M.Laurinavičius paskelbė, kad D.Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai liudijęs pranešėjas yra konservatorių deleguoto sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėjas Tomas Gailius.
M.Laurinavičius jį sieja su vadinamuoju „valstybininkų“ klanu ir kelia klausimus dėl jo kompetencijos ir asmeninių nuoskaudų, esą T.Gailius siekė VSD vadovo posto.
D.Pancerovas pranešėjo tapatybę komentuoti atsisako ir tikina, kad keliami klausimai niekaip nepaneigia pranešėjo išdėstytų faktų.
„Mes to nekomentuojame, nei pranešėjo tapatybės, nei kitų liudininkų. Jeigu jis norės pats tai kalbėti, jo reikalas, mes už jo veiksmus neatsakome. Bet mes laikomės savo pažado, kuris buvo duotas renkant medžiagą“, – kalbėjo D.Pancerovas.
Kita M.Laurinavičiaus versija
Populiarioje knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ liudijęs buvęs aukštas žvalgybos pareigūnas pasakojo, kad VSD vadovybė rinkimų kampanijos metu nepagrįstai tikrino Gitano Nausėdos štabo narius.
M.Laurinavičius sakė jautęs pareigą pristatyti kitą versiją, nei pateikiama knygoje.
-
Knygos autorių atsakas Pranešėjo tapatybę paviešinusiam M.Laurinavičiui: tai bandymas kompromituoti
-
Ką apie M.Laurinavičiaus paviešintą informaciją sako galimas pranešėjas?
-
Knygą apie jį užsakomąja pavadinęs G.Nausėda sako, kad įprastai tokias užsako leidėjas
-
Raimundas Lopata: koalicijos partnerių lyderiai pritarė tyrimui dėl VSD
„Situacija dabar yra tokia – yra versija, kuri yra pranešėjo lūpomis ir tiek, kiek galėjo, autoriai, neabejoju, kad jie profesionaliai darė savo darbą, bandė patikrinti tą versiją. Bet versija yra pranešėjo. Aš turiu kitą versiją, kuri, mano galva, yra labai svarbi žinoti visuomenei. Aš ją paskelbiau, bet tai nereiškia jokio nei knygos, nei žurnalistų diskreditavimo“, – 15min laidoje „15/15“ ketvirtadienį sakė M.Laurinavičius.
Remdamasis neįvardijamais liudytojais, M.Laurinavičius teigia, kad T.Gailiaus kompetencija kėlė abejonių, nes jis nemoka anglų kalbos, yra artimas su „valstybininkais“ siejamo Lino Jurgelaičio bendražygis ir ėmė eskaluoti istoriją po to, kai žlugo jo ambicijos tapti VSD vadovu.
M.Laurinavičius atkreipia dėmesį, kad parlamentas ir teisėsauga prieš kelerius metus jau aiškinosi šią istoriją ir pažeidimų nenustatė.
D.Pancerovas teigė, kad M.Laurinavičiaus pateikta informacija yra siekis diskredituoti pranešėją bei nukreipti dėmesį nuo jo pateiktos informacijos apie galimus pažeidimus departamente.
„Marius sako, kad jis pateikė antrą versiją, tačiau kaip tai paneigia knygoje išdėliotus faktus?“ – ketvirtadienį laidoje „15/15“ klausė D.Pancerovas.
Žurnalisto vertinimu, valstybės institucijos tinkamai neištyrė keliamų klausimų, o dabar vykdoma diskreditavimo kampanija. D.Pancerovo teigimu, kalbos apie „valstybininkų“ įtaką nėra pagrįstos.
D.Pancerovas: „Mes su Birute supratom, jog jeigu tu rašai knygą apie Lietuvos Respublikos prezidentą, apie VSD vadovybę, negali tikėtis, kad parašysi, kiti paskaitys ir nieko neįvyks.
Visi supratome, kad vienokia ar kitokia reakcija bus ir greičiausiai bus bandoma diskredituoti pranešėjo ar mūsų reputaciją, sakyti, kad tas šaltinis nepatikimas.
