Kiek tiksliai Lietuvoje yra savivaldybių, kuriose iki balandžio 14-osios popietės nebuvo registruota nė vieno COVID-19 atvejo, pasakyti nėra lengva. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad visa su tuo susijusi informacija pateikiama svetainėje korona.lrv.lt, kur yra žemėlapis su raudonais taškais, nurodančiais užsikrėtimus savivaldybėse. Tačiau duomenys nėra iki galo tikslūs, be to, vėluoja: antradienį popiet galima buvo matyti tik šeštadienio vakaro skaičius.
Vis dėlto bent kelios savivaldybės dar gali atsargiai džiaugtis savo teritorijoje neturintys naujuoju koronavirusu užkrėstų žmonių.
„Dievas padeda tiems, kurie saugosi“
Utena – didelis miestas, apskrities centras, šalia koronaviruso židiniu tapusios Ukmergės, bet jame irgi kol kas COVID-19 atvejų neužfiksuota. Kaip sako meras Alvydas Katinas, garsiai džiaugtis ar girtis čia nėra kuo, tačiau vis dėlto šis rodiklis optimizmo suteikia.
„Žmonės pas mus palyginti drausmingai laikosi tų visų sąlygų. Bet aš tokiais sunkiais momentais niekada nedarau reklamos – nei sau, nei kitiems. Yra patarlė, kad Dievas padeda tiems, kurie saugosi. Tam tikras darbas tikrai yra padarytas, sėkmę siečiau ne vien su meru ir savivaldybe, bet ir policija, šauliai, nevyriausybininkai, savanoriai dirba ranka rankon. Utenoje tai labai įprasta, dirba ranka rankon, nesistumdydami, kas kam priklauso ar nepriklauso. Tai naudinga bet kokiu atveju. (…)
Yra patarlė, kad Dievas padeda tiems, kurie saugosi. Tam tikras darbas padarytas, sėkmę siečiau ne vien su meru ir savivaldybe, bet ir su policija, šauliais, nevyriausybininkais, savanoriais.
Ir mūsų ekstremalių situacijų centras, ir mes visi pirmiausia puolėme ne sveikatos apsaugos ministrą ar valstybę kritikuoti, bet supratome, kad tokiu atveju, kai visoje valstybėje, Europoje, visame pasaulyje tokia padėtis su apsaugos priemonėmis, reikia ne interviu duoti, o dirbti. Iš vieno giminingo miesto Lietuvą jau pasiekė 57 dėžės apsaugos priemonių, kurios bus skirtos Utenos bendruomenei“, – teigė A.Katinas.
Meras tikina malonės iš nieko nelaukęs nuo pat pradžių – su kolegomis ėmėsi ieškoti apsaugos priemonių, kur jas galėtų įsigyti, tarėsi su verslo atstovais.
„Tai gal ir šiokie tokie rezultatai yra, – tikino A.Katinas. – Tiek savivaldybės, tiek ligoninės ar poliklinikos vadovas turi jausti, kad tai neeilinis atvejis ir čia pirštais badytis nėra ko. Kol badysies, pusė gydytojų apsirgs ir t.t.“
Utenoje veikia mobilus patikros punktas, darbui paruošta karščiavimo klinika. Tačiau meras sako girtis nenorįs, esą šiandien pasigirsi, o rytoj gali turėti dešimt atvejų.
Reikalauja atskirti gyventojus nuo ligoninės
Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas po Velykų feisbuke pasidalijo įrašu, kuriame padėkojo policijos pareigūnams, šauliams, kariams, savanoriams, seniūnams, savivaldybės darbuotojams, kurie prisidėjo ir padėjo policijos pareigūnams per ilgąjį savaitgalį.
„Rezultatą, kaip šventinis laikotarpis paveiks mūsų rajoną, sužinosime kiek vėliau. Noriu tikėti, jog mums pavyks išlikti tarp tų kelių rajonų, kurie nepaliesti COVID-19 viruso.
O mes ir toliau darome viską, kad Jūs jaustumėtės saugūs. Rytoj Rokiškį pasieks nemaža siunta apsaugos priemonių – 20 000 vienkartinių medicininių kaukių, 60 000 vienkartinių pirštinių, 700 vienkartinių chalatų ir 600 apsauginių akinių. Šias priemones gauname iš LR Vyriausybės. Manau, būtų sąžininga skirstant apsaugos priemones prioritetą išlaikyti gydymo ir socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms“, – rašė meras, kartu stebėdamasis kai kurių rokiškėnų reikalavimais.
