenės branda priklauso nuo to, kiek yra laisva žiniasklaida. Kiek ji laisva nuo politinių užsakymų?
„Nėra atsakymo paprasto. Artimiausiu metu pamatysite, kaip leidžiamos laidos, nukreiptos į kokį konkretų politiką. Tai, ką pasakiau per garsųjį Vyriausybės posėdį, kur dingo įrašas. Nedingo joks įrašas, tiesiog nereikėjo jo tuo metų daryti.Tai nebuvo įtvirtinta įstatymu. Nieko blogo nepasakiau apie jokį žurnalistą. Nors turiu nuomonę, kas yra žurnalistai. Yra žurnalistai ir yra propagandistai.
Žiniasklaida irgi yra verslas, nes kiekvienas savininkas nori, kad duotų verslas pelno. Jeigu verslas, kurio nėra pagrindinis dalykas žiniasklaida, tai gal jis gali susimokėti už valstybės gaunamus duomenis, kurie yra mokami? Mes galime kalbėti tik apie tokią žiniasklaidą, kuri valdo tik žiniasklaidos priemones, o neturi šalia dar kitokį verslą. Tuomet galime kalbėti apie nemokamą paslaugą.
Politikų tiesioginės įtakos žiniasklaidai nepastebiu. Tačiau yra simpatijos. Jeigu rašo straipsnį gerbiamas Virgis Valentinavičius. Jis kaip ekspertas vertina mane, Vyriausybę, kokį Seimo narį, tad galbūt jam reiktų pasižymėti, kad yra buvęs Kubiliaus patarėjas? Skaitytojai turi žinoti, kas nuomonę reiškia. Ir jei esi konservatyvių pažiūrų žiniasklaidos priemonė, žurnalistas, to nereikia slėpti. Laisva žiniasklaida – vienas iš demokratinės valstybės pagrindų“, – atsakė kandidatas.
Sulaukė klausimo ir apie Rusiją
Sulaukė S.Skvernelis klausimo ir dėl santykių su Rusija.
„Kaimynus mums davė Dievas, o santykius su jais turime tvarkyti patys. Džiaugiuosi, kad su lenkais jie gerėja, kad neblogėja su latviais. Tačiau su rusais ir baltarusiais... Kad nupirksim dar 5 bokserius – niekas nepasikeis. Kaip ruošiatės tuos santykius taisyti? Dabar jie yra siaubingi“, – paklausė vienas senjoras.
„Kalbant apie Rusiją – jokių santykių. Reikia turėti pragmatizmą. Paprašiau informacijos, kaip bendrauja su Rusija kitos Europos Sąjungos valstybės. Paaiškėjo, kad mes vieninteliai, kurie visiškai nebendraujame. Artimiausiu metu pokyčio nematau. Tačiau vadinti šią valstybę teroristine, vadinti visus žmones taip – nėra normalu. Taip, ši valstybė sulaužusiu tarptautinę teisę, negerbia žmogaus teisių ir laisvių, vykdo agresyvią užsienio politiką. Tai yra režimas.
Yra Kremlius ir Rusija. Tačiau bendras fonas, nesupratimas, kas įvyko Rusijoje per pastaruosius keletą metų, rodo, kad tas lygybės ženklas tarp Kremliaus ir Rusijos gali atsirasti. Tendencija tikrai nekokia. Buvo Rusijos miestų, kurie režimo nepalaikė, dabar skaičiai auga. Naratyvas, kad išmirs senoji karta, ateis jaunoji ir pasikeis viskas. Ne. Už Putiną balsavo daug jaunų žmonių. Prarandame galimybę bendrauti. Turime bandyti Rusijos neatiduoti Kremliui. Kamuolys yra jų pusėje. Tačiau pradėti kontaktus mes privalome. Karaliaučiaus sritis. Lietuva kalba. Svarbu, kad lietuviai galėtų ten mokytis lietuvių kalbos? O šiandien ką turime? Be politinio įsikišimo nulį turime, blokavimą. Negalime pakabinti iškabų savo nei prie universiteto, nei paminklų statyti. Negali mokytojai važiuoti. Turime šį klausimą spręsti.
