Kaip 15min teigė Plungės dvaro sodyboje veikiančio Žemaičių dailės muziejaus edukatorė Aleksandra Rudytė, norint rengti rūmų aplinkoje fotosesiją, būtina susimokėti 30 eurų. Tokių šventinių, jauniesiems svarbią dieną įamžinančių fotosesijų kasmet nemažėja.
Štai pernai liepą jų būta 73, rugpjūtį – 69, rugsėjį – 33.
„Rekordas – 11 fotosesijų rūmuose vienu metu. Panašūs skaičiai vyrauja ir parke rugpjūčio mėnesį – 10-15 fotosesijų vienu metu. Žinoma, ne visi sąžiningai laikosi tvarkos, bet šiandien jau vis mažiau kyla nesusipratimų. Yra galimybė jaunavedžiams surengti rūmų erdvėse ir pačią vestuvių ceremoniją“, – 15min teigė A.Rudytė.
Be Oginskių Plungė būtų ne Plungė
Laikas apžiūrėti dvaro sodybą. Pradedame nuo ją supančio mišraus tipo XVIII-XIX a. parko, kuris užima net 58,3 ha teritoriją. Manoma, kad jis įkurtas švento miško – alko – vietoje. Jame auga vienas seniausių bei didžiausių ąžuolų Lietuvoje – Perkūno ąžuolas.
„Sveiki atvykę į Oginskių miestą. Kunigaikštis Mykolas Oginskis (1849-1902 m.) stipriai pagyvino Plungės visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Galbūt, jei ne Oginskiai, Plungė būtų atrodžiusi visai kitaip, nes didžioji dalis statinių atsirado M.Oginskio užsakymu“, – patikino ekskursiją surengusi Plungės gidė ir turizmo vadybininkė Raminta.
Rietavo dvaro savininko Irenėjaus Oginskio sūnus Mykolas Plungės dvarą, miestelį bei jam priklausiusius palivarkus įsigijo iš Platono Zubovo. Plungės Oginskių šeima garsėjo švietėjiška, mecenatine veikla: įsteigė prieglaudą našlaičiams, slaptą lietuviškų mokyklų daraktorių mokyklą, muzikos ir orkestro mokyklą, kurioje mokėsi bei pirmuosius kūrybinius bandymus pradėjo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, finansavo lietuviškų knygų leidimą, pirmąjį lietuvišką spektaklį.
Rekordas – 11 fotosesijų rūmuose vienu metu.
Oginskių rūpesčiu buvo pradėta ir naujos, šiuo metu miestą puošiančios bažnyčios statyba. Tiesa, statybos truko net 31-erius metus, nes M.Oginskiui mirus, vis pritrūkdavo pinigų.
„Oginskiai vaikų neturėjo, tad dvaras galiausiai atiteko valstybei, pastatai buvo išparduoti.
Štai malūną nusipirkęs žydų verslininkas jį pavertė pirmąja Plungės elektrine. Tuo metu Plungę netgi buvo populiaru vadinti elektros lempute. Karo metais pastatas buvo nugriautas ir niekas jo neatstatė. Tik 2016 metais paskutinio Plungės žydo sūnus – Eugenijus Bunka – inicijavo buvusios elektrinės vietoje pastatyti paminklą.
Šalia – raudonų plytų namelis, išlikęs nuo dvaro laikų: čia buvusi Oginskių rūmų skalbykla. Pastatas rekonstruotas, svarstoma, kas jame galėtų įsikurti“, – žengiant į parką, pirmuosius sodybos statinius įvardijo Raminta.
Kaip Florencijoje
Atėjome į pačią romantiškiausią vietą Plungėje – prie XIX a. vid. statytos pilaitės-laikrodinės. Ji išdygo prieš Oginskius dvarą valdžiusio P.Zubovo užsakymu. Tai pats seniausias išlikęs Plungės dvaro statinys ir seniausias žinomas mūrinis pastatas visoje Plungėje.
„Yra toks gražus pasakojimas, kad P.Zubovas tą pilaitę-laikrodinę pastatė savo žmonos Aleksandros, kuri mirė gimdydama, atminimui. Visą savo gyvenimą ana be proto mėgo Italiją, dažnai joje lankydavosi. Tad P.Zubovas sugalvojo Plungėje pastatyti pilaitę-laikrodinę, kuri yra sumažinta Florencijos „Palazzo Vecchio“ rūmų, pradėtų statyti dar 1299 m. kopija. Joje įsikūrė sodininkas ir laikrodininkas“, – ką dalis Florencijos veikia Plungėje, paaiškino gidė.
M.Oginskiui perpirkus dvaro sodybą, čia taip pat buvo įrengta ir egzotinių augalų oranžerija.
Kai M.Oginskis mirė, jo žmona Marija Skuževska Oginskienė (1857-1945 m.) išvyko į Lenkiją ir į Plungę daugiau niekuomet nebegrįžo. Tiek laikrodinės, tiek dvaro paskirtis daug kartų keitėsi.
Dvaras nukentėjo ir nuo gaisrų, o laikrodinėje buvo įkurti pionierių namai, paprastų žmonių butai. Tik apie 2009-uosius nuspręsta laikrodinę atnaujinti, restauruoti ir čia įkurdinti Plungės rajono savivaldybės viešąją biblioteką. Ši duris atvėrė 2012 metais ir yra laikoma viena gražiausių ir unikaliausių bibliotekų visoje šalyje. Ne veltui, juk primena Florenciją.
Parko objektai yra suskaitmeninti, paruošti trys turai – augalų, gyvūnų bei kultūrinis, tad po parką galima pasivaikščioti, daug sužinoti ir be gido. Pavyzdžiui, kur gyvena Babrungo ančiasnapis?
O štai į Oginskių laikų oranžeriją galima nusikelti virtualios realybės akinių pagalba.
„Laikrodinės bokštelis – 12 metrų aukščio. Jame įrengtas laikrodis turi varpą, kuris muša valandas. Laikrodžio inkaro mechanizmas vieno žymaus Paryžiaus laikrodininko sukurtas dar 1741 m. Įdomus tuo, kad turi tik vieną rodyklę“, – pakelti akis į viršų privertė Raminta.
Skulptūra, įskėlusi protestą
2023 metų rudenį parko pakraštyje buvo pastatytas pats naujausias paminklas mieste, skirtas žymiam verslininkui, buvusiam grupės „Achema“ vadovui Bronislovui Lubiui.