Jo teigimu, dvi Rokiškio miesto gyventojos pareikalavo atskirti gyventojus nuo ligoninės: „Cituoju: „Reikalaujame, kad (…) nuo mūsų gyvenamosios zonos būtų atitverta vientisu, ne žemesniu kaip 3-jų metrų aukščio atitvaru, kuris nors iš dalies teiktų barjerą vėjui atnešti COVID-19 virusą į mūsų kiemus.“
WOW!!! Tai gal dar ir spygliuota viela aptverti ir ligoninės personalą uždaryti ir nebeišleisti, maža ką, kad vėjas ir nuo jų viruso nenešiotų?..“
Kiek anksčiau R.Godeliauskas taip pat minėjo informacijos trūkumą, esą tik prieš pat Velykas savivaldybės pradėjo gauti iš Nacionalinio sveikatos centro detalią informaciją apie nustatytus viruso atvejus Panevėžio regione.
„Iki to laiko informaciją kiekvieną dieną tikrindavome patys. Informacija, kiek atliekama tyrimų pagal gyvenamą vietą, nėra sisteminama. Savo iniciatyva apskambinę mobilius punktus ir laboratorijas, kurios aptarnauja Panevėžio regioną, surinkome duomenis, jog per pirmas tris karantino savaites mėginiai buvo paimti ir ištirti 97 Rokiškio rajono gyventojams, visi atsakymai neigiami. Informacijos, kiek buvo atlikta tyrimų oro uostuose, Klaipėdos uoste grįžusiems į mūsų rajoną, nėra. Buvome pirma savivaldybė (pasak laboratorijų), kuri ėmėsi rinkti tokią informaciją“, – teigė R.Godeliauskas.
Priemones pirko jau kovo pradžioje
Nulį prie nustatytų atvejų kol kas dar gali įrašyti ir Lazdijų rajono savivaldybė. Merė Ausma Miškinienė sako atsitiktinumu to nevadinanti.
„Aš manau, tai, kad Lazdijų rajone šiuo metu nėra nė vieno COVID-19 atvejo, lėmė, jog mūsų rajonas didelis, gana retai apgyvendintas. Svarbu ir tai, kad labai anksti ėmėmės visų įmanomų prevencinių priemonių – nuo apsaugos priemonių, laiptinių dezinfekcijos, srautų reguliavimo, labai aktyviai dirbame ir su verslu, ir su socialiniu sektoriumi, stengiamės, kad nebūtų paliktas, pamirštas nė vienas žmogus.
Mes nekaltinome ir neieškojome, kas mums duotų, mes ieškojome patys įsigyti, – kalbėjo A.Miškinienė.
Labai aktyviai bendradarbiaujame visi visais lygiais su žmonėmis, kalbamės, turime didžiulį savanorių tinklą, kurie talkina. Kiekvieną dieną priimame kaip naują iššūkį ir kiekvieną dieną stengiamės padaryti viską, kas nuo mūsų priklauso, kad žinotume, jog geriau padaryti jau neįmanoma“, – kalbėjo Lazdijų merė.
Ji prisipažino, kad džiaugtis galima tik labai tyliai, nes ši diena tokia, o rytojus jau gali būti visiškai kitoks.
Apsaugos priemones, kaip sako merė, Lazdijai pradėjo pirkti dar kovo pradžioje, vos paviešinus Vyriausybės ir SAM rekomendacijas.
„Mes nedelsdami patys ėmėmės ieškoti ir užsakinėti, tai pirmuosius užsakymus gavome jau pirmą karantino savaitę. Aktyviai dirbome su visomis pirminės sveikatos priežiūros įstaigomis, jų turime penkias. Jie neturėjo, mes turėjome, dalinomės. Kiek galėjome, tiek padėjome ir Alytaus greitosios medicinos pagalbos centrui, dirbome su mūsų verslininkais, klausdami, kaip galime padėti jiems, o jie klausė, kaip gali padėti mums. Toks tikrai nevaldiškas, neatsainus bendradarbiavimas ir kol kas sąlygojo mūsų sėkmę. Mes nekaltinome ir neieškojome, kas mums duotų, mes ieškojome patys įsigyti“, – kalbėjo A.Miškinienė.