Pažiūrėkit, kokia reakcija buvo tam tikrų politikų ir žmonių, susijusių su VSD. Pirma žinutė, kuri išėjo apie knygą – kad tai buvo meninė literatūra, antra, kad tai buvo grožinė literatūra, kad tai yra pasaka. Dabar – kad tai yra pavojingiau nei pasaka. Visą laiką kuriamas įspūdis, kad knygos nereikia skaityti, kad apie tai neverta diskutuoti.
Marius sako, kad jis pateikė antrą versiją, tačiau kaip tai paneigia knygoje išdėliotus faktus? Tiems, kas neskaitė knygos, gali susidaryti įspūdis, kad mes pasakojame apie pranešėją, kaip žmogų. Mes pasakojame apie tai, kad VSD vadovybė nurodė žodžiu tikrinti vieno iš kandidatų aplinką.
Šitie klausimai buvo svarstomi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK), buvo svarstomi Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT), Generalinėje prokuratūroje. Atsakymų nebuvo ir tyrimų niekas nepradėjo.
Kad tokia situacija tikrai buvo ir sąrašų autentiškumo neneigia net VSD vadovybė. Mes kalbėjome su daug žmonių ir su tais, kurie nepažįsta pranešėjo ir matė jį tik iš atstumo, iš esmės niekas neneigia, kad tai įvyko, skiriasi tik interpretacijos. Mariaus tekstas bando sukurti, kad pranešėjas buvo vedamas kažkokių asmeninių tikslų.
Šita diskusija nukreipia dėmesį nuo esminių klausimų.“
– Į mintį dėl valstybininkų klano Dovydas atsakė, kad minimą pavaduotoją (Liną Jurgelaitį) pasiūlė būtent VSD vadovai Darius Jauniškis ir Remigijus Bridikis per pirmąjį jų pokalbį apie naują valdybą. Jis teigia, kad Nausėdos rinkiminių sąrašų tikrinimai buvo pavesti visai ne tam pavaduotojui. Ką jūs atsakytumėt?
M.Laurinavičius: Su visa pagarba, bet tikrai niekaip negaliu kitaip atsakyti, negu tai, kad atsakymas pateiktas neskaičius, ką aš parašiau.
D.Pancerovas: Mariau, jūs bandote susieti pranešėją su „valstybininkų klanu“ per pavaduotoją. Tas pavaduotojas buvo pasiūlytas per patį pirmą darbo pokalbį VSD vadovybės. O pavaduotojas, kuris minimas knygoje būtent keliant esminius klausimus apie tikrinimą, yra ne tas pavaduotojas.
M.Laurinavičius: Aš rašau tik tai, kad šitas žmogus Tomas Gailius (ir Linas Jurgelaitis) yra tiesiogiai susijęs... Jie kaimynai. Žinot?
D.Pancerovas: Nekomentuosiu savo šaltinių.
M.Laurinavičius: Žinot, kad Gailius ir Jurgelaitis yra kaimynai?
D.Pancerovas: Ar galit pasakyt, kaip tai kažkaip paneigia ar diskredituoja knygoje pateiktus faktus apie tikrinimą? Esminiai knygoje pateikti momentai, kalbant būtent apie tą VSD liniją – sąrašų tikrinimas, Stončaičiui suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija, Žygimanto Pavilionio momentas ir kova dėl Antrojo operatyvių tarnybų departamento vadovo pareigų, bandymas prastumti (savo kandidatą). Kaip tai, kad kažkas su kažkuo yra kaimynas, kažkas kažkieno pavaduotojas – kaip tai paneigia šituos faktus?
M.Laurinavičius: Pirmiausia susitarkime, apie ką mes kalbame, nuo ko prasidėjo ši diskusija. Jūs sakote, kad aš kažką ne taip sakau sakydamas, kad tai yra klanas ir Jurgelaitis su Gailium yra susiję? Tai manyčiau, kad ta detalė, kad jie yra kaimynai, kalbant apie tą mano keliamą versiją, vadinkim ją versija, yra pakankamai svarbi, aš ją ir miniu.