„Misija Sibiras“ – gera idėja? Puiki. Išvykome pernai? Ne. Tiesa, reikia pradėti ne nuo aukščiausio lygmens spręsti šią problemą.
Dėl Baltarusijos – kita situacija. Ši valstybė nėra savarankiška. Įtaka Rusijos – pakankamai stipri. Bendros kariuomenės, planai, struktūra. Bet tai ypatingai svarbus mūsų ekonominis partneris. 10 proc. mūsų valstybės biudžeto susiję su Klaipėdos uostu. Krova – geležinkeliai, uostas, eina iš tos šalies. Pakankamai pragmatiški santykiai šiuo metu.
Manau, nebūtų problemos aukščiausiu lygmeniu bendrauti. Tačiau yra Astravo atominė elektrinė, kuri yra baigta, ir kurią reikėjo stabdyti tuomet, kuomet buvo galima stabdyti. Nesakyti, kad mūsų elektrinės bendradarbiaus, turėsime bendrą rinką. Po to pradėjo mus kaltinti, kad nebestatome elektroninės elektrinės. Ką mes galime dabar padaryt? Turime planą chuliganą. Pasiūlysiu baltarusiams sprendimą. Racionalų. Ne tokį, kuris sako: „Uždarykite“.
O Latvija... Taip, gerai sutariame. Tačiau jie yra mūsų didžiausi ekonominiai konkurentai“, – teigė S.Skvernelis.
N.Venckienės istorija dar kelia klausimų
O kokia S.Skvernelio nuomonė apie buvusios teisėjos ir Seimo narės Neringos Venckienės ekstradiciją iš JAV?
„Reikėtų kalbėti plačiau, apie pačią istoriją. Klausimas nuolatinis – kur mergaitė? Aš negaliu pasakyti. Šios dienos duomenimis, ji gyva, sveika, bet ne Lietuvoje. N.Venckienė, grįžusi į Lietuvą, galėtų save ginti ir naudoti visas teisines gynybos priemones.
Man irgi kyla klausimų, kas atvedė N.Venckienę iki aukščiausių šalies pareigūnų. Kodėl buvo palaikymas? Kodėl teisingumas vykdomas iš dalies? Kokie politikai pasinaudojo šia situacija, tragedija, ją politizavo? Ekstradicija suteiks poniai Venckienei galimybę apsiginti. Aišku, negalima atsakyti, kokie bus objektyvūs teismai. Belieka pasitikėti jais. Esu subjektyvus šioje istorijoje. Tikriausiai prisimenate, kad įvykdžiau sprendimą, vadovavausi įstatymu, sąžine“, – atsakė S.Skvernelis, užsiminęs apie tai, kad norėtų parašyti memuarus, nes turi ką papasakoti vien iš tų laikų, kai dirbo teisėsaugoje, o ir mokyklą baigė sidabro medaliu, universitetus – geriausiųjų sąraše.
Pasak jo, iššūkis prezidentui ir tai, kad reikia mažinti ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme terminus.
Kėdainiečiams rūpi aplinkosaugos klausimai
Pereita prie klausimų, susijusių su Kėdainių rajono problemomis. Zabieliškio sąvartyno plėtra kėdainiečiams – lyg Damoklo kardas. Ką Vyriausybė galėtų padaryti, stabdant šį projektą?
„Deja, tai savivaldybės savarankiška funkcija. Sprendimą turi priimti savivaldybė. Nėra mūsų perspektyvoje sąvartynų. Tai pats blogiausias atliekų tvarkymo kelias. Blogai ir atliekų deginimas. Dvi jėgainės yra statomos. Politinis sprendimas, priimtas anksčiau. Geriausias, ką pasakė ir Europos Komisija, žiedinės ekonomikos diegimas ir atliekų rūšiavimas. Galėjome turėti geriausiai Europoje sutvarkytą atliekų tvarkymo sistemą, jei būtume investavę į tai pinigus. Turime pradėti skatinti žmones rūšiuoti, o įmones naudoti beatliekines technologijas. Turime būti finansinės paskatos arba nepaskatos. Atliekų sektoriuje daug susikaupusių problemų“, – atsakė S.Skvernelis.
