„Nuošliaužos piliakalniuose nėra koks nors netikėtas dalykas, nes tai gamtos ir žmogaus darinys. Žmogus prisideda statydamas šlaitus, gamta bando atstatyti į tą natūralesnę būseną“, – sako Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direktorius Ramojus Kraujelis.
Ne tik žala
Rodydamas nuotraukas, kurios kabo šiuo metu uždarytame Kernavės archeologinės vietovės muziejuje, direktorius šypteli – didžiųjų archeologinių tyrimų pradžia susijusi irgi su didžiule nuošliauža 1979 metų pavasarį ant to paties Mindaugo sosto piliakalnio, tik priešingoje pusėje, rytiniame šlaite.
Tada kalnas buvo praktiškai suskilęs pusiau, tad pagal tuometines technologijas ir supratimą jis atstatytas, dalis naujai supilta.
„Kur yra nelaimė, ten ir koks nors atradimas yra. Tad po didžiosios nuošliaužos prasidėjo kompleksiniai archeologiniai tyrimai. Kaip dabar sakome, Mindaugo sosto piliakalnio viršutinė aikštelė yra ištyrinėta. Toliau tyrimai kėlėsi į kitus piliakalnius. Jeigu žiūrėtume į Mindaugo sosto piliakalnį, jo šlaitai yra slinkę ne vieną kartą.
Kur yra nelaimė, ten ir koks nors atradimas yra. Tad po didžiosios nuošliaužos prasidėjo kompleksiniai archeologiniai tyrimai.
Pagal mūsų turimus duomenis, XX a. pab.–XXI a. pr. kalno rytinis šlaitas tvarkytas, pietrytinis tvarkytas prieš penkerius metus, taip pat –šiaurinis ir šiaurės vakarinis šlaitai, kurie ir dabar yra įtrūkę, bet nenuslinkę. Deformacijos matomos, bet prieš daugiau nei 15 metų padarytas darbas atlaikė. Tik klausimas, kiek ilgai dar laikys“, – kalbėjo R.Kraujelis.
Kalti ir kurmiai?
Šiųmetinių nuošliaužų kaltininkė – gamta.
Besibaigianti žiema praeitą savaitę pateikė tokius orų svyravimus, kokių retai pasitaiko, nes temperatūra nuo –18 šoktelėjo iki +14.
Ištirpęs sniegas, kurio buvo daug, susigėrė į neįšalusią žemę ir šlaitai nebeatlaikė.
Pajuokavus, kad gal dalį kaltės gali prisiimti ir kurmiai, nes visi piliakalniai nusėti kurmiarausiais, direktorius pusiau juokais, pusiau rimtai atsakė, kad neatmetama ir tokia versija.
Esą kurmiai gerokai išjudino viršutinę piliakalnio aikštelę, kas galėjo turėti įtakos kalno šlaitų stabilumui.
Labai norime tikėti, kad sustojo viskas. Jeigu nebus didelių liūčių, vėjas pradžiovins įtrūkius. Žaizdą susitvarkyti reikės.
„Labai norime tikėti, kad sustojo viskas. Jeigu nebus didelių liūčių, stipraus lietaus, vėjas pradžiovins tuos įtrūkius. Žaizdą susitvarkyti reikės“, – sakė R.Kraujelis ir pridūrė, kad šiuo metu konsultuojamasi su specialistais, ekspertais, kaip būtų geriausia piliakalnio šlaitą sutvarkyti.
Šiuo metu kalno šlaite galima pamatyti susmaigstytus kuoliukus raudonomis viršūnėmis, kurie žymi dabartinės deformacijos ribas, kad matytų, kaip keičiasi situacija.
Pokyčių per pastarąsias kelias dienas nepastebėta.
„Tvarkymo būdų yra ne vienas. Paprasčiausias būdas yra laikinas avarinės būklės likvidavimas, tam kartui, kol ateitų didesni suprojektuoti dalykai ar matymas, kaip reikia tai sutvarkyti. Žiūrėsime, kokį kelią rinksimės, ar tik avarinę būklę likviduosime, ar imsimės ilgesnio tvarkymo, kuris truks ilgiau“, – sakė R.Kraujelis.
Nuslinkęs gruntas irgi nekeliaus į sąvartyną, kaip sakė direktorius, jau sutarta, kad išdžiūvusį jį imsis tirti archeologai.
Tokioje vietovėje, kaip Kernavė, svarbių radinių gali būti bet kur.
Vasarą tikisi renginių
Iki vasaros tikimasi, kad ši žaizda bus sutvarkyta, kadangi Kernavė gausiai lankoma žmonių visais metų laikais, bet kai šilta – ypač.
Nebent situacija yra tokia, kaip dabar, – dėl pandemijos ribojamas judėjimas tarp savivaldybių, tad ir į Kernavę atvykti gali tik Širvintų rajono gyventojai, nebent kiti turėtų buvimą pateisinančią priežastį.
„Viskas susiveda ir į finansavimą, savo jėgomis tikrai mes su kastuvais nesutvarkysime. Tai didesni darbai, techniniai sprendimai. Yra žinomos klasikinės priemonės – sutvirtinti medžiu, mediniais kuolais ar pintomis tvorelėmis, tačiau tai nėra ilgaamžis sprendimas. Todėl reikėtų apsispręsti, ar mes norime ilgaamžio sprendimo. Galime galbūt ir iki tol, kol ateis koks nors didesnis projektas“, – teigė R.Kraujelis.
Lizdeikos kalne irgi užfiksuoti įtrūkimai.
Šis piliakalnis pernai tvarkytas – viena probleminė vieta šiemet irgi galėjo virsti nuošliauža, tačiau taip nenutiko.
Kitų piliakalnių šlaitai nėra tokie statūs.
Laukdami vasaros, Kernavės rezervato darbuotojai juokauja, kad dėl būsimų renginių jie turi planus A ir B.
Planas A skirtas tam atvejui, jeigu pandemijos situacija gerės ir karantino suvaržymai laisvės, bus leista rengti šventes, renginius bent lauke.
Jeigu taip nenutiks, tuomet planuojama turėti daugiau virtualių susitikimų.
Galvojame apie vasarą, svajojame, dar nežinome, kokiu formatu tuos renginius turėsime.
„Galvojame apie vasarą, svajojame, dar nežinome, kokiu formatu tuos renginius turėsime. Turime planus didesniam srautui, manome, kad po atviru dangumi tų renginių bus. Praeitais metais pabandėme ir tikrai labai pasiteisino edukacijų ir rekonstrukcijų projektas „Senoji Kernavė atgyja“.
Mūsų atkurtame amatų miestelyje amatininkai demonstravo savo amatus, parodydavo, kaip maistą ruošti, papuošalą pasigaminti. Rodėme gyvai, transliacijos vyko ir internetu, bet tai buvo pritaikyta mažesniam srautui lankytojų, ne tūkstantinėms minioms, kaip Gyvosios archeologijos dienos vykdavo. Tai darėme paskutinius mėnesio savaitgalius, per tris dienas srautai išsiskirstydavo. Panašiu formatu galvojame organizuoti ir šiais metais. Vis neprarandame vilties, kad ir didesnės metų šventės šiemet vyks, bet žiūrėsime ir lauksime“, – kalbėjo R.Kraujelis.
Tiek jis pats, tiek jo kolegos pripažįsta – buvo labai skaudu pernai atšaukti Gyvosios archeologijos dienas, todėl mintis, kad ši šventė gali neįvykti ir šiemet, neramina.
Tačiau vilties dėl to renginio jie teigia dar turintys.