D.Pancerovas: O kodėl? Kaip tai susiję su Nausėdos sąrašų tikrinimu? Nuoširdžiai nesuprantu, kodėl?
M.Laurinavičius: Nuoširdžiai nesuprantu, kodėl jūs mėtotės nuo temos prie temos...
D.Pancerovas: Aš visą laiką lieku prie tos pačios esminės temos. Norėčiau dar sustoti būtent prie sąsajos – ką reiškia tai, kad jie yra kaimynai?
M.Laurinavičius: Tai sakykim taip – iš savo šaltinių, kuriais aš pasitikiu šimtu procentų, aš žinau, kad ponas Gailius ir ponas Jurgelaitis yra asmeniškai susiję. Tai yra informacija iš mano šaltinių.
Dabar kita informacija, kuri yra faktas – jie yra kaimynai. Na, kaimynai paprastai yra susiję ir atsitiktinumų nebūna. Tai čia yra pagrindimas to, kad jie yra asmeniškai susiję.
Dabar, jei kalbant apie knygą, tai man klausimas, nes ten yra pakankamas pasažas apie „valstybininkų“ skandalą ir, mano supratimu, tai jis yra pranešėjo specialiai tokia tarsi prevencija, kad jis nesusijęs su tuo klanu. Bet kai jūs tikrinote savo faktus, jūs išsiaiškinote, kad tai yra žmogus, susijęs su Jurgelaičiu?
D.Pancerovas: Ačiū, kad pasakėte šitą, kad knygoje ši tema keliama. Ji keliama ne paties pranešėjo, beje.
M.Laurinavičius: Bet ten paneigiama tik pranešėjo žodžiais, kad ne, „aš nesusijęs“.
D.Pancerovas: Kai mes pirmą kartą pradėjome domėtis, dar dirbdami šioje redakcijoje, šia tema, tai, kad pranešėjas galėtų būti susijęs su „valstybininkų“ ratu, ši tema buvo plačiai užkulisiuose eskaluojama.
Kai mes su juo susitikome ir įkalbėjome, jis iš pradžių nenorėjo kalbėtis su mumis, mes uždavėme visus klausimus, įskaitant ir šį klausimą, kuris tuo metu buvo eskaluojamas. Jis sakė, kad jis tai pareigūnų grupei nepriklausė. Tada mes, žinodami, kad mūsų kolegų rate, net tiriančių žurnalistų dabartinių rate, yra žmonių, kurie tais laikais tyrė „valstybininkų“ skandalą ir rašė apie tai straipsnius, mes klausėme apie šio žmogaus pavardę, kokia reputacija to žmogaus. Niekas neminėjo jo šiame rate.
M.Laurinavičius: O Jurgelaitį minėjo?
D.Pancerovas: Jurgelaitis nedalyvauja šitoje istorijoje. Kaip jis dalyvauja šitoje istorijoje? Pasakykit, kaip? Istorija yra apie Nausėdos sąrašų tikrinimą, ne Jurgelaitis yra tas pavaduotojas, kuris tikrino.
M.Laurinavičius: Tai ne apie tai esmė...
D.Pancerovas: Tai apie ką tada esmė? Jūs bandot nukreipti visiškai į šoną tą istoriją ir sakyti, kad tas žmogus yra blogas, nes jo pavaduotojas, jūsų nuomone, yra blogas, jis priklausė „valstybininkų“ klanui. Istorijoje mes kalbame apie Nausėdos sąrašų tikrinimą, Stončaičio leidimo dirbti su slapta informacija, AOTD istoriją.
– Pone Laurinavičiau, noriu jūsų paklausti – kokia Jurgelaičio reikšmė šioje istorijoje? Jūs sakote, kad jis joje vis dėlto dalyvavo.
