Seimo Ryšių su visuomene skyriaus 15min pateiktais duomenimis, K.Pūkas oficialiai buvo įdarbinęs vos tris žmones. Vienas iš jų – buvęs Vytauto Šustausko bendražygis, pagarsėjęs ryšiais su Kauno nusikaltėliais Karolis Bruderis parlamentarui padeda iki šiol. Kitos dvi oficialiai buvusios padėjėjos Seimo nario komandoje išdirbo vos po mėnesį. Viena nuo gruodžio 7 iki sausio 3 dienos, kita – nuo sausio 4 iki vasario 2 dienos. Abi iš darbo Seime išėjo savo noru.
Pats K.Pūkas sunkiai atsiminė, kiek išvis padėjėjų buvo įdarbinęs. Jis kategoriškai neigė kurią nors iš jų pažeminęs, tačiau tikino pats nusižeminęs kalbėdamas su padėjėjomis kaip su sau lygiais žmonėmis.
– Kiek išvis padėjėjų jūs turėjote? – 15min paklausė K.Pūko.
– Vieną. Vieną turiu, kuris dirba, vyras. Ir vieną turėjau. Ai, ne, dvi buvo. Dar viena biškį pradžioj buvo tokia moteriška, kuri dirbo. Viskas, daugiau nėra.
– O visuomeninių?
– Visuomeninių buvo iš pradžių viena tokia studentė. Ji nespėjo nieko ir ten pasibaigė.
– Kiek laiko ji dirbo?
– Nežinau. Savaitę ar porą. Pačioje kadencijos pradžioje.
– Gal jūs galite paaiškinti, kodėl visos jūsų padėjėjos iš darbo išėjo savo noru?
– Tai o kas jas turėjo išvaryt? Studijuoja, žinote, tai nėra laiko. Ten sudėtinga. Galvoja, kad spės, bet nelabai. O ta moteris... Kodėl aš aiškinti turiu, išėjo tai išėjo.
Didžiausia mano kaltė, kad aš atvirai žmogumi pasitikiu ir kalbuosi su juo kaip lygus su lygiu, o ne kaip Seimo narys su kažkokia atėjusia į darbą.
– O kodėl jūs manote, kad neturite paaiškinti? Po visų viešų pasisakymų žmonės galvoja, kad dėl jūsų, pavadinkim, keisto elgesio išeina?
– Aš, aišku, keistai elgiuosi. O ką jūs manote? Aš dirbu daug. Žmonės nepratę prie didelių darbų.
– O jūs iš tikrųjų per darbo pokalbius uždavinėdavote tokius klausimus, kaip teigia merginos, pavyzdžiui, prašydamas palyginti, kuo skiriasi paleistuvė nuo ištvirkėlės?
– Žiūrėkit, vienas dalykas yra darbo pokalbis, o kitas dalykas, kai žmogus nori pasikalbėti daugiau. Tai aš esu prie bajerio žmogus ir aš visada galiu pajuokauti, ką ji šneka, ką ji nori. Norisi gi pažiūras žmogaus suprasti. Čia gi nėra pardavėjos darbas, čia yra politinio pasitikėjimo etatas, kur aš turiu pasitikėti, pažinti žmogų, o ne tai, kad atėjai, imk ir dirbk. Nereikia žiūrėti kaip į darbo santykius įmonėje, kur atėjo žmogus filmuoti ar montuoti, tai sėda ir montuoja. Čia yra idėja, politinė aplinka, visai kiti dalykai. Su žmogumi gali pakalbėti bet kokia tema. Jeigu tų pažiūrų nėra suprantamų, tai tada ir nėra.
– Kaip galima politines pažiūras nustatyti pagal atsakymą į klausimą apie ištvirkimą?
– Žinote, kai žmogus iš gatvės ateina, iš klubo, tai klubinių žmonių pažiūros yra šiek tiek kitokios nei politikų. Ar ne? Pasikalbi su žmogumi apie kažką. Ji pati užveda kalbą. Ką aš pastatysiu save kokiu nors oficiozu, kaip personalo atrankoje, kur liepiama anketas užpildyti neva taip sužinosi apie žmogų, ar gali ja pasitikėti, ar ne. Išsikalba ir matai, kad tau netinka.
– Tokie klausimai, sakot, padeda pažinti žmogų?
Man yra trys dalykai: kad žmogus būtų sąžiningas, kad jis turėtų laiko. Ar turi vaikus, ar šeimą, ar studijas, ar ji gyvena su vyru.
– Sunku man prisiminti, ką su kuo kalbėjau. Ten buvo jų ne taip mažai.
– Tai kiek jų iš viso buvo?
– Nežinau, kiek buvau pakvietęs. Telefonu pasikalbėdavau ir kartais jau pajusdavau, kad netinka. Matau, kad žmogus neskirs tiek laiko, kiek reikia. Man yra trys dalykai: kad žmogus būtų sąžiningas, kad jis turėtų laiko. Ar turi vaikų, ar šeimą, ar studijuoja, ar ji gyvena su vyru. Jei gyvena su vyru, tai turi gerbti tuos santykius ir tas vyras nenorės, kad ji tiek dirbtų. Čia laiko klausimas yra. O kaip ji gyvena, tai kiekvienas žmogus ir papasakoja, kaip ji gyvena. Aš užsirašau, ką ji papasakoja, ir tuo baigiasi.
– O tiesa, kad darbo pokalbiai vykdavo jūsų bute Seimo viešbutyje? Kad prašėte lovą padėti pakloti? Puodelius išplauti?