Lazdijams teko atlaikyti ir padidėjusį važiuojančiųjų per Lietuvos-Lenkijos sieną srautą, tačiau su tuo, anot merės, irgi pavyko susitvarkyti tinkamai, kad būtų kuo mažiau kontaktų.
Patirties sėmėsi ir iš Ukmergės
Zarasai – nedidelė savivaldybė, nutolusi, gal todėl čia irgi bent kol kas nėra fiksuota COVID-19 atvejų, sako šio rajono meras Nikolajus Gusevas.
„Dėjome pastangų, vykdėme visus nurodymus, Vyriausybės reikalavimus. (…) Kaip ir visos kitos savivaldybės, darėme viską, kas įmanoma, skambinomės, domėjomės dėl kaukių, kitų apsaugos priemonių“, – kalbėjo meras.
Jis pabrėžė, kad nuolat palaiko kontaktą ir su kitais merais, iš kurių ne tik sėmėsi gerosios patirties, bet ir mokėsi iš jų klaidų, kaip, tarkim, iš Ukmergės.
Kaip ir visos kitos savivaldybės, darėme viską, kas įmanoma, skambinomės, domėjomės dėl kaukių, kitų apsaugos priemonių, – sakė N.Gusevas.
Velykų savaitgalis Zarasų krašte irgi buvo pakankamai ramus, anot mero, kiek jam teko kalbėtis su seniūnais, daug atvykėlių nebuvo pastebėta, tačiau policijai, savivaldybės viešosios tvarkos specialistams teko reaguoti į gyventojų skundus, važiuoti ir aiškintis, kodėl vienur ar kitur pastebėti kažkokie susibūrimai.
Kol kas tyliai pasidžiaugti neturėdami COVID-19 atvejų gali ir Kupiškio rajono savivaldybės vadovai. Anot vicemero Algirdo Notkaus, greičiausiai susidėjo keletas sėkmingų dalykų ir susirgimų dar neužfiksuota.
„Ir bendravome, informavome, ir priemones pirkome, viską darėme. Kaip visoje Lietuvoje, taip ir pas mus. Yra ir daugiau tokių rajonų, ne mes vieni išimtis“, – kalbėjo vicemeras, pabrėždamas, kad nėra lengva ir priemonių įsigyti, kai jų reikia visiems vienu metu.
Buvo atvejis, bet nebėra
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas prieš kurį laiką savo feisbuke skelbė, kad jo vadovaujamoje savivaldybėje patvirtintas pirmasis užsikrėtimo koronavirusu atvejis, tačiau praėjusią savaitę jis jau pasidžiaugė kita žinia.
„Druskininkietei, kuriai savaitės pradžioje diagnozuotas koronavirusas, buvo atlikti du pakartotiniai COVID-19 testai – abu jie NEIGIAMI. Labai tikiuosi, kad pirmojo testo rezultatas buvo klaida. Specialistai aiškinasi, kurioje grandyje atliekant pirmąjį testą ta klaida buvo įvelta.
Šiuo metu moteris toliau gydoma Vilniuje dėl kitų sveikatos problemų, jai nepasireiškia jokie koronavirusui būdingi simptomai. Planuojama atlikti dar keletą papildomų testų. Tikimės, kad paskutiniai testai taip pat bus neigiami. Šią minutę nėra nė vieno druskininkiečio, užsikrėtusio koronaviruso“, – balandžio 9 d. rašė R.Malinauskas.
Karantinas Lietuvoje paskelbtas nuo kovo 16 d., prieš Velykas jis buvo pratęstas iki balandžio 27-osios. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga jau užsiminė, kad galvojama karantiną švelninti, tarkim, leisti veikti parduotuvėms, kuriose pirkėjai užtrunka ne ilgiau kaip 15 minučių, jose lengva reguliuoti lankytojų srautus.
Plačiau skaitykite čia: A.Veryga: trečiadienį Vyriausybė svarstys, kaip sušvelninti karantiną – kai kas jau gali įsigalioti dar šią savaitę