M.Laurinavičius: Viešai žinoma, kad Jurgelaitis „valstybininkų“ skandale buvo tokia ne pagrindinė figūra, aš jį vadinčiau simboliu to buvusio „valstybininkų“ skandalo. Mano supratimu, jei žurnalistai tikrina informaciją ir jiems staiga iššoka, kad tai tas pats Jurgelaitis... Mano šaltiniai teigia, kad šitie žmonės ne tik tarpusavyje susiję, aš jau minėjau faktus, mažų mažiausiai yra kaimynai, bet jie kartu visa tai ir darė...
D.Pancerovas: Ką visa tai darė? Konkretizuokit.
M.Laurinavičius: Grįžtam prie to, kaip skandalas prasidėjo? Panašu, kad reikia. Pranešėjas yra ponas Gailius, jei mes kalbam apie bet kokį klaną, tai mes turbūt įsivaizduojam, kad yra ne vienas žmogus. Tai tame klane yra ponas Jurgelaitis.
– Pone Pancerovai, tiesiog argumentuokite, ar yra faktų, be pranešėjo liudijimo, kurie leidžia manyti, kad jis nėra vadinamųjų „valstybininkų“ įrankis?
D.Pancerovas: Yra faktų manyti, kai mes tikrinome informaciją, kad tas žmogus, kuris yra pranešėjas, nepriklausė tai pareigūnų grupei. Taškas. Atskiriam. Bet knyga iš esmės apie prezidento rinkiminę kampaniją ir viena tos istorijos dalis yra apie G.Nausėdos rinkimų sąrašų tikrinimą.
Ponas Marius dabar sako, kad tai, kad VSD vadovybė perdavė pranešėjui žodžiu sąrašus ir žodžiu nurodymą tikrinti tai, kažkaip yra susiję su kažkokiu klanu. Atleiskit, tai skamba kaip sąmokslo teorija.
M.Laurinavičius: Jūs bandote absoliučiai iškreipti tai, ką aš sakau.
D.Pancerovas: Ką jūs bandote pasakyt? Kaip ta istorija, kuri knygoje pateikta, kaip ją diskredituoja tai, kad kažkas su kažkuo yra kaimynai? Paaiškinkit tai.
M.Laurinavičius: Palaukit, aš apskritai ne apie knygą šneku.
– Mes kalbame apie knygos vienos istorijos linijos pagrindinį liudininką. Ar tai diskredituoja kažkokiu būdu informaciją, kuri pateikiama kolegų knygoje?
M.Laurinavičius: Žiūrint, apie kokią mes informaciją kalbam. Jei mes kalbame apie informaciją, kur aprašoma, kaip ponas Gailius neva rizikavo viskuo airių teroristų sulaikymo operacijoje, tai, mano vertinimu, tai netikra naujiena ir legendos apie poną Gailių kūrimas.
Mano informacijoje nieko nebuvo apie knygą, ten buvo apie poną Gailių.
– Kuris apvyniojo knygos autorius aplink pirštą – jūs taip rašot.
M.Laurinavičius: Čia ne mano žodžiai, čia mano šaltiniai taip sako. Tai, ką aš parašiau, yra niekaip nesusiję su knyga. Aš tai kelis kartus pačiam tam tekste kartojau. Aš ir rašiau apie poną Gailių. Nes, mano supratimu, šitoj visoj istorijoj tarp tų klausimų, kurie, kolegos žurnalistai sako, yra neatsakyti klausimai, yra vienas neatsakytas klausimas – kodėl?
Nes šita istorija prasidėjo 2020 metais, tiksliau dar anksčiau, kai pranešėjas pranešė (Seimo nariui Vytautui) Bakui. Kokia šitos istorijos istorija? Ji tokia, kad buvo pranešėjas, tai yra vienas liudininkas, jis gavo pagal visą apsaugą, buvo pranešėjas, viskas padaryta pagal visas taisykles. Visą šį dalyką patikrino dvi valstybės institucijos ir jų išvada yra „nieko čia nėra“.