„Davėm per galvą vaiko teisėms“
Nepraėjo susitikimas ir be klausimo, susijusio su vaikų teisėmis. Juk Matuko tragedija įvyko būtent Kėdainiuose, Saviečių – Kėdainių rajone. Ar mes padarėme viską, kad smurto prieš vaikus istorijos nepasikartotų? – dar vienas klausimas, užduotas kandidatui.
„Ta problema yra visoje šalyje, ne tik Kėdainiuose. Žinau, tapote tarsi simboliu dėl Matuko tragedijos. Tikrai nepadarėme visko. Pakankamai sėkmingas bandymas buvo keičiant vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Dėl ko jis sulaukė kitokio ažiotažo? Štai Kauno įvykiai (Kručinskų istorija – aut. past.), pagimdę vieną kandidatą į prezidentus. Dėl to, kad mes po kiekvienos tragedijos esame pasiryžę pamušti institucijas. Ir kai davėm per galvą vaiko teisėms, policijai, visoms žinyboms, realizuojančioms vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą. Kaip jos pradėjo elgtis? Biurokratiškai. Matai smurtą, naudoji algoritmą – paimi vaiką, uždarai įtariamą asmenį dviem paroms.
Vaiko interesai yra svarbiausi. Tad įdėjome saugiklį, kad vaiko paėmimas iš šeimos – kraštutinė priemonė. Vaikas turi būti perduodamas į emociškai artimą aplinką. Žinyboms reikia mūsų palaikymo. Joms reikia žinoti, kad palaiko, nes reikia drąsos vykdyti tokias funkcijas. Stipriname vidurinę klasę, geriname prieinamumą paslaugų. Tikrai nepalaikau beržinės košės krėtimo, nes pats negavęs į kailį niekuomet, kai augau. Nėra argumentų skriausti silpnesnį. Pagalba šeimai numatyta biudžete gerokai didesnė, institucijoms, kurios dirba šioje srityje, finansavimas yra padidintas“, – teigė S.Skvernelis.
Vienas diskusijos dalyvis paklausė, kodėl S.Skvernelis nenori, kad Kėdainiuose laimėtų jo partijos atstovai? Štai diskusiją moderuoja LVŽS narė, kandidatė į Kėdainių rajono merus, tačiau ji yra ir sąrašuose į Europos Parlamentą. Tai kas balsuos už ją, kaip merę?
„Nesu partijos narys, neturiu galimybės nuspręsti dėl kandidatų sąrašo. Tai partijos vidaus reikalas. Tik palaikiau tą poziciją, kad penketuke neturi būti Seimo narių. Kovo 3 d. išrinksite ją (Karoliną Štelmokaitę, – aut. past.) mere ir ji išnyks iš tų sąrašų“, – patikino S.Skvernelis.
„Už melagingą pranešimą dėl smurto prieš vaikus pavasario sesijoje bus svarstoma numatyti administracinę atsakomybę“, – paklaustas, kaip suvaldytų nepagrįstus skundus dėl smurto šeimoje, atsakė kandidatas.
Sulaukė klausimo S.Skvernelis ir dėl pakeisto valstybės tarnybos įstatymo: ar yra teisinga, kad sulaukęs 65-erių metų, valstybės tarnautojas turi palikti savo darbo vietą.
