VRK teigimu, K.Pūkas ne tik pavėlavo pateikti tokį prašymą, bet ir tai padarė netinkama forma.
„Sausio 12 dieną Seimas patenkino pono Kęstučio Pūko prašymą atsistatydinti, nutraukė jo įgaliojimus, (...) ir nuo to laiko prasidėjo 15 dienų terminas, per kurį K.Pūkas turėjo kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją atstatyti jį į porinkiminį sąrašą. (...) Įstatymas nenumato, kad tas terminas būtų atnaujinamas“, – pirmadienį per VRK posėdį sakė komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.
K.Pūko prašymą dėl vietos atkūrimo Rinkimų komisija gavo vasario 1 dieną, tai yra praėjus daugiau nei 15 dienų nuo Seimo nario mandato atsisakymo.
Be to, paaiškėjo, kad šis prašymas nebuvo pateiktas notarine tvarka, kaip to reikalauja įstatymas.
Jeigu VRK būtų atkūrusi K.Pūko vietą porinkimine sąraše, politikas galėtų grįžti dirbti į Kauno miesto savivaldybės tarybą, kai kuris nors pagal sąrašą „Kaunas – kitokia Lietuva“ išrinktas tarybos narys atsisakytų ar netektų mandato.
K.Pūkas prieš tapdamas parlamentaru 2015–2016 metais buvo Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, vadovavo Antikorupcijos komisijai.
Šių metų sausio 12 dieną vykstant apkaltos procesui K.Pūkas pats įteikė pareiškimą, kad atsisako parlamentaro mandato. Seimas tuoj pat patvirtino jo atsisakymą.
Anksčiau Konstitucinis Teismas K.Pūką pripažino sulaužius priesaiką ir pažeidus Konstituciją. Įtariama, kad būdamas Seimo nariu jis seksualiai priekabiavo prie jo padėjėjomis norėjusių įsidarbinti ar šias pareigas ėjusių merginų.
Prokuratūra K.Pūkui yra pateikusi įtarimus dėl seksualinio priekabiavimo ir netinkamo ginklo laikymo. Nukentėjusiaisiais pripažinti keturi asmenys.
K.Pūkas į parlamentą buvo išrinktas pagal partijos „Tvarka ir teisingumas“ sąrašą.