D.Pancerovas: Nėra tokios išvados. Jūs tokią išvadą skaitėt? Gal galėtumėt pateikti?
M.Laurinavičius: Aš apibendrinu.
– Dar noriu grįžti prie „valstybininkų“ ir prie pono Gailiaus galimų interesų, kuriuos pateikia ponas Laurinavičius – karjera VSD, nori tapti VSD vadovu, ir taip pat priklausymas „valstybininkų“ klanui. Dovydai, jei tokia informacija pasitvirtintų, ar jūs tiek pat pasitikėtumėt pono Gailiaus informacija, kiek dabar pasitikėjote ir publikavote knygoje?
– Manau, kad kažkokia priklausomybė mistiniam klanui yra bandymas diskredituoti tą žmogų. Ar mes pasitikėtume, jei sužinotume, kad jie yra kaimynai? Taip, pasitikėtume. Dėl to, kad tie faktai, apie kuriuos kalba pranešėjas, kurie buvo nunešti į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, jie buvo patvirtinti, bet tik skiriasi interpretacija, ar tai svarbu, ar nesvarbu, ar tai teisėta, ar neteisėta.
M.Laurinavičius: Ne, dabar jūs klaidinat.
D.Pancerovas: Kodėl?
M.Laurinavičius: Nes Lietuvos valstybės institucijos – STT ir Prokuratūra atsisakė pradėti tyrimą.
D.Pancerovas: Bet jūs sakote netiesą. Ar jūs skaitėte jų atsakymą? STT išvadą? Ten parašyta, kad nesurinkta duomenų sprendimui priimti, nėra atsisakyta pradėti ikiteisminio tyrimo.
Aš nežinau kodėl, bet bandoma nukreipti dėmesį nuo to, kas yra rašoma knygoje, mes turime dokumentus juk, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.
– Jūs kalbate apie pasitikėjimą arba nepasitikėjimą pono Gailiaus informacija. Jūs akcentuojate, kad į čia reikia žiūrėti, o ne į knygos turinį.
M.Laurinavičius: Nes informacija nepasitvirtino.
D.Pancerovas: Kodėl nepasitvirtino, kuo jūs remiatės tai sakydamas?
M.Laurinavičius: Lietuvos valstybės institucijų išvada.
Nėra jokių teisinių veiksmų. Buvo kreiptasi oficialiai, ne be reikalo jam buvo suteiktas pranešėjo statusas, ir kadangi nėra jokių teisinių veiksmų – reiškia, kad institucijos daro išvadą, jog informacija nepasitvirtino.
D.Pancerovas: Čia jūs darote tokią išvadą, nes tokios išvados nėra. Priešingai, net ir ponas Jauniškis, kalbėdamas televizijoje, neneigė, kad tokie sąrašai egzistavo.
M.Laurinavičius: Niekas dėl to nesiginčija. Bet ponas Gailius pateikė versiją, kad tai buvo neteisėtas tyrimas, o kita versija, kad teisėtas tyrimas.
D.Pancerovas: Dar vienas svarbus dalykas yra – knygoje yra pono Jauniškio citatų. Pranešėjo teigimu, šios citatos buvo įrašytos į diktofoną, kurį davė STT. Taigi, tos citatos, kur yra kalbama apie tai, kad mes padėjome ir galbūt bus atsilyginta, tos citatos vis dar turi būti STT. Ten yra pono Jauniškio citata, jis sako: kur jūs plušot, gal dabar bus mums naudinga – tai, kad išėjo į antrą turą prezidentas.
M.Laurinavičius: Va čia tai būtų skandalas, jeigu turėdami informaciją, jeigu yra įrašas, kuriame sakoma, kad yra vykdoma neteisėta veikla ir STT ir Prokuratūra nepriėmė sprendimo ne tik ištirti, bet ir nubausti už tai – va čia tai būtų pasaulinis skandalas.
– Pone Pancerovai, jūs turite informacijos, kad toks įrašas yra?