– Ką aš lovos pats nepasikloju, ar ką? Tegul jos šneka, ką jos nori. Aš manau, kad tai tyčiniai dalykai, provokacija.
– Tai nėra vienetinis atvejis. Pilnas internetas pasakojimų apie tokius pačius jūsų darbo pokalbius su jumis dar 2006-aisiais.
– Aš kovoju prieš didelius dalykus. Ką man atsiunčia, aš nežinau. Ten buvo kita įmonė. Trylika metų kovoju su korupcija ir jūs niekada manęs nepaklausėte, niekada. Tokių dalykų nereikia, kad yra korupcija, kad Lietuva nugyventa, baigia išsivaikščioti, kiek aš darau šitų darbų. Ateina panelė paprovokuoti, ir jau jums įdomu.
– Tai jūs taip lengvai ir taip dažnai provokuojamas?
– Aš kalbu su žmonėmis. Ko aš turiu jų bijot? Aš paprastas žmogus, nebijau kalbėt. Tegu jos pasižiūri, ką jos bare šneka, ką savo aplinkoje šneka. Koks kultūros lygis žmonių. Neabejoju, kad dabar Visvaldas Matijošaitis paprašys daug ko priskambint, kad ant manęs užvažiuotų. Aš ištraukiu jo bylas, kur jums tikrai turėtų būti įdomu, kur žmonės nuskurdinti, kas trečias žemiau skurdo ribos.
– Tai jūs kategoriškai neigiate priekabiavęs prie kurios nors padėjėjos ar pretendentės tapti padėjėja?
– Man to nereikia. Jeigu su žmogumi pakalbi bet kokia tema ir jau jis nori pritraukti, kad aš priėmiau į darbą dėl kokių nors priežasčių, nori jos pasirodyti kokios jos čia važnos, tai tada yra čia jų problemos.
– Tačiau jūs pripažįstate klausinėjęs apie jų šeiminę padėtį? O tai juk yra diskriminacija.
– Jeigu dėl šeiminės padėties aš diskriminuočiau, tada taip. Bet aš kalbėjau apie laiką, nes man reikalinga, kad ji dirbtų antroje pamainoje. Seimo nariai dirba 24 val. Kai tai pasakiau vienai, tai ji prisitaikė sau, kad jai tiek reikės dirbti. Nė viena tiek nepadirbo ir nepadirbs. Aš kalbu apie savo statusą. Aš visą laiką galvoju apie tai. Man rūpi valstybė, man rūpi ir jūsų gyvenimas, kodėl apmokestino autorinius visiškai nesąmoningai ir aš tą įstatymą atstatysiu atgal. Tik kaip man paskui daryti, kai man rankos krenta nuo šito viso jūsų tyčiojimosi iš manęs? Atėjo mergaitės, kurios gyvenime nieko nepadarė...
Na, jei jos sako, kad nori suknelę pirkti, tai jei reikia padėti, aš galiu.
– Bet tų mergaičių labai daug ir jos visos apie pokalbius su jumis pasakoja tą patį.
– Jeigu aš nerandu žmogaus, kuris gali skirti tiek laiko, tai aš jo ir neimsiu. Aš galiu praeiti ir dar 50.
– Bet visos jos po pokalbio su jumis jautėsi pažemintos ir jautė, kad jūs klausinėjate apie intymius dalykus, vedatės į Seimo viešbutį.
– Aš kabinete kalbu, pokalbio namie man nereikia. O su viena užėjome, nes pakeliui į Kauną ją pavėžėti namo turėjau.
– Jums gresia apkalta, ar jūs tai suprantate? Kad gali grėsti ir baudžiamoji atsakomybė, jei bus nustatyta, kad žadėjote algas vokeliuose?
– Iš kur aš turiu vokelius? Mano alga, jei aš mokėsiu už pietus, tai čia vokelis? Nė vienai jokių grynų pinigų nedaviau ir neduosiu.
– Bet žadėjote duoti suknelėms pirkti?
– Na, jei jos sako, kad nori suknelę pirkti, tai jei reikia padėti, aš galiu. Jei tu neturi, ką apsirengti, galiu padėt. Gausi algą – atsiskaitysi. Bet čia mano gera valia, o ne tai, kad aš galiu primokėt, neprimokėt. Dabar mano du etatai laisvi. Jei man reikėtų pinigų, tai aš įdarbinčiau bileką ir tuos pinigus paimčiau. Aš ieškau tikro žmogaus, kuris vertas tuos pinigus gauti iš valstybės.
– Tai jūs nematote čia jokios savo kaltės ir neketinate dėl to trauktis iš Seimo?
– Trauktis iš Seimo dėl kažkokių merginų, kurios nori pavaidinti, kad jos čia daug gali? Juokaujate jūs? Aš atėjau tėvynę padėti ginti, padėti tvarkytis reikalus, o ne merginų ieškoti. O jei įsuks čia mane opozicionieriai, tai pažiūrėsim teisinius aktus. Tam yra advokatai. Aš jokių nusikaltimų nesu padaręs. Pažeidimų aš čia jokių nematau. Didžiausia mano kaltė, kad aš atvirai žmogumi pasitikiu ir kalbuosi su juo kaip lygus su lygiu, o ne kaip Seimo narys su kažkokia atėjusia į darbą. Aš save pažeminu, o ne kažką kitą. Nė vieno žmogaus aš neįžeidžiau. Sodinkite mane į akistatą ir tegu pasako, kurią įžeidžiau.
