„Anglija palaiko Lietuvą, labai skeptiškai vertina Rusiją, pasisako už sankcijų jai pratęsimą ir stipresnį NATO buvimą Baltijos jūros regione. Jiems pasitraukus, tokių Lietuvos advokatų pačioje ES bus mažiau“, – BNS penktadienio rytą sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas.
Jis teigė, kad kol kas sunku apskaičiuoti Britanijos pasitraukimo iš ES žalą, nes daug aplinkybių priklausys nuo Londono ir Briuselio derybų dėl išstojimo sąlygų.
Tačiau politologas pridūrė, kad jau dabar yra aišku, jog stipriai mažės ES biudžetas, taip pat „Brexit“ atsilieps finansų sektoriui, nes Londonas yra vienas iš svarbiausių pasaulio finansinių centrų.
K.Girnius sakė, kad ekonomiškai dėl pasitraukimo iš ES labiausiai nukentės pati Didžioji Britanija, o toks britų žingsnis pirmiausiai pakenks ES įvaizdžiui.
„Ūkiškai labiausiai nukentės Anglija, o ES labiausiai nukentės prestižas. Antra šalis ES, neabejotina demokratija, kuri pasakė, kad mes nieko bendro su jumis nenorime turėti“, – kalbėjo politologas.
Jis teigė, kad britai už pasitraukimą iš ES pasisakė dėl negerėjančio pragyvenimo lygio, ekonominės stagnacijos ir politinės valios trūkumo Briuselyje, sprendžiant Bendrijos krizes.
Pasak K.Girniaus, panašūs argumentai gali paskatinti gilesnes euroskeptiškas nuotaikas ir kitose ES šalyse.
„Euroskeptikai po šio referendumo sustiprės. Jie galės sakyti, kad atėjo laikas ir mums pasisakyti, ypač senųjų ES narių euroskeptikai. Jie galės sakyti, kad ES, kuriai pritarė mūsų protėviai, dabar ji visiškai kitokia. Tas spaudimas tikrai didės“, – tvirtino politologas.
Suskaičiavus rezultatus 350 iš 382 balsų skaičiavimų taškų matyti, kad už pasitraukimą iš ES balsavo 51,9 proc. britų, už pasilikimą – 48,1 procentas.