„Gyventojų skaičius labai sumažėjo, o dirbančiųjų viešajame sektoriuje procentaliai padaugėjo. Kiekviena valdžia žadėjo mažinti biurokratinį aparatą. Bet jis toks stiprus, kuris nepasiduoda. Palikome institucijoms, ministerijoms spręsti, ar jos nori turėti daug tarnautojų su mažais atlyginimais, ar nori turėti mažą ministeriją. Palaikau 65-erių metų tarnybos ribą. Galima rikti darbo rinkoje ir nebebūnant valstybės tarnautoju: tapti mokytoju, mentoriumi. Anksčiau sprendimą, pratęsti tarnybą ar ne, priimdavo vienas žmogus – tiesioginis vadovas. Be jokių argumentų. Svarbiausia būdavo santykiai su vadovu, tai viską nulemdavo“, – paaiškino S.Skvernelis.
„Jūs sujungsite energetikos ir aplinkos ministeriją, ir ar bus pateiktas naujas aplinkos ministras“, – dar vienas nuskambėjęs klausimas.
„Vyriausybės programoje buvo numatytas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos panaikinimas, bet šiandien tai yra stabdoma, nes nebaigtas esminis mūsų energetinės nepriklausomybės punktas – sinchronizacija su kontinentine Vakarų Europa. Jei šis klausimas išsisprendžia, manau, šios ministerijos gerai susijungtų.
Ar teiksiu naują aplinkos ministro kandidatūrą? Taip, teiksiu. Sakė, kad norinčių nėra. Norinčių yra daug, galinčių nėra daug.
Ar teiksiu naują aplinkos ministro kandidatūrą? Taip, teiksiu. Sakė, kad norinčių nėra. Norinčių yra daug, galinčių nėra daug. Teikimas tikrai bus padarytas. O koks bus sprendimas... Liepos 13 d. taps laikina Vyriausybė ir iki naujos Vyriausybės suformavo, jei bus įmanoma išspręsti ministerijų sumažinimą, manau, tai bus pliusas. Esame nedidelė šalis – 14 ministerijų yra daug. Reikia galvoti apie biurokratinio aparato sumažinimą. Reikia stiprios ir drąsios Aplinkos ministerijos“, – teigė kandidatas.
Būta tokių dalyvių, kurie uždavė pakankamai asmeniškus klausimus. Dvi valandas trukusio susitikimo su kėdainiečiais metu S.Skvernelis net neprisėdo – kalbėjo į mikrofoną stovėdamas.
Apie dalyvavimą pranešė Rusnėje
15min primena, kad premjeras apie tai, jog dalyvaus prezidento rinkimuose, sausio 17-ąją, likus savaitei iki Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), kuriai atstovauja, suvažiavimo. Tai jis pranešė viešėdamas Rusnėje, taip pat susitikime su vietos bendruomene. Pagrindinis tokio žingsnio motyvas, anot S.Skvernelio, noras, kad žmonėms būtų iš ko pasirinkti. Jis tikino turintis ministrų kabineto palaikymą.
Apie kandidatavimą prezidento rinkimuose paskelbęs ministras pirmininkas paaiškino, kad rinkimų kampanijos metu pasiims atostogas, o atsistatydinti neplanuoja. Tuomet opozicija pažėrė priekaištų, kad kampanijos metu S.Skvernelis gali naudotis tarnybine padėtimi ir turimais administraciniais resursais.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2019 m. gegužę. Juose dalyvauti užsiregistravo 12 asmenų: Petras Auštrevičius, Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, Naglis Puteikis, Arvydas Juozaitis, Valentinas Mazuronis, Alfonsas Butė, Vitas Gudiškis, Kazimieras Juraitis, Mindaugas Puidokas, Vytenis Povilas Andriukaitis, Petras Gražulis.
„Vilmorus“ apklausos duomenimis, už G.Nausėdą vasarį balsuotų 27,3 proc. žmonių. Sausį ekonomistą palaikė 23,3 proc. respondentų. Konservatorių kandidatės I.Šimonytės reitingas pakilo nuo 16 iki 20 proc. Palaikymas „valstiečių“ kandidatui S.Skverneliui reikšmingai nepasikeitė. Vasarį už premjerą balsuotų 16 proc. žmonių, sausį jo reitingas siekė 16,9 proc.