D.Pancerovas: Taip, įrašai yra STT.
M.Laurinavičius: Jūs remiatės vieno žmogaus žodžiais.
D.Pancerovas: Ne vieno.
M.Laurinavičius: Vieno.
D.Pancerovas: Iš kur jūs taip nustatėte? Aš nesupratu, kur jūs bandote nukreipti kalbą? Juk institucijos neneigia informacijos. Klausimai iki šiol nėra atsakyti ir į tai turėtų atsakyti VSD ir tyrimas.
– Vakar Seimo narys Raimundas Lopata parašė, jog iš koalicijos partnerių turi pritarimą pradėti parlamentinį tyrimą. Ką duotų toks tyrimas ir ar jo reikia?
M.Laurinavičius: Tai visiškai nesusiję su tuo, ką aš paskelbiau. Man tai yra nesvarbu. Pradės tyrimą – tegul tiria, jeigu jie mano, kad reikia tyrimo. Šios istorijos esmė yra paprasta – Lietuvos institucijos ištyrė ir atsisakė imtis.
D.Pancerovas: Jūs meluojate.
M.Laurinavičius: Aš nemeluoju – yra STT ir Prokuratūros sprendimai.
D.Pancerovas: Ar jūs matėte juos? Aš neabejoju, kad jūs nematėte, nes jeigu būtumėt matę – taip nekalbėtumėt.
– Ar toks parlamentinis tyrimas padėtų išsiaiškinti tokius klausimus?
M.Laurinavičius: Kad buvo tokie sąrašai – niekas nesiginčija. Ponas Jauniškis, kuris buvo šio skandalo epicentre – niekados neneigė, kad tokie sąrašai yra. Tačiau klausimas paprastas – ar tai teisėta, ar ne?
Yra pranešėjo versija, kurią gina Dovydas, yra kita versija, kuri sako, kad tai yra teisėta – tai sako Jauniškis. Tačiau kodėl aš tai pateikiau? Aš neturiu jokio intereso Jauniškį ginti, mano interesas yra – kodėl dar kartą iškyla tai, kas jau buvo?
Kalbėjau apie institucijas, NSGK tyrimas, pakankamas ar nepakankamas, bet, galima sakyti, jis buvo. Vieną kartą išvados padarytos, kodėl vėl tai iškyla? Kodėl žmogus, kurio versija nepasitvirtino, bando vėl iš naujo sukelti skandalą?
Mano atsakymas, na aš tik perduodu savo dviejų šaltinių, kuriais šimtu procentu pasitikiu, žinias. Jų teigimu, šis žmogus turi asmeninį interesą skandalą iš naujo eskaluoti, nes jis pats norėjo tapti VSD vadovu.
– Nuo ko pradėjom, prie to ir grįžtam iš esmės: prie to, kad yra asmeninis interesas pranešėjo, todėl kad neišsipildė jo noras tapti VSD vadovu ir dėl to, kad jis „valstybininkų“ klanui priklauso?
D.Pancerovas: Kaip aš galėčiau tą paneigti arba patvirtinti? Aš į galvą žmogui įlįsti negaliu, vienintelis dalykas, ką galiu padaryti žurnalistinėmis priemonėmis, paklausti jo ir sumodeliuoti situaciją.
– Jūs klausėt to knygoje.
D.Pancerovas: Taip, ir ten buvo ne vienas susitikimas su pranešėju ir klausėm ir apie tai. Nes 2020 metais, kai iškilo tas skandalas, tai buvo pagrindinė versija ir tuo metu, kad pagal savo rangą, kompetenciją galėtų tapti VSD vadovu ir viešoje erdvėje kai kurių žmonių jo motyvacija buvo įvardijama kaip siekis tapti VSD vadovu. Negaliu žinoti, ar tas žmogus bandė tapti vadovu, ar nebandė.
