Grupė Seimo narių siūlo atidėti galutinę mokyklų pertvarką. Kaip skelbė BNS, pagal Švietimo įstatymą nuo šių metų rugsėjo šalyje turėtų nebelikti vidurinių mokyklų. Bendrojo ugdymo mokyklų tipai nustatomi tokie: pradinė mokykla, progimnazija, pagrindinė mokykla, gimnazija.
Siūlo įstatymą taisyti
Įgyvendinus švietimo reformą, vidurinėms mokykloms buvo paliktas terminas pertvarkai.
Parlamentarai, o jų yra per 30, daugiausia iš „darbiečių“ ir „tvarkiečių“, taip pat Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijų, siūlo Švietimo įstatymą taisyti ir šį terminą pratęsti iki 2018 metų rugsėjo 1 dienos.
Anot pataisos teikėjų, kai kurios mokyklos dėl savo specifikos dar turėtų išlaikyti 12-kos klasių ugdymą. „2015.09.01 įsigaliosianti įstatymo redakcija, panaikinanti vidurinės mokyklos, kaip bendrojo ugdymo mokyklos tipą, atims galimybę daugeliui perspektyvių, augančių Lietuvos švietimo įstaigų akredituoti vidurinio ugdymo programas“, – rašoma pataisos aiškinamajame rašte.
Švietimo reforma numato kai kurias išimtis, leidžiančias išlaikyti ir ugdymą nuo 1 iki 12 klasės. Tai būtų vadinamoji ilgoji gimnazija.
Švietimo reforma numato kai kurias išimtis, leidžiančias išlaikyti ir ugdymą nuo1 iki 12 klasės.
Tai būtų vadinamoji ilgoji gimnazija: vienintelė teritorijoje vidurinio ugdymo programą vykdanti mokykla, valstybės sienos apsaugos zonoje esanti bendrojo ugdymo mokykla bei mokykla, kurioje ugdomi specialiųjų poreikių vaikai.
Taip pat ilgąją gimnaziją gali turėti mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, pavyzdžiui, meno, klasikinių kalbų ar kitokios pakraipos mokykla. Ugdymą nuo pirmos iki paskutinės klasės galės vykdyti ir religinės konfesijos mokykla.
Dilema dėl 14 mokyklų
Kaip 15min.lt sakė Vilniaus savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Gintaras Petronis, 14 sostinės vidurinių mokyklų ši Švietimo įstatymo nuostata palies tiesiogiai.
„Sprendimas yra priimtas Vilniaus miesto taryboje, kuri įgaliojo mokykloms suteikti galimybę teikti Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) savo ugdymo sampratas, kad jas galėtų įvertinti ŠMM specialistai ir nuspręstų, ar šitos mokyklos iš vidurinių gali tapti ilgosiomis – nuo 1 iki 12 klasės – gimnazijomis“, – teigė G.Petronis.
Jeigu ŠMM nepritars šitoms ugdymo kryptims vidurinėse mokyklose ir nesutiks su tuo, jog būtų vykdoma akredituota vidurinio ugdymo programa, šitos visos mokyklos nebegalės nuo rugsėjo 1 dienos mokyti vienuoliktokų ir dvyliktokų bei išduoti brandos atestatų.
Vertinimai jau vyko, bet oficialiai dar nėra pranešta, kiek iš šių mokyklų taps gimnazijomis.
„Pavojus toks, kad jeigu ŠMM nepritars šitoms ugdymo kryptims vidurinėse mokyklose ir nesutiks su tuo, jog būtų vykdoma akredituota vidurinio ugdymo programa, šitos visos mokyklos nebegalės nuo rugsėjo 1-osios mokyti vienuoliktokų ir dvyliktokų bei išduoti brandos atestatų“, – kalbėjo direktorius.
Vilniaus savivaldybė priversta apsispręsti ir dėl turimų ilgųjų gimnazijų, kurias reikalaujama reorganizuoti.
Švietimo įstatyme yra numatyta, kad mieste esančios gimnazijos turėtų būti išgrynintos, t. y., keturmetės. Šiuo metu sostinėje yra 6 gimnazijos, kurias lanko ne tik 9-12 klasių moksleiviai, bet ir jaunesni.
Reikia priestatų
Vilniaus tarybos posėdyje kovo 18-ąją nagrinėta situacija dviejose gimnazijose – Žvėryno ir Gabijos. Abi mokyklos turi daug vaikų, Gabijos gimnazija nuolat perpildyta, ją šiuo metu lanko apie 1,5 tūkst. vaikų.
„Nėra kaip išskaidyti Žvėryno gimnazijos – nėra patalpų. Nubraukti šitai mokyklai 5-8 klasių mes negalime. Vienintelė išeitis – dvi mokyklos po vienu stogu, bet tai tarsi gerai važiuojantį automobilį perdarytume į du motociklus. O Gabijos variantas dar sudėtingesnis, nes ten yra 1,5 tūkst. moksleivių, miestas plečiasi į šiaurinę pusę, vaikų ten daugėja, o naujų pastatų šioje miesto dalyje neturime“, – teigė G.Petronis.
Šios mokyklos keturmetėmis turi tapti iki šių metų rugsėjo 1 dienos. Jeigu reorganizacija būtų atidėta bent 5 metams, sprendimų miestas gal ir rastų, tiek Žvėryno, tiek Gabijos gimnazijose ketinta statyti priestatus, tačiau statybos dar neprasidėjo.
Kas įsikurs Centro mokykloje?
Gabijos variantas dar sudėtingesnis, nes ten yra 1,5 tūkst. moksleivių, miestas plečiasi į šiaurinę pusę, vaikų daugėja, o naujų pastatų šioje miesto dalyje neturime, – teigė G.Petronis.
Vilniaus centre yra mokykla, kuri kasmet vis labiau tuštėja. Tai Centro vidurinė mokykla, esanti prie pat Lukiškių kalėjimo.
Ji atsirado sujungus dvi rusų mokyklas – M.Dobužinskio ir Lukiškių, tačiau dabar joje mokosi vos 220 vaikų, kai galėtų net 580 moksleivių.
„Manau, tai netolimos ateities klausimas. Jei Centro vidurinė mokykla nebebus vidurinė, nes jie net neteikė dokumentų nagrinėti ŠMM, tai liks 1-10 klasės, o moksleivių dar sumažės iki maždaug 150-170, tada reikės spręsti šitos mokyklos likimą.
Pastatas įtrauktas į renovuojamų mokyklų sąrašą, renovacija bus atliekama šiemet už ES lėšas“, – apie tuštėjančią mokyklą pačiame miesto centre kalbėjo G.Petronis.
Jo teigimu, vienas iš variantų – čia perkraustyti „Juventos“ gimnaziją, esančią Naujininkuose ir taip pat tuštėjančią dėl nepatogios dislokacijos vietos. Bet prieš kelerius metus ši gimnazija kraustytis atsisakė, galbūt nenorės ir dabar. Tuomet pastatas galbūt galėtų atitekti Žvėryno gimnazijai.
