Išvyko mokyti kalbos
„Jei tai būtų ne XXI a., sakyčiau, kad liksiu čia iki gyvenimo galo. Bet gyvename tokiais laikais, kai keisti gyvenimo vietą labai įprasta. Taigi – nors man čia ir labai patinka, prisižadėti negaliu“, – provokuojamas nesileido prieš ketverius metus į Lietuvą atvykęs Bernardas.
Jei tai būtų ne XXI a., sakyčiau, kad liksiu čia iki gyvenimo galo.
„Aš gimiau Keiptaune, Pietų Afrikos Respublikoje. Kai man buvo trylika, tėvai nusprendė emigruoti ir mes išvykome į Majamį“, – pirmąjį savo kraustymąsi prisiminė Bernardas. Ten jis praleido paauglystę ir baigė universitetą.
„Būtent tada atėjo krizė, buvo juntama recesija ir didelių darbo galimybių nebuvo. Taigi – aš nusprendžiau keliauti į užsienį mokyti anglų kalbos“, – kodėl paliko JAV, aiškino imigrantas.
Pirma Bernardo stotelė buvo Azija – kurį laiką savo žiniomis jis dalijosi su Mongolijos gyventojais, vėliau nusprendė persikelti į Europą – atvyko į Vilnių. Pirmą kartą atvykęs į Lietuvą čia neužsibuvo ilgai, pakėlė sparnus dar kartą – šį kartą į Taivaną. Tačiau sugrįžo. Paklaustas, ar su būsima žmona susipažino atvykęs pirmąjį kartą, Bernardas šypteli – taip. Kaunietę vyras vedęs jau prieš trejus metus, o visai neseniai šeimai gimė dukrytė Amanda.
Paprašytas palyginti šalis, kuriose teko apsistoti, su Lietuva, Bernardas tikina, kad pastaroji – labai panaši į JAV.
Lietuva panaši į JAV
Paklausus, kokį pirmąjį įspūdį paliko Lietuva, Bernardas visų pirma atkreipia dėmesį, kad čia atvyko iš Mongolijos.
„Taigi, skirtumas tikrai jautėsi. Gražios, švarios gatvės. Malonūs ir draugiški žmonės. Man čia viskas patiko. Tai buvo rugsėjis, oras buvo puikus – nei karšta, nei šalta. Taigi pirmas įspūdis buvo tikrai geras“, – prisiminimais dalijosi vyras.
Bernardui teko gyventi daugelyje šalių – pažino ir Afrikos, ir Azijos, ir Europos kultūrą. Paprašytas palyginti šalis, kuriose teko apsistoti, su Lietuva, Bernardas tikina, kad pastaroji – labai panaši į JAV.
„Kalbu apie infrastruktūrą, miestus, bendrą gyvenimo stilių. Čia kuriama daug startuolių, sparčiai žengiama į priekį“, – panašumus su JAV vardijo vyras.
Didžiausias skirtumas tarp JAV ir Lietuvos – žmonės. „Lietuviai turi labai stiprių Rytų Europos bruožų. Pavyzdžiui, žmonės labai koncentruojasi į šeimos vertybes, labai dažnai lanko tėvus. Jiems svarbus išsilavinimas – kone kiekvienas jaunas žmogus turi bakalauro ar magistro laipsnį, to nepasakyčiau apie amerikiečius. Aišku, lietuviai taip pat labai myli gamtą, o JAV žmones labiau traukia miestai“, – įžvalgas dėstė jis.
Ar turi lietuviai jiems išskirtinų, unikalių bruožų? Šis klausimas, pasak Bernardo, turi dvi puses: „Viena vertus, lietuviai iš tiesų viduje yra labai geri, draugiški ir malonūs. Jei jie tave pažįsta, jei esi jų draugas – jie atiduos tau viską. Kita vertus, jei einu Gedimino prospektu ir tiesiog šypsausi, matau, kad žmonės į mane žiūri keistokai. Kai pasisveikini su žmogumi lifte, nebūtinai sulauki atsakymo. Taigi – iš pažiūros gali pasakyti, kad jie yra ir šalti žmonės“, – kalbėjo Bernardas.
