„Tiesiogiai iš archeologinės perkasos senojoje Kernavės dvarvietėje.
Visiškai netikėtai, tyrinėjant XIX a. sunykusio Kernavės, arba kitaip Kriveikiškio, dvaro liekanas rastas XIII–XIV a. lietuviškų ilgųjų lobis!
Lietuviški ilgieji – pusapvaliai sidabriniai sunormintos masės strypeliai, skirti piniginiams atsiskaitymams, paplitę visame baltų genčių gyvenamajame regione nuo XI a. iki pirmųjų monetų atsiradimo XIV a. antroje pusėje. Lietuviški ilgieji buvo itin stambūs pinigai – už vieną tokį lydinį buvo galima įsigyti 14 avių, todėl dažnai buvo smulkinami į mažesnes dalis, dažniausiai perkertant pusiau“, – rašoma žinutėje feisbuke.
Anot rezervato direkcijos, Kernavės teritorijoje lietuviškų ilgųjų randama nemažai, tačiau rasti „sveikus“, nesmulkintus ilguosius, esą tikras džiaugsmas ir retenybė archeologams.
„Iki šiol Kernavėje buvo rasti penki „sveiki“ lietuviškieji ilgieji ir daugybė jų fragmentų, todėl džiaugiamės papildę savo fondus nauju lobiu“, – teigė direkcija.
-
Bus rengiami Kernavės archeologinės vietovės ir Vilniaus istorinio centro valdymo planai
-
Sutvarkyti Kernavės piliakalnių šlaitai, bet rimtam remontui lėšų trūksta
-
Kernavės muziejuje bus pristatyti rekonstruoti istoriniai didikų kostiumai
-
Tokių vaizdų žmonės sako nematę: Kernavėje – lyg viesulas, Musninkuose – ledai kaip kiaušiniai
Vertė – didelė
Kaip BNS teigė Kernavės archeologinės vietovės muziejaus skyriaus vedėjas Andrius Janonis, tuometinė šių pinigų vertė galėjo būti gana didelė.
„Vertė skaičiuojama įvairiai, nėra vieningos nuomonės, kiek tai galėjo būti verta. Tuometinė vertė buvo gana didelė, buvo galima nusipirkti keletą avių ar melžiamą karvę, kas tuo metu buvo didžiulis turtas“, – penktadienį BNS sakė jis.
„Už vieną tokį ilgąjį vidutines pajamas gaunantis žmogus tikrai ne per vieną mėnesį surinkdavo tokią masę, kad sudarytų ilgąjį“, – pridūrė jis.
Lietuviški ilgieji buvo itin stambūs pinigai – už vieną tokį lydinį buvo galima įsigyti 14 avių, todėl dažnai buvo smulkinami į mažesnes dalis, dažniausiai perkertant pusiau.
„Kernavė išsiskiria galbūt tuo, kad archeologiniame paminkle rasti buvo prieš kelis dešimtmečius tyrinėjimo metu keturi ilgieji, tai vienintelis, mūsų žiniomis, Lietuvoje būtent archeologiniame paminkle rastas lobis“, – kalbėjo A.Janonis.
Paklaustas, ar rasti pinigai bus ištirti, A.Janonis sakė, kad tai priklausys nuo situacijos.
„Paprastai daroma cheminė analizė norint išsiaiškinti santykinį sidabro kiekį“, – kalbėjo jis.
Rasti lietuviški pinigai atsidurs Kernavės archeologinės vietovės muziejuje.
Giria studentus
Žinia apie radinį dalijasi ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.
Jo feisbuko paskyroje rašoma, kad VU Istorijos fakulteto archeologijos studentai „nenustoja stebinti atradimais“. Šį kartą kasinėdami XVI – XIX a. dvarvietę, esančią prie pat archeologų studentų bazės, būsimi archeologijos bakalauro trečiakursiai rado ankstyviausių pinigų Lietuvoje lobį – lietuviškų ilgųjų.
„Tikrai žinome, kad šioje vietoje XVI – XIX a. stovėjo dvarvietė. Tai žinome iš išlikusių inventorių ir kitų dokumentų. Ši dvarvietė įsikūrė po valakų reformos. Kas buvo iki tol, tai mes turime Vytauto laiškus, rašytus iš Kernavės dvaro, bet kur yra šis Kernavės dvaras, mes nežinome.
Nors kol kas faktais istorinėmis žiniomis nėra patvirtintina, bet gali būti, kad abu šie dvarai stovėjo toje pačioje vietoje. Tad ieškome dvaro liekanų, kas žinoma iš inventorių ir po mūrais, kurie yra gana vėlyvo laikotarpio, rūsio pamatais atsidengė sluoksnelis, kuriame studentai rado lietuviškų ilgųjų lobį, sudarytą kol kas iš keturių ilgųjų.
Jis šiek tiek išblaškytas, trys ilgieji vienoje vietoje, vienas atskiriau“, – pasakoja praktikos vadovė, Kernavės rezervato archeologė Dovilė Baltramiejūnaitė.
Tyrinėja unikalų kapinyną
Tai ne vieninteliai šiuo metu Kernavėje ir jos apylinkėse vykdomi archeologiniai kasinėjimai. VU Istorijos fakulteto archeologai kartu su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato archeologu, praktikos ir tyrimų vadovu, VU dėstytoju doc. Gintautu Vėliumi tyrinėja unikalų laidojimo objektą šalia Kernavės.
Kaip rašoma kernave.lt paskelbtame Benitos Kaselytės straipsnyje, G. Vėlius sako, kad šių kasinėjimų istorija prasidėjo, kai nežinomas asmuo į VU Istorijos fakulteto Archeologijos katedrą atnešė dėžę. Ant jos buvo užrašyta „Gintautui Vėliui“.
„Atidaręs pamačiau, kad joje dešimtys XIV a. datuojamų radinių, akivaizdžiai iš degintinių kapų. Be to, buvo įdėtas žemėlapis su vietos koordinatėmis. Nuvykę į pažymėtą vietą, pastebėjome, kad yra pažeista miško paklotė, o paviršiuje aptikti degintiniai kauliukai indikavo, kad tai yra degintinis kapinynas.
Neilgai trukus objektas buvo įtrauktas į Kultūros paveldo departamento kultūros vertybių registrą. Panašu, kad nežinomas asmuo – mėgėjas, naudodamasis metalo detektoriumi, aptiko dar nežinomą XIV a. laidojimo paminklą“, – pasakoja archeologas.
Pradėjus tyrimus nustatyta, kad objektas neapsiriboja vien XIV a., kadangi, kaip paaiškėjo, XIV a. kremuoti kaulai ir įkapės yra ant vėlyvojo geležies amžiaus (IX–XII a.) pilkapio likučių, kur buvo surastas žirgo kapas.
„Objektas ypač įdomus. Panašu, kad tai dėl kol kas neaiškios priežasties erodavęs, suplokštėjęs X a. žirgų pilkapynas, ant kurio po kelių šimtų metų, XIII–XIV a., buvo išbarstomi kremuoti žmonių kaulai kartu su gausiomis įkapėmis (daiktai aptinkami šalia palaikų)“, – pasakoja G.Vėlius.
Plačiau apie šiuo tyrinėjimus skaitykite čia.
