Kaltinimų dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir piktnaudžiavimo sulaukęs advokatas iš Šiaulių rajono A.Koskus kreipėsi į 15min.lt redakciją, tačiau ne tam, kad papasakotų apie savo kaltes ar nekaltumą.
Teisininkui nebetelpa į galvą, kaip akloji (dėl objektyvumo) teisingumo deivė Temidė gali vairuoti buldozerį – jis teisiamas taip įnirtingai, kad negali gintis, netgi pats būdamas profesionaliu advokatu. A.Koskus dėl to susimąstė: kaip tuomet jaustis paprastam į teismą patenkančiam žmogui?
„Už tai, kad reiškiau savo, kaip teisiamojo, reikalavimus, galiausiai teisėjos buvau pašalintas iš teismo salės. Tapau teisiamuoju už akių“, – pasakojo A.Koskus.
Jis iškart paminėjo kitą absurdišką susiklosčiusią aplinkybę: jo interesams atstovauti ir jį ginti procese buvo paliktas valstybės skiriamas advokatas, su kuriuo A.Koskus nesutaria. Advokatas aiškino norintis turėti savo privatų gynėja, tačiau bylą nagrinėjanti teisėja to girdėti nepanoro.
Buvo išvytas iš savo paties bylos
Teisiamasis šioje byloje nuolat bandė teisėjos nervų stiprumą, reikšdamas prieštaravimus dėl pirmininkaujančiosios veiksmų (tokią teisę kaltinamasis turi).
Proceso šeimininkės kantrybės taurė persipildė tada, kai skelbiant bylos medžiagą A.Koskus ėmė reikalauti, jog teisėja pagarsintų visus byloje esančius svarbius dokumentus.
Buvau teisiamas už akių, kaip kariniai nusikaltėliai, kuriuos, beje, ir tai kartais atveža į salę bent neįgaliųjų vežimėliuose, – replikavo A.Koskus.
Paprastai visi dokumentai nėra perskaitomi, o tik išvardijami jų pavadinimai. Tačiau, proceso šalims prašant, baudžiamasis procesas įpareigoja teisėjus pilnai skaityti reikšmingus dokumentus. Pasak A.Koskaus, šiuo atveju Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja nutarė drastiškai taupyti laiką, o tam prieštaravusį teisiamąjį tiesiog išvijo už durų.
„Buvau teisiamas už akių, kaip kariniai nusikaltėliai, kuriuos, beje, ir tai kartais atveža į salę bent neįgaliųjų vežimėliuose“, – replikavo A.Koskus.
Teisėjos sparta: 14 tomų – 3 valandos
A.Koskus puikiai informuotas, kas vyko už durų, kol jo nebuvo salėje. Jo žiniomis, 2015 m. vasario 23 dienos posėdžio metu per tris valandas teisėja pagarsino 14 tomų bylos, t.y. apie 2 800 lapų, perskaitydama tik dokumentų pavadinimus, ketvirtadalio pavadinimų neperskaitydama, ir pagarsindama tik 1/100 dalį visų dokumentų. Teisėja nepagarsino jokių procesinų sprendimų, priimtų byloje, teisiamojo apklausų protokolų, gynybos liudytojų apklausų protokolų, kaltinimo liudytojų apklausų protokolų, pagarsino tik akistatų protokolus ir STT atliktų apžiūrų protokolus.
-
Teisėjas: ko iš jo tikisi visuomenė?
-
Didžiausia žmonių baimė – kas laukia už teismo durų
-
LAT pirmininkas Rimvydas Norkus: „Nesakyčiau, kad teisingumas J.Radzevičiaus byloje neįgyvendintas“
-
Lietuvių gyvenimo būdas ir charakteris nesikeičia: progų pasibylinėti niekas nepraleidžia
-
Seimo narys Rimas Ručys ne toks didelis ligonis – jis jau išrašytas iš Kauno klinikų
„Jau 15 metų verčiuosi advokato praktika. Per tuos metus, gindamas savo klientus, nesu nė sykio susidūręs su panašiu teismo piktnaudžiavimu.
Būdamas advokatu, negaliu gintis nuo man pareikštų kaltinimų. Man prieš mano valią yra paskirtas valstybės gynėjas – už valstybės lėšas man yra teikiama prievartinė gynyba, o į mano atsisakymus nuo valdiško gynėjo teisėja nereaguoja.
Tuo tarpu mano pasirinktų gynėjų prašymai suderinti su jais posėdžių laiką yra ignoruojami. Man inkriminuojamas apgaulingas apskaitos tvarkymas, nors byloje nėra jokios specialisto išvados. Į mano prašymus skirti objektų tyrimą specialistui nereaguojama.