Lietuviai iš tiesų viduje yra labai geri, draugiški ir malonūs. Jei jie tave pažįsta, jei esi jų draugas – jie atiduos tau viską.
Jis pastebėjo ir tai, kad lietuviai stengiasi gyventi ramų gyvenimą ir neišsiskirti iš kitų. „Nežinau gerai tų istorinių dalykų, tačiau gal tai sovietinių laikų palikimas“, – spėjo Bernardas. Juokdamasis atvykėlis pamini ir prastus lietuvių vairavimo įgūdžius. „Iš tiesų matau labai daug avarijų“, – priduria.
Galiausiai, Bernardas apibendrina, kad lietuviai kaip visi – turi ir gerų, ir blogų bruožų, tačiau labiausiai Bernardui patinka tai, kad kai jau priima žmogų – tai priimta labai nuoširdžiai. Jis taip pat džiaugėsi, kad šeimą sukūrė būtent Lietuvoje – nes ši valstybė į tai labai orientuota ir šeimos gyvenimui puikiai tinka.
Atvykęs gyventi čia Bernardas pradėjo mokytis ir lietuvių kalbos, tai darė viešojoje įstaigoje „Soros International House“, vykdžiusioje projektą „Kalba atveria duris: TŠP integravimasis į Lietuvos visuomenę“, kuris buvo finansuotas pagal Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai 2013 m. programą.
Tiesa, imigrantas teigia, kad ji – tikrai sunki. „Kalbėti laisvai kol kas tikrai nemoku, tačiau suprantu apie 70 proc. pokalbių. Iš tiesų planuoju mokytis ir daugiau. Kad būtų jaukiau su šeima prie Kalėdų stalo“, – nusijuokia pašnekovas.
Artimiausi planai – Lietuvoje
Lietuvoje Bernardas dirba anglų kalbos mokytoju. Šia veikla užsiima su broliu, kuris taip pat gyvena Lietuvoje. Būtent jis ir atviliojo Bernardą į Lietuvą pirmąjį kartą.
„Vedame anglų kalbos užsiėmimus. Taip pat padedame studentams, kurie planuoja studijuoti užsienyje, pasirengti egzaminams ar tiesiog labiau pramokti kalbą“, – savo veiklą pristatė apie 4–5 užsiėmimus per dieną vedantis Bernardas.
Šia veikla Bernardas su broliu planuoja užsiimti ir ateityje. Kol kas – mažų mažiausiai kol dukrytė paaugs, pašnekovas ketina likti čia. Jis neslepia, kad jam čia patinka – tikina čia tikrai apsipratęs.
Paklaustas, ar kada girdėjo iš lietuvių neigiamų atsiliepimų, imigrantas nusijuokia. „Aš suprantu, ko jūs klausiate – ar lietuviai yra rasistai. Atsakyčiau ne. Lietuviai gali tave įžeisti, jei jie tavęs nekenčia, bet jei tu esi mandagus, jie su tavimi dažniausiai irgi tokie“, – aiškina vyras.
Juokaudamas priduria, kad nesmagiausios dienos jam, juodaodžiui, čia būna tada, kai Lietuvos krepšinio rinktinė žaidžia su JAV ar kita rinktine, kurioje daug juodaodžių. „Tada aš tiesiog stengiuosi likti namie“, – pokštavo vyras.
Džentelmenai
Bevaikštant Bernardinų sodu akys užkliūva už didžiulių šachmatų ir ant asfalto nupieštų juodų ir baltų langelių. „Ar mokate žaisti?“ – klausiu. Bernardas nusijuokia: „Kiekvienas džentelmenas moka.“
15min videožurnalistas Audrius Gavėnas priėmė iššūkį, palydėtą fraze: „Jei laimėčiau, tai būtų viena iš įsimintiniausių Lietuvoje praleistų dienų.“ Bene po 20 minučių paaiškėjo, kad dienos Bernardui nesugadinome.
Lietuvoje už Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai programos administravimą yra atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
