Nuo rudens įsigaliojančios Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo nuostatos, priimtos dar 2018 gruodį, numato, kad vadovų alga priklausys iš esmės nuo dviejų pagrindinių kintamųjų: įstaigos dydžio ir nuo gydytojų bei slaugytojų atlyginimo vidurkio.
Nuostatose taip pat rašoma, kad vadovaujančiųjų darbuotojų darbo užmokesčio kintamosios dalies dydis negali viršyti 20 proc. jiems nustatytos mėnesinės algos dydžio. Taip, pasak ministerijos, iki šiol galiojusi kintamoji dalis mąžta perpus – vietoje 5 proc. mažėja iki 2,5, vietoje 6 proc. – iki 3 proc. ir taip iki pat 40 proc. dydžio priedų, kurie sutirpsta iki 20 proc. Priedai priklauso nuo gydymo įstaigos veiklos vertinimo rezultatų.
Siekiama ištaisyti nelygybę
Pasak SAM viceministrės Linos Jaruševičienės, įsigaliojusia tvarka siekiama ištaisyti nelygybę, kuri susidarė po to, kai sprendžiant algų didinimo klausimą įstaigų vadovai buvo patraukti paraštėn.
„Taip atsitiko, kad sveikatos priežiūros personalo algoms buvo skiriamas ilgalaikis teminis dėmesys ir vadovai, ypač tam tikrų kategorijų įstaigų, liko lyg ir nuskriausti, nes atlygis nedidėjo. Tada atsitiko tokių situacijų, kad slaugytojos atlyginimas prisilygino ir netgi pralenkė vadovo atlygį. Manome, kad tai nėra teisinga“, – teigia ji.
Pasak viceministrės, dabartinė tvarka numato, kad vadovų atlyginimas turėtų didėti ar bent jau nemažėti. Tą lems įdiegtos apsaugos. Tačiau konkrečių skaičiavimų, pasak SAM atstovės, kol kas dar nėra.
„Alga priklauso nuo to, koks yra vidutinis praėjusių metų gydytojo ir slaugytojo atlyginimo vidurkis. Jeigu jis yra, tarkime, 1000, tai vadovo alga vienokia, jeigu vidurkis 2000, tai didesnė. Mes tikimės, kad tai iš tiesų padės motyvuoti vadovus. (…) Modeliavimas rodo, kad didžiajai daliai vadovų atlyginimas didės, o tai, kuriai nedidės – apsaugos priemonės yra, kad išliktų toks pats, koks buvo“, – sakė L.Jaruševičienė.
Pasak viceministrės, kadangi pastovi atlyginimo dydžio dalis didėja, kintamąją buvo nuspręsta sumažinti.
Abejoja, ar motyvuos
Tuo metu Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys konservatorius Antanas Matulas teigia nesantis tikras, ar nauja tvarka iš tiesų motyvuos įstaigų vadovus.
„Mažesnis priedas, kai kintamoji dalis yra perpus mažesnė, nėra visai gerai. Galima mąstyti taip: įstaigos vadovas gaus atlyginimą, o dėl tų 20 proc. gali ir nelabai stengtis. Ta 40 proc. dalis, kurią suteikdavo, jeigu įstaiga neturi skundų, gera finansinė situacija, nėra komplikacijų, infekcijos protrūkių, tai lyg ir skatindavo įstaigų vadovus šiek tiek daugiau stengtis“, – teigė jis.
Kita vertus, pasak Seimo nario, tvarką keisti reikėjo – tiek dėl politikų manipuliacijų savivaldybėse, tiek dėl neproporcingai didelių atlygių kai kuriose įstaigose.
„Yra pastebėta, kad tuo priedu piktnaudžiaudavo steigėjai rajonuose. Jeigu valdžioje yra vienos politinės pakraipos, o įstaigos vadovas – akivaizdžiai kitos, tai žinau keletą atvejų, kai nebūdavo skirti priedai, o tas 40 proc. atlyginimo sumažinimas – interesas dirbti vadovu, o ne gydytoju kaip ir dingsta“, – sako konservatorius.
„Kai kurių ambulatorijų, nedidelių pirminių sveikatos priežiūros centrų savivaldybėse ar savivaldybių mažesniuose centruose atlyginimai viršija didelių įstaigų arba lygūs su didelių įstaigų vadovų atlyginimais. Tai korekcija – reikalinga“, – pridėjo jis.
Pasak parlamentaro, po kelerių metų svarstymų, Sveikatos reikalų komitete šis sprendimas buvo priimtas gana vieningai kaip tam tikras kompromisas. Kita vertus, pažymi jis, kaip nauja tvarka atsispindės vadovų banko sąskaitoje – iki galo nėra aišku. A.Matulo teigimu, kai kam atlygis gali smarkiai išaugti, o kai kam – kristi, tad keletą mėnesių pokytis turėtų būti stebimas.
