„Ko gero po nepriklausomos Lietuvos atstatymo dar nebuvo bandyta vienu kartu apimti tiek daug susijusių sričių – darbo santykius, valstybinio socialinio draudimo sistemą, darbo vietų kūrimą ir skurdo mažinimą“, – pradėdamas diskusiją sakė projekto vadovas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis.
Kaip tik toks tikslas yra pavestas mokslininkų grupei, turinčiai parengti ne vieną įstatymą, o sukurti visą Lietuvos socialinį modelį, apimantį Darbo kodeksą, socialinio draudimo, užimtumo ir darbo vietų kūrimo įstatymus.
Kompleksinis požiūris į problemas
„Modelį suprantame kaip keleto pagrindinių socialinės ir užimtumo srities sistemų sąveiką: darbo rinkos ir santykių, užimtumo, darbo teisės reguliavimo, socialinio draudimo“, – pasakoja vienas iš tyrime dalyvaujančių mokslininkų prof. dr. Romas Lazutka.
Naujo modelio sukūrimą skatina besikeičianti darbo rinka ir naujos darbo sąlygos, kurios reikalauja spręsti su šiais pokyčiais atsirandančias socialines, ekonomines ir teisines problemas.
„Kiekviena šalis turi savitą modelį. Girdėjome apie istoriškai susiklosčiusius skandinavišką, kontinentinį, anglosaksų modelius. Pažiūrėjus giliau, net ir vieną modelį, kad ir gerovės valstybės, turinčios šalys skiriasi, nes kiekviena jų sprendžia savitas problemas ir jas įtvirtina teisės aktuose“, – pasakoja ekonomistas.
„Naujo modelio sukūrimą skatina besikeičianti darbo rinka ir naujos darbo sąlygos, kurios reikalauja spręsti su šiais pokyčiais atsirandančias socialines, ekonomines ir teisines problemas“, – teigia T.Davulis. Pasak jo, spręsti šiuos klausimus kompleksiškai ir sistemiškai imtasi pirmą kartą.
„Modelio sukūrimas reikštų viešojo sektoriaus struktūros ir jos valdomų procesų pokytį. Jis turėtų pagerinti dirbančiųjų darbo sąlygas, padidinti jų darbo vietų saugumą ir įsidarbinimo galimybes. Šiandien valstybė pripuolamai ir dažnai nekoordinuotai imasi tai darbo santykių liberalizavimo, tai pensijų, tai jaunimo nedarbo mažinimo, tačiau sisteminio požiūrio pasigendama. O tai reiškia, kad institucijos veikia ir valstybės pinigai leidžiami nebūtinai efektyviai“, – pasakoja dekanas.
Pristatant pirminius prieš porą mėnesių pradėtų tyrimų rezultatus kalbėta apie jaunimo nedarbo problemą, socialinę atskirtį, būdus, kaip pritraukti investicijas. Atviroje diskusijoje dalyvavo prof. dr. Romas Lazutka, prof. dr. Boguslavas Gruževskis, doc. dr. Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė bei kiti projekte dirbę akademinio pasaulio nariai.
Aptartas ir naujo Darbo kodekso projektas
Po pietų dalyviai persikėlė į Vilniaus Universiteto mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą, kur konferencijoje „Kokio Darbo kodekso reikia Lietuvai XXI amžiuje” buvo aptariama kodekso rengimo eiga, nagrinėjama socialinės partnerystės bei kolektyvinių darbo santykių ir darbo ginčų problematika. Taip pat aptartos temos, susijusios su darbo ir poilsio bei saugos ir sveikatos darbe reglamentavimu, darbo ir įsipareigojimų šeimai derinimu.
Socialiniai partneriai diskutavo apie tai, kaip pašalinti Darbo kodekso spragas ir trūkumus, padaryti jį paprastesnį, suprantamesnį, lengviau nuspėjamą. Kodeksas turėtų sumažinti administracinę naštą darbdaviams, ypač smulkiesiems, ir leisti lanksčiau reaguoti į ekonomikos pokyčius, o darbuotojams suteikti daugiau saugumo prisitaikant prie darbo rinkos (kvalifikacijos kėlimas, darbo vietos keitimas ir mobilumas). Harmonizuojant saugumą ir lankstumą, norima paskatinti darbo vietų kūrimą bei užimtumą.
„Suprantama, kad tai yra labai jautrūs visiems pusėms sprendimai, bet tikimės kad socialiniai partneriai aktyviai dalyvaus kompromiso paieškose – juk mes visi norime, kad Lietuvoje būtų įmanoma šiuolaikiškai dirbti ir užsidirbti. Šiandieninis darbo kodekso darbo realijoms tikrai nėra pritaikytas“, – teigia vienas iš kodekso rengėjų doc. dr. Justinas Usonis.
