K.Pūkas 15min teigė, jog nieko nusikalstamo nėra padaręs, o visas skandalas – oponentų puolimas, kuriuo turi užsiimti advokatai.
Liepos Želnienės straipsnyje jis teigė: „Aš save pažeminu, o ne kažką kitą. Nė vieno žmogaus aš neįžeidžiau. Sodinkite mane į akistatą ir tegu pasako, kurią įžeidžiau.“
Akistatos nebus vien dėl to, kad dauguma jo sutiktų merginų nenorėtų K.Pūko matyti akyse. Taip pat nenorėtų jo matyti ir Seime bei televizoriuje.
Drąsiai prabilusios moterys ir merginos paskatino netylėti ir kitas. Savo istoriją papasakojo iki šiol niekam apie tai neprasitarusi aktyvi iš Šiaulių kilusi visuomenininkė.
Administratorė K.Pūkui apavė šlepetes
Šiaulietė nusprendė savo istoriją papasakoti su visomis smulkmenomis, nes apie tai labai ilgai tylėjo, buvo nukišusi prisiminimus į tolimą atminties užkampį. Priekabiavimo skandalas paskatino prabilti.
Administratorė – labai graži, jauna, labai liekna, ilgaplaukė mergina.
„Tai buvo apie 2000-uosius metus. Gyvenau Šiauliuose. Kaip tik dairiausi darbo. Per radijo stotį „Pūkas“ išgirdau, kad ieškomi laidų vedėjai.
Man tai pasirodė įdomi galimybė, todėl iškart paskambinau ir pareiškiau, kad galiu atvykti į pokalbį kada tik reikia. Taip sutarėme, kad atvyksiu kitą dieną į Kauną.
Pradžia buvo keista. Nurodytu adresu atvykusi, laukiau Kęstučio Pūko ne mažiau nei valandą, nors buvau sutarusi aiškų laiką.
Biure sukinėjosi keletas darbuotojų. Man pasiūlė skaityti spaudą. Lūkuriavau ir net nenujaučiau, kad tame biure praleisiu pusdienį. Administratorė – labai graži, jauna, labai liekna, ilgaplaukė mergina.
Po valandos laukimo visi sukruto, supratau, kad atvyksta vadovas. Mano nužiūrėta administratorė atvykusiam vadovui padėjo apsiauti šlepetes, palydėjo į vadovo kabinetą, dalykiškai asistavo. Netrukus mane pakvietė į kabinetą“, – pasakojo šiaulietė.
Gyventi ir dirbti su K.Pūku prasmingai?
K.Pūkas savimi buvo ne tik tapęs Seimo nariu. Toks jis buvo ir prieš dešimtmetį, kuomet pasipylė pirmieji kaltinimai seksualiniu priekabiavimu. Toks jis buvo ir prieš 17 metų, kuomet priiminėjo į darbą merginas.
„Buvau pakviesta atsisėsti prieš vadovo rašomąjį stalą. Skambėjo telefonai, administratorė derino šūsnį dokumentų. K.Pūkas nuolat atsiliepinėjo, tvarkė dokumentus, o protarpiais dar ir su manimi bendravo. Taip maždaug porą valandų.
Jo žmona, gaminanti visoms maistą, kad merginos būtų sveikos, gražios, kad yra pasirūpinama treniruokliais, merginos sportuoja. Ir į jas nuostabu žiūrėti.
Tarp visų jo darbinių diskusijų skambėjo tokie klausimai. Ar turi vyrą, draugą? Ar gali atvykti gyventi į Kauną? Ar gali vakarais nieko kito neplanuoti? Kas tau gyvenime svarbiausia? Ką nori nuveikti jaunystėje?
Tarp klausimų, skambučių, buvo ir tokios frazės, kad galėtume nuveikti daug ko įdomaus – pas jį yra keletas jaunų merginų ir jos leidžia laiką prasmingai.
Jo žmona gaminanti visoms maistą, kad merginos būtų sveikos, gražios, kad yra pasirūpinama treniruokliais, merginos sportuoja. Ir į jas nuostabu žiūrėti. Kad visi draugėje (jis ir jo merginos) puikiai leidžia laiką, groja pianinu, smaginasi“, – prisiminė tuomet darbo ieškojusi moteris.
Haremas ar vištidė?
Sekant moters pasakojimą, tampa aišku, jog visada atsirasdavo viena kita mergina, kuriai K.Pūko haremo modelis būdavo visai tinkamas.
„Būtina sąlyga – supratimas, kaip tai yra gerai, kaip nuostabu taip gyventi, kad nereikia merginai daug vyrų – reikia to, kuris ja labai pasirūpintų. Manęs K.Pūkas klausė, ar nepavydėčiau kitoms.
Administratorė mano akivaizdoje pasakė K.Pūkui, kad aš į jų draugiją visai tikčiau.
O minėta gražioji biuro administratorė mano akivaizdoje pasakė K.Pūkui, kad aš į jų draugiją visai tikčiau.
Buvau apstulbusi. Nei neigiau, nei sutikau. Tik vis kartojau, kad man svarbiausia pasirūpinti mažamečiu sūnumi.
Grįžusi namo ilgai negalėjau atsitokėti – nei trokštamo darbo, nei prideramos kultūros. Ilgai prieš akis stovėjo veidas žmogaus, kuris siūlė tapti haremo dalimi.
Šiandien mintimis sugrįžau į baimės ir pasimetimo laikotarpį – juk po šio nutikimo aš bijojau kam nors ir papasakoti. O šiandien ir vėl prisiminiau tą kartėlį, kai moteris kai kam atrodo tik įgeidžių tenkintoja.
Aš noriu, kad Lietuvos Seime būtų asmenys, kurie nėra liguisti. O K.Pūkas su savo pomėgiais labai toli nuėjo. Labai norėčiau, kad Seime dirbantys žmonės atsakytų už savo žodžius ir veiksmus“, – pasakojo laiko neužmarintus prisiminimus šiaulietė.