Bet jei žmogus neša informaciją apie prezidentą Nausėdą, skiria VSD vadovą prezidentas, tai sudėtinga sumodeliuoti tą situaciją, kad taptum vadovu. Aišku galima turbūt, bet į tai turi atsakyti pats pranešėjas. Knygoje jis į tai atsako, jis tai neigia.
Ar tai kažkaip keičia pateiktus faktus? Jo motyvaciją mes aiškinomės ir skyrėme tam visą skyrių, dėl to, kad puikiai supratom, kad bus bandoma nukreipti kalbą nuo esminių faktų, kuriuos pateikia, į jo motyvaciją: mes uždavėme visus nepatogius esminius klausimus. Jis į juos atsakė. Mano supratimu, liko neatsakyti esminiai klausimai – ar tai, kas nutiko, teisėta ar neteisėta.
– Pone Laurinavičiau, ar jūs matote galimybių, kad galėtume patikrinti faktus, o ne būtų nuomonė prieš nuomonę ir ne slaptų šaltinių informacija? Parlamentinis tyrimas galbūt galėtų tai padaryti?
M.Laurinavičius: Galima kai kuriuos dalykus patikrinti. Aš tikrai visus žurnalistus raginu tiesiog, pabandykit padaryti žurnalistinį eksperimentą ir pasikalbėti angliškai ilgesnį pokalbį su ponu Gailium. Labai daug atsiskleis. Nes šitas žmogus nemoka anglų kalbos.
D.Pancerovas: Kaip aš turėčiau į tai atsakyti? Kaip tai paneigia knygoje pateiktus faktus?
M.Laurinavičius: Todėl ir negalėjo vadovauti ponas Gailius...
D.Pancerovas: Dėl anglų kalbos?
M.Laurinavičius: Taip.
D.Pancerovas: Aš noriu pasakyt, kad ta Danieliaus Elzbergo įdėta citata į knygos pradžią yra visiškai tai, kas dabar vyksta. Taikoma į žmogų, žmogaus reputaciją, bet neneigiami esminiai faktai.
M.Laurinavičius: Kaip jūs įsivaizduojat, kad žmogus, nemokantis anglų kalbos, gali kviestis teroristus į namus, kaip vaizduojama knygoje, su jais kalbėtis, dar įsivaizduokit, tai yra airių, dar su airiais ne visai anglai gerai susišneka, rusiškai kalbėjo?
– Panašu, kad šioje istorijoje galbūt be parlamentinio tyrimo galėtų padėti pono Tomo Gailiaus viešas išstojimas, atsakymas į užduodamus klausimus, galbūt ir anglų patikrinimas. Ką jūs manot, turėtų ponas Gailius prabilti?
M.Laurinavičius: Manau, kad tai yra labai geras rodiklis – ponas Gailius iki šiol slapstosi, kai jau buvo ir išviešintas, nes jį atakuoja žurnalistai, jis atsisako su bet kuo kalbėtis. Tai yra labai geras rodiklis, kad jis negali to paneigti.
Darykim prielaidą, kad visa tai, ką aš paskelbiau, yra kažkieno išsigalvojimai. Nes tai pateikiami faktai, kaimynai, anglų kalbos, tai nėra išsigalvojimai. Bet darykim prielaidą. Tai atsistoja ponas Gailius ir sako, čia išsigalvojimai, prašom, aš jums angliškai viską...(...) Žmogus, kuris sukėlė tokį skandalą, jis privalėtų.
– Ar pono Gailiaus pasisakymai viešai padėtų jūsų informaciją patvirtinti?
D.Pancerovas: Neabejoju, kad padėtų, bet tą sprendimą turi priimti pats pranešėjas, aš nesu jo advokatas, negaliu įlįsti jam į galvą ir negaliu atsakyti už jį. Neabejotinai, kad tai padėtų įnešti aiškumo.
Beje, Mariau, 2020 metų kovo 9 dieną jūs rašėte, kad vienintelis žmogus, kuris galėjo pateikti tokius sąrašus (tikrinimui), buvo Gitanas Nausėda. Nuorodą galėsiu atmesti po laidos.
