Lietuvoje ketvirtadienio ryto duomenimis naujuoju koronavirusu yra užsikrėtę 1385, iš jų pasveiko jau 589, tebeserga 751. Mirė nuo COVID-19 45 žmonės.
Iki vakcinos – 6-12 mėnesių
Užsikrėtusiųjų skaičius mažėja, trečiadienį laboratorijose patvirtina tik 10 naujų atvejų. Tačiau T.Beinortas akcentuoja: nedidelis užsikrėtusiųjų skaičius rodo, kad didžioji dalis lietuvių vis dar nėra persirgę koronaviruso infekcija.
„Šitas virusas, su kuriuo susiduriame, yra tikrai labai klastingas, nes jis plinta tarp besimptomių asmenų, yra lengvai pernešamas. Mes neturime vakcinos nuo jo – iki jos atsiradimo greičiausia reikės palaukti bent 6 ar 12 mėnesių, neturime efektyvaus gydymo ir vienintelis būdas susidoroti su šita epidemija yra ne farmakologinės intervencijos, o užkardyti kelią viruso plitimui sumažinant pernešimą tarp asmenų“, – apie vienintelę šiuo metu efektyvią apsisaugojimo priemonę nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas.
Šitas virusas, su kuriuo susiduriame, yra tikrai labai klastingas, nes jis plinta tarp besimptomių asmenų, yra lengvai pernešamas.
Vis dėlto jeigu švelninamas karantinas, norint grįžti į normalų gyvenimą kuo greičiau, atnaujinamas gydymo įstaigų darbas, kad būtų galima priimti kitų sveikatos problemų turinčius asmenis, būtina galvoti apie epidemiologinę kontrolę.
„Tai yra aktyvus visuomenės testavimas ir aktyvus situacijos sekimas, koks yra užsikrėtimų dažnis tarp ne vien simptomus turinčių, bet ir besimptomių asmenų.
Šiuo metu Lietuvoje yra testuojama pakankamai daug besimptomių valstybės tarnautojų, siekiant užkardyti kelią virusui plisti tarp aukštos rizikos asmenų, tarkim, globos namuose, tarp sveikatos apsaugos darbuotojų, policijos pareigūnų. Tačiau testuodami tik tam tikras grupes, mes nežinosime visos situacijos, kuri yra Lietuvoje“, – kalbėjo T.Beinortas.
Būtina išgaudyti kontaktus
Jo teigimu, jeigu yra siekiama atpalaiduoti karantino reikalavimus ir norima grįžti į normalų gyvenimą, reikėtų galvoti apie didelės infrastruktūros sukūrimą, kuri leistų testuoti didelę dalį Lietuvos visuomenės kiekvieną dieną.
„Turi vykti kontaktų išgaudymai: ar tai būtų daroma klasikiniu epidemiologiniu modeliu, kai yra gaunami kontaktai iš pačių žmonių ir su užsikrėtusiu asmeniu turėję kontaktų žmonės yra izoliuojami, ar būtų pasitelkiamas technologinis modelis, kaip Australijoje, Vokietijoje ar planuojama Didžiojoje Britanijoje – su telefono programėle galima nustatyti, ar žmonės turėjo kontaktą vienas su kitu. Tačiau technologinis modelis nepakeis klasikinės epidemiologijos, mes nežinome, ar tai veikia, tai neturi pažeisti ir žmogaus teisių“, – apie kontaktų nustatymo būtinybę kalbėjo T.Beinortas.
Pirma epidemijos banga baigėsi. Bet baigėsi tik todėl, kad Lietuvoje karantinas prasidėjo turint tik kelis užsikrėtimo atvejus ir mes tikrosios epidemijos nematėme.
Gydytojas pabrėžė: jeigu norime grįžti į normalų gyvenimą, turime suprasti, kad su virusu gyvensime dar ilgai.
„Pirma epidemijos banga baigėsi. Bet baigėsi tik todėl, kad Lietuvoje karantinas prasidėjo turint tik kelis užsikrėtimo atvejus ir mes tikrosios epidemijos nematėme. Epidemijos rizika, kaip ir visur, išlieka aukšta, nieko negąsdinant, bet norint grįžti į įprastinį gyvenimą turime pasitelkti strategiškai gerus sprendimus, kurie susideda iš analitikos, protingo atsitiktinio testavimo ir efektyvaus atvejų išgaudymo“, – kartojo Kembridžo universiteto ligoninėje dirbantis medikas.
Jo teigimu, reikia tikėtis, kad vakcina atsiras per 6-12 mėnesių, bet esą jeigu tai įvyks per tokį trumpą laiką, bus rekordas pasaulio istorijoje – trumpiausias laikas iki vakcinos sukūrimo kol kas buvo net penkeri metai, tiek kurta vakcina nuo ebolos viruso.
Kol nėra vaistų, svarbu saugotis
„Karantinas ir asmenų budrumas susiveda į tas ne farmakologines prevencines priemones. Tam, kad žmonės, kurie neturi simptomų ir nežino sergantys, neužkrėstų kitų asmenų. Visas budrumas, mano supratimu, yra kaukės dėvėjimas ir socialinės distancijos laikymasis, kad ir turėdamas šį virusą žmogus neišplatintų jo kitiems. Bet mes negalime karantine gyventi amžinai, kažkokių priemonių turime imtis. Mano pagrindinis argumentas yra, kad turime turėti kontrolės sistemą ir žinoti, kas vyksta šalyje anksčiau nei pamatome testuodami jau susirgusius asmenis“, – kalbėjo T.Beinortas.
Visas budrumas, mano supratimu, yra kaukės dėvėjimas ir socialinės distancijos laikymasis, kad ir turėdamas šį virusą žmogus neišplatintų jo kitiems.
Paklaustas, kiek svarbu yra visuomenės imunitetas, nors net ir Pasaulio sveikatos organizacija sako neturinti tikslių duomenų apie tokio imuniteto susiformavimą, T.Beinortas pritarė tam: „Neturime duomenų, kad persirgimas reiškia imunitetą. Bet ir neturime duomenų, kad persirgimas nereiškia imuniteto.
Greičiausia persirgimas koronavirusu daliai žmonių sudaro tam tikrą imuniteto dalį, kuri bent iš dalies saugo visuomenę. Tačiau daryti išvadą, kad persirgimas apsaugo žmogų nuo pakartotinio užsikrėtimo ar galimybės perduoti virusą, būtų pakankamai drąsu ir net žalinga, nes gali paaiškėti, kad ji neteisinga.“