Mano prašymai kviesti 19 gynybos liudytojų, prijungti dokumentus, išreikalauti duomenis iš institucijų apie mano slaptą sekimą ir telefoninių pokalbių pasiklausymą laikotarpiu nuo 2006 metų iki dabar jau daugiau kaip pusę metų nėra sprendžiami, motyvuojant, kad dar ne laikas“, – pasakojo A.Koskus.
Pats padavė į teismą teisėją, bet kas iš to?
Bandydamas žūtbūt nepasiduoti, A.Koskus padavė į teismą jo bylą taip uoliai nagrinėjančią Kelmės teisėją.
„Esu pareiškęs ieškinį dėl Konstitucinės teisės pažeidimo ir neturtinės žalos atlyginimo civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismui, kurioje aš esu ieškovas, o mano bylą nagrinėjanti teisėja yra patraukta atsakove. Teisėjos dalyvavimas yra pripažintas būtinu, tačiau ji, esant aiškiam interesų konfliktui, nenusišalina nuo bylos nagrinėjimo, Teisėjų etikos ir drausmės komisija į tai irgi niekaip nereaguoja“, – pasakojo advokatas.
Atsakovu šioje byloje A.Koskus patraukė ne tik teisėją, bet ir Teisingumo ministeriją. Savo ruožtu Kelmės teisėja paprašė išbraukti ją iš atsakovų.
Pasak A.Koskaus, taip ir buvo padaryta: priimta esą neskundžiama nutartis. Tačiau A.Koskus ją vis tiek apskundė.
A.Koskus pateikė ir dar vieną pavyzdį, rodantį Temidės požiūrį į jį, kaip į teisiamąjį.
„Dirbdamas advokatu visus metus neatostogavau, todėl paprašiau teisėjos nerengti naujų posėdžių vieną mėnesį, kad galėčiau pailsėti. Teisėja pasakė, kad šį klausimą išnagrinės kitame posėdyje, kuris buvo paskirtas būtent mano nurodytu atostogų laikotarpiu. Birželio 26 d. prašymas nerengti posėdžių nuo liepos 3 d. iki rugpjūčio 3 d. buvo nagrinėjamas liepos 10 d., ir, žinoma, atmestas“, – kalbėjo teisininkas.
Vienintelis pagrįstas prašymas iš 100?
Koks buvo tas A.Koskaus prašymas, kurį vienintelį iš visų jo pateiktų teismai pripažino pagrįstu?
„Viena nusikalstama veika man negalėjo būti inkriminuota dėl suėjusio senaties termino. Kreipiausi į prokuratūrą, kad ją eliminuotų iš kaltinimų, tačiau tai nebuvo padaryta. Pateikiau skundą, ir Šiaulių apygardos teismas pripažino, kad senatis iš tiesų suėjusi. Tiesa, prokuroras vis tiek įtraukė tą veiką į kaltinamąjį aktą, ir tik gerokai vėliau tai buvo ištaisyta“, – minėjo teisiamasis.
7 advokato klausimai
Advokatas suformulavo ir retoriškai uždavė 7 klausimus, į kuriuos viliasi anksčiau ar vėliau sulaukti atsakymų.
– Ar gali baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas nenusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jei jis yra atsakovu civilinėje byloje, kurioje ieškovu yra kaltinamasis; bei teisėjas yra atsakovas civilinėje byloje, kurioje kaltinamasis yra ieškovo atstovas?
– Ar bylose dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo toks kaltinimas gali būti pareikštas ir nagrinėjamas, nesant byloje sprecialisto išvados, kurioje būtų konstatuoti šios veikos padariniai?
– Ar pašalinimas iš teismo posėdžių salės už aktyvų naudojimąsi savo teisėmis yra teisėtas?
– Ar turi teisę kaltinamasis reikšti prašymus pagarsinti visus bylos dokumentus ar atskirus bylos dokumentus, ar tokie jo prašymai gali būti ribojami?
– Kokią įtaką bylos išnagrinėjimui viešumo sąlygomis turi BPK 290 straipsnio nuostatų laikymasis, t.n y. teismo pareigos paskelbti visus dokumentus, pagarsinti visų byloje esančių dokumentų pavadinimus, turinčius reikšmės bylai išnagrinėti laikymasis?
– Ar gali būti laikomi dokumentais, neturinčiais reikšmės bylai nagrinėti kaltinamojo apklausų protokolai, gynybos liudytojų apklausų protokolai; nukentėjusiųjų skundai, jų apklausų protokolai, kaltinimo liudytojų apklausų protokolai; tarnybiniai pranešimai, kurių pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir panašiai?
– Ar gali teisėjas baudžiamojoje byloje skirti posėdžius, nederindamas jų laiko su kaltinamojo pasirinktu gynėju?